Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-11-24 · Administracinė byla Nr. TA-796-261/2021

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-12Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
TA-796-261/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00766-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
J. Z.
Atsakovas
Šiaulių tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė, Šiaulių tardymo izoliatorius (191715773)
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. TA-796-261/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00766-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl nutarimo, rašto ir sprendimu panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su skundais, kuriuos patikslino, ir prašė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 25-252 „Dėl nuteistojo skatinimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2S-1346 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimas), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 17-360 „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 26 d. Raštas) bei Kalėjimo departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-1393 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimas), įpareigoti administravimo subjektą skirti pareiškėjui papildomą trumpalaikę išvyką į namus, taip pat priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausminė komisija 2020 m. vasario 7 d. protokolu Nr. 20-583 pažeidė etikos, humanizmo principus, tautinius papročius ir neteisėtais veiksmais nusikalto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi laikinai einantis resocializacijos skyriaus viršininko pareigas ir atliekantis direktoriaus funkcijas A. M., vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 141 straipsniu, nutarė skirti nuteistajam J. Z. papildomą ilgalaikį pasimatymą, pažeidžiant BVK 141 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas konkretizuotas priemones, galinčias daryti įtaką nuteistojo elgesiui. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2017 m. lapkričio mėn., pildant dokumentus, reikalingus bausmei atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būryje, aiškiai nurodytas nuteistojo statusas – našlys. 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas asmeniškai dalyvavo drausminės komisijos posėdyje, kur pabrėžė norą aplankyti žmonos kapą ir pasimatyti su savo neįgalia mama. 2020 m. kovo 5 d. Nutarimu pareiškėjui skyrus papildomą ilgalaikį pasimatymą dingo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, giminės, artimieji, draugai pakeitė nuomonę, pradėjo pareiškėją neigiamai vertinti, ėmė vengti bendrauti. Pareiškėjas patyrė dvasinį, emocinį sukrėtimą, nepatogumų, tapo nervingas, jaučia nepagarbą mirusiajam, kreipėsi į įstaigos psichologę.