- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- I2-4819-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00766-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius (191715773), Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Virginijaus Stankevičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nedalyvaujant atsakovų Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl nutarimo, rašto ir sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, kuriuos patikslino (63-67 b. l.), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2020 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 25-252 „Dėl nuteistojo skatinimo“, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2S-1346 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 17-360 „Dėl prašymų nagrinėjimo“ bei Kalėjimo departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-1393 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“, įpareigoti administravimo subjektą skirti jam papildomą trumpalaikę išvyką į namus, taip pat priteisti jam 100 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde, jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių TI drausminė komisija 2020 m. vasario 7 d. protokolu Nr. 20-583 pažeidė etikos, humanizmo principus, tautinius papročius ir neteisėtais veiksmais nusikalto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimas „Dėl nuteistojo skatinimo“ yra neteisėtas, kadangi laikinai einantis resocializacijos skyriaus viršininko pareigas ir atliekantis direktoriaus funkcijas A. M., vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 141 straipsniu, nutarė skirti nuteistajam J. Z. papildomą ilgalaikį pasimatymą, pažeidžiant BVK 141 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas konkretizuotas priemones, galinčias daryti įtaką nuteistojo elgesiui. Pareiškėjas nesutinka su minėtu Šiaulių TI direktoriaus nutarimu bei Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 10 sprendimu, kadangi pataisos įstaiga pažeidė bausmių vykdymo ir individualizavimo principą ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisoje principą, dabartinio pareiškėjo statuso aplinkybes, sukeldama pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 yra ne kartą aiškiai konstatuota „sutuoktinė“, „žmona“ bei tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, o drausminės komisijos nariai privalo būti susipažinę su nuteistojo asmens byla. 2017 m. lapkričio mėn. su resocializacijos skyriaus specialistu A. M. pildant dokumentus, reikalingus bausmei atlikti Šiaulių TI ūkio aptarnavimo būryje, aiškiai nurodytas nuteistojo statusas – našlys. 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas asmeniškai dalyvavo drausminės komisijos posėdyje, kur pabrėžė norą aplankyti žmonos kapą ir pasimatyti su savo neįgalia mama. Dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dingo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, giminės, artimieji, draugai pakeitė nuomonę, pradėjo jį neigiamai vertinti, ėmė vengti bendrauti. Patyrė dvasinį, emocinį sukrėtimą, nepatogumų, tapo nervingas, jaučia nepagarbą mirusiajam, kreipėsi į įstaigos psichologę.