Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant A. A., Vaidai Ambrozevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Rūtai Ručinskaitei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą, kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimo termino atnaujinimo ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Būsto valda“ 2008-11-25 Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012 m. lapkričio 25 d. Susitarimu Nr. 53-10-55 „Dėl 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-33 pratęsimo“, 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Eigulių seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų paskirtas ir daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ nuosavybės teise priklausė M. J.. M. J. 2014-04-08 mirė. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui už ieškovės teikiamas paslaugas, už laikotarpį iki M. J. mirties nuo 2010 m. gegužės mėn. yra 119,11 Eur, po palikėjo mirties, t. y. nuo 2010-04 iki 2015-08-31 yra 89,22 Eur. UAB „Būsto valda“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti susidariusį įsiskolinimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2014-08-06 nutartimi informavo kreditorę apie skolininko mirties faktą. Ieškovė iš testamentų registro gautų duomenų sužinojo, kad nėra įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir palikimas nėra priimtas. 2015-07-16 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-25406 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė Turto bankui informaciją apie pradėtas ir dar nebaigtas vykdyti mirusiųjų asmenų palikimo perėjimo valstybei procedūras. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jau yra pradėjusi, bet dar nebaigusi vykdyti M. J. (sąraše Nr. 772), gim. 1959-12-16, palikimo perėjimo valstybei procedūrą.

Dėl įpareigojimo įforminti priimto palikimo procedūras. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 str. 1 d. reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 str. 2 d.. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 str.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2010-05-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buto, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį nuosavybės teise įgijo ir savo vardu įregistravo M. J.. Iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo M. J. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963 buvo pakeistos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas Valstybės Įmonė „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. yra įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015-07-16 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-25406 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė Turto bankui informaciją apie pradėtas ir dar nebaigtas vykdyti mirusiųjų asmenų palikimo perėjimo valstybei procedūras. Iš šio sąrašo atsakovė nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jau yra pradėjusi, bet dar nebaigusi vykdyti M. J. (sąraše Nr. 772), gim. (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei procedūrą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, ar jie priėmė palikimą, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą praktiką, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po M. J. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Dėl termino atnaujinimo. Ieškovė UAB „Būsto valda“ Kauno apylinkės teismui pateikęs pareiškimą dėl M. J. įsiskolinimo praleido savo reikalavimo teisės įgyvendinimo 3 mėnesių terminą, kuris suėjo 2014-07-08. Ieškovė nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių – nebuvo informuota apie M. J. mirtį, individualiai neturėjo galimybių sužinoti apie šio fakto egzistavimą, be to pabrėžtina, kad atsakovė neatliko savo pareigos paveldėjimo teisės pagrindu priimti M. J. nuosavybės teise priklausantį turtą.

Pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vadovaujantis CK 5.63 str. 4 d., jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).

Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus, atsižvelgia į tai, kad ieškovė apie M. J. mirties faktą informuota nebuvo, neturėjo galimybės apie šį faktą sužinoti nedelsiant. Taip pat atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog po M. J. mirties jo turto niekas nepaveldėjo, o valstybė nesiėmė veiksmų įforminti palikimo perėjimo valstybei faktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, nėra labai ilgas, todėl ieškovė, teismo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų atsakovo teises.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais daro išvadą, jog ieškovė UAB „Būsto valda“ įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CPK 3 str. d.1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d., 5.63 str. 4 d.).

Dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą ir dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki M. J. mirties 2014 m. balandžio 08 d. ir nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.. Atsakovė šį reikalavimą ginčija tuo, jog pati ieškovė būdama informuota 2015-03-03 apie M. J. mirtį, nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų apie nepriimtą palikimą nei suteiktas paslaugas VMI ar atsakovę, neteikė sąskaitų už paslaugas.

Kasacinis teismas minėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. mirė 2014 m. balandžio 8 d., taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą.

Nustatyta, kad nuo M. J. mirties, 2014 m. balandžio 8 d., atsakovei perėjo nuosavybės teisė į M. J. priklausiusį butą, esantį P. Lukšio g. 37-21, Kaune. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. balandžio 8 d. už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas susidarė 119,11 Eur įsiskolinimas, nuo 2014 m. balandžio iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. susidaręs įsiskolinimas 89,22 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščius. Teismas konstatuoja, jog šioje dalyje ieškinys įrodytas, apyvartos žiniaraščiuose pateikti duomenys nėra paneigti, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas ir jai iš atsakovės priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. balandžio 8 d. 119,11 Eur įsiskolinimas, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. - 89,22 Eur skola. Atmestinas atsakovės argumentas, kad skolos priskaičiavimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Pareiga atsakyti už palikėjo skolas atsiranda nuo palikėjo mirties dienos, o ne nuo palikimo perėjimo fakto įforminimo dienos, juolab, kad nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjo turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovei kaip naujai turto savininkei perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovės teikiamas komunalines, administravimo ir techninės priežiūros paslaugas bei pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles.

ažymėtina, kad teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už skolas, kai palikimas pereina valstybei klausimu analogiškoje byloje dėl tokio paties dalyko jau yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1214-460/2015.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą bei ieškinio parengimą patyrė 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, už ieškinio padavimą sumokėjo 77 Eur žyminį mokestį. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 77 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 p.) ir 72,60 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei M. J. turtas perėjo nuo velionio mirties dienos, t.y. nuo 2014-04-08, ir įpareigoti valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“, nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Atnaujinti ieškovei UAB „Būsto valda“ terminą pareikšti reikalavimus M. J. palikimą įpareigotai priimti Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042, dėl 119,11 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 11 ct) skolos, susidariusios iki M. J. mirties ir šią skolą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042, ieškovės UAB „Būsto valda“ naudai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042, ieškovės UAB „Būsto valda“ naudai 89,22 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 22 ct) įsiskolinimą už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas, susidariusį po M. J. mirties, t.y. nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės Įmonės „Turto bankas“, į. k. 112021042, – 149,60 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.