Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1363-638/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-21
Bylos Nr.: e2A-1363-638/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02770-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Labokaitė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: R. P.

Civilinė byla Nr. e2A-1363-638/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02770-2023-5

Procesinio dokumento kategorija 3.1.7.12(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo ir 2024 m. gegužės 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. (A. D.) ieškinį atsakovei R. P. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumažinimo, bendravimo tvarkos tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko nustatymo bei dalies išlaikymo įsiskolinimo pripažinimo nepagrįstu ir atsakovės R. P. priešieškinį ieškinį ieškovui A. D. (A. D.) dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo, išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. (A. D.) (toliau – ieškovas) pateikė patikslintą ieškinį atsakovei R. P. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nuo ieškinio pateikimo dienos sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6866-723/2020 iš ieškovo nepilnametei dukrai patvirtintą išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės.

2. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai nesusidarė, nes ieškovas ir atsakovė (bendros dukros motina) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį;

3. Nustatyti ieškovo su nepilnamete dukra tokią bendravimo tvarką:

3.1. Ieškovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su atsakove sutartos vietos, ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.

3.2. Dukra savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini).) praleidžia nelyginiais metais su atsakove (motina), lyginiais metais su ieškovu (tėvu).

3.3. Dukra Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ir Šv. Velykų 1-ąją dieną nelyginiais metais praleidžia su atsakove (motina), o lyginiais metais – su ieškovu (tėvu). Ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos sutartos vietos 10 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

3.4. Dukra nelyginiais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ieškovo (tėvo) paimama bendravimui 10 val. ryto (jeigu darbo diena, tai po dukros užsiėmimų), ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val. Lyginiais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su atsakove (motina).

3.5. Dukra bendrauja su atsakove Motinos dieną, o su ieškovu – Tėvo dieną.

3.6. Dukra pusę vasaros atostogų praleidžia su ieškovu (tėvu), iš anksto susitarus su atsakove (motina) ir jai netrukdant tai įgyvendinti.

3.7. Šalims susitarus, galimi ir kitokie papildomi bendravimo su dukra grafikai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

4. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė santuokos nesudarę, tačiau (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimus dukrai šalių tarpusavio santykiai buvo įtempti (kildavo įvairūs nesutarimai dėl buitinių klausimų, bendro ūkio vedimo ir pan.), todėl šalys gyveno tai kartu, tai atskirai. Šalys 2020 m. birželio 25 d. pasirašė taikos sutartį, kurioje susitarė dėl dukros išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas įsipareigojo dukrai iki pilnametystės mokėti po 300 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (motina). Šalys 2020 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6866-723/2020 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys kartu su nepilnamete dukra nuo 2020 m. liepos 1 d. vėl pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, kur kartu su dviejų mėnesių pertrauka (2022 m. birželio mėn. ir liepos mėn. gyveno atskirai), o nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. šalys vėl gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2022 m. gruodžio 1 d. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. (su minėta 2022 m. birželio mėn. ir liepos mėn. pertrauka) šeimą išlaikė. Atsakovė per šį laikotarpį niekur nedirbo. Ieškovui buvo staigmena, kai 2023 m. birželio mėn. iš antstolės gavo raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-18-11584. Raginime nurodyta, kad išlaikymo išieškojimo suma sudaro 2 946,01 Eur ir 404 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2020 m. liepos 20 d. Šalys 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje apsipyko, todėl 2022 m. birželio mėn. ir liepos mėn. gyveno atskirai. Ieškovas 2022 m. birželio mėn. iš viso atsakovei pervedė 330 Eur vaiko išlaikymui, o 2022 m. liepos mėn. ieškovas vaiko išlaikymui pervedė 324 Eur. Nors antstolės patvarkyme nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimo suma 2023 m. birželio 12 d. sudarė 2 946,01 Eur, tačiau įsiskolinimo suma turi būti sumažinta 1 616 Eur (404 Eur X 4 mėn.), t. y. už keturis mėnesius (2022 m. rugpjūčio mėn.–lapkričio mėn.), nes aptartą laikotarpį šalys gyveno kartu ir atsakovė nedirbo. Ieškovas vienas išlaikė tiek atsakovę ir dukrą. Ieškovas dėl sudėtingos finansinės padėties dukrai išlaikymą mokėjo dalimis, todėl per paskutinius 6 mėn. susidarė nepriemoka, tačiau išlaikymo įsiskolinimas neskaičiuotinas už 2022 m. rugpjūčio mėn.-lapkričio mėn. Ieškovo mokėtinas išlaikymas indeksuotas ir galutinis išlaikymo dydis siekia 404 Eur/mėn. (neįskaitant savivaldybės kas mėnesį mokamų vaiko pinigų po 90 Eur/mėn.). Trejų metų dukros išlaikymo biudžetas sudaro beveik 900 Eur (898 Eur). Dukra eina į valstybinį darželį, kuris kainuoja apie 70 Eur/ mėn., o kitų specialių poreikių neatsirado. Ieškovo pajamos nepadidėjo, o visos prekių bei paslaugų kainos išaugo ir ieškovas nebeišgali sumokėti per mėnesį dukrai indeksuotą 404 Eur išlaikymą. Ieškovo pajamos šiuo metu yra apie 700 Eur į rankas, o turimi mėnesio įsipareigojimai yra tokie: 404 Eur vaiko išlaikymas, 180 Eur įmoka už paskolą automobiliui, 50 Eur draudimai automobiliui, 9,47 Eur asmens draudimas, 26 Eur telefonų paslaugos, 60-70 Eur būsto komunaliniai mokesčiai. Šių išlaidų pagrindu ieškovo gaunamų 700 Eur atlygio neužtenka padengti, todėl ieškovui padeda mama, kuri siunčia iš užsienio pinigus. Ieškovas iš varžytynių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už įsigijo ½ dalį žemės sklypo (8,5 a), gyvenamąjį namą (bendras plotas 72,73 m²) ir ūkinių pastatų. Ieškovas 2023 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. sirgo, todėl negalėjo dėl ligos dirbti ir sumokėti po 404 Eur išlaikymo dukrai. Ieškovas galėtų mokėti po 200 Eur per mėn. dukros išlaikymui (po indeksacijos būtų apie 300 Eur/ mėn.). Nepilnametei mokami 90 Eur vaiko pinigai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė piktybiškai trukdo ir/ar neleidžia ieškovui bendrauti ir matytis su dukra, arba šalys nesutaria, kada dukra turėtų būti su vienu iš tėvų, todėl ieškovas prašo nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2 700 Eur piniginę prievolę (skolą). Priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad šalys vedė bendrą gyvenimą santuokos nesudarę. Atsakovas 2020 m. balandžio 13 d. prašė paskolinti 1 000 Eur. Sekančią dieną, atsakovas papildomai pasiskolino 600 Eur, 2021 m. balandžio 1 d. atsakovas papildomai paskolino dar 1 100 Eur. Visi pavedimai atlikti iš atsakovės banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant „skola“. Kadangi šalys gyveno kartu, todėl atsakovė pasitikėjo ieškovu ir dokumento dėl susidariusių skolų nepasirašė. Atsakovas žadėjo pinigus grąžinti dalimis.

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų bei skirti atsakovei iki 5 792 Eur baudą, kurios pusę sumos būtų priteista Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai. Atsiliepimą į priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė priešieškinį teismui pateikė tik po to, kai sužinojo, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo sumažinimo. Atsakovė, besilaukdama gimsiančio kūdikio (dukros) ir šalims gyvenant kartu, t. y. 2020 m. balandžio mėn., pirko sau automobilį „VOLVO S80“. Automobilio kaina – 2 700 Eur. Ieškovas neturi išsisaugojęs automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, šalys buvo sutarusios, kad ieškovas padės atsakovei surasti automobilį, kurį finansiškai padės įsigyti. Ieškovas rado atsakovei patinkantį automobilį, todėl būtent 2020 m. balandžio 13 d. atsakovė pervedė ieškovui 1 000 Eur kaip avansą sumokėti minėto automobilio pardavėjui, o 2020 m. balandžio 14 d. atsakovė dar pervedė į ieškovo sąskaitą 600 Eur automobilio pirkimui, trūkstamą 1 100 Eur sumą automobilio pirkimui ieškovas pridėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovės 2021 m. balandžio 1 d. nurodomas 1100 Eur bankinis pavedimas į ieškovo sąskaitą yra pinigų suma, kurią atsakovė grąžino ieškovui už ieškovo finansinį prisidėjimą 2020 m. balandžio mėn. perkant atsakovei automobilį.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pa)teikė išvadas dėl ieškovo ieškinio, kuris teisminio proceso metu tikslintas, reikalavimų. Išvadose nurodė, kad išlaikymo dydis turėtų būti patenkinantis nepilnamečio vaiko nusistovėjusius poreikius bei neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai. Šalys patvirtino, kad vaikui sunku užmigti pas ieškovą. Darytina prielaida, kad mažo amžiaus vaikai, ypač nakties metu, saugiau jaučiasi savo stabilioje aplinkoje. Prie naujos vaikui aplinkos reikia palaipsniui priprasti. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovo ir dukros susitikimai su nakvyne nebuvo dažni. Rekomenduojama nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaiką auklėjant, kurios metu būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys, taip pats rekomenduojama nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tėvo ir vaiko ryšys būtų atkurtas bei vaikas galėtų adaptuotis prie ieškovo gyvenamosios aplinkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų ieškovui. Teismas tenkino iš dalies ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei. Teismas pripažino, jog ieškovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai, kuris nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-6866-723/2020 pagrindu, už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. sudaro 808 E. T. nustatė skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

7. Teismas nurodė, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinto 300 Eur / mėn. periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai nėra. Ieškovas darbingas, gebantis generuoti pajamas, o nedideli sveikatos sutrikimai bei finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nesudaro pagrindo konstatuoti esminio ieškovo finansinės padėties pablogėjimo. Ieškovas geba įsigyti nekilnojamojo turto, gauti pajamų iš darbo teisinių santykių, taip pat vertinama ir tai, jog nuolatinė gyvenamojo dukros vieta nustatyta su atsakove (vaiko motina), todėl atsakovei apskritai tenka didesnė dukros išlaikymo našta. Išlaikymo indeksavimas ir dėl to padidėjusi realiai mokėtina suma, atsižvelgiant į infliacijos instrumento specifiką, negali būti teisiniu pagrindu mažinti priteistą išlaikymą.

8. Teismas nurodė, kad analizuojant atsakovės antstolei į vykdomąją bylą pateiktą „Swedbank“, AB išrašą iš sąskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 12 d. matyti (vykdomosios bylos b. l. 2), kad ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. išlaikymo dukrai į paminėtą atsakovės sąskaitą nemokėjo. Aptarta aplinkybė vertinama ieškovo naudai, kadangi ir pati atsakovė nurodė, jog keletą mėnesių ginčui aktualiu laikotarpiu šalys visgi gyveno kartu (nors, atsakovės teigimu, šalys ir nevedė bendro ūkio). Teismas pažymėjo, kad ieškovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. (el. b. f. 1, f. l. 59–99), ginčui aktualaus laikotarpio (2022-08-01–2022-12-01) kontekste, neinformatyvus (žr. aptariamo išrašo 468–654), kadangi analizuojant pateiktą teismui banko išrašą negalima nustatyti, kas konkrečiai buvo pirkta ir kokiu tikslu (asmeniniais ar šeimos) pirkiniai (paslaugos) buvo panaudoti (skirti). Analogiškai pasisakytina ir apie ieškovo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (el. b. f. 1, f. l. 100–108), ginčui aktualaus laikotarpio (2022-08-01–2022-12-01) kontekste (žr. išrašo 185–223 eilutes). Teismo vertinimu, aptariami išrašai nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes. Ieškovas teismui pateikė ir pirkinių kvitus (el. b. f. 1, f. l. 109–116). Teismas nurodė, kad viena vertus, dalis pateiktų pirkinių kvitų yra ginčui neaktualaus laikotarpio. Iš likusių kvitų negalima spręsti apie nuolatinį vaiko išlaikymą, kadangi kelių pakelių sauskelnių ar keletas vienetų drėgnų servetėlių pakelių nuolatinio išlaikymo neįrodo. Priešingai, didžioji pirkinių dalis rodo išlaidas maistui ar buities reikmenims. Teismas pažymėjo, kad šalys teisminio nagrinėjimo metu liudytojų savo aplinkybėms pagrįsti nekvietė (pvz., ieškovas liudytojų parodymais neįrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2022-12-01 gyveno kartu su atsakove ir visiškai materialai išlaikė dukrą), o kitų įrodymų, kurie bent tikėtinai galėtų pagrįsti ieškovo nurodomas aplinkybes, nėra. Šalių pozicijos skiriasi, todėl teismas, vadovaudamasis į bylą surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog išlaikymą dukrai ginčui aktualiu laikotarpiu teikė reguliariai ir tiek, kiek priklauso. Teismas pažymėjo, kad kita vertus, ieškovas visgi pateikė duomenų, kad tam tikrą dalį išlaikymo teikė natūra (pirko sauskelnes, servetėles, vaistus, maistą, kurį, tikėtina, bendro gyvenimo kartu laikotarpiu naudojo ir atsakovė). Teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sumažino ½ dalimi, t. y. laikė, jog išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. yra 808 Eur.

9. Teismas , atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei šalių ir tarnybos argumentus, sprendė, jog ieškovo reikalavimas nustatyti konkretesnę ieškovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau su tam tikromis modifikacijomis pagal atsakovės ir tarnybos pastabas. Teismas nurodė, kad siekiant teisinio tikslumo bei bendravimo tvarkos nuostatų gramatinio ir loginio suderinamumo, teismas tikslina gramatines bendravimo tvarkos nuostatų formuluotes.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškė tris savarankiškus reikalavimus: dėl išlaikymo dydžio sumažinimo; pripažinimo, kad atitinkamu laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė bei dėl skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintas (reikalavimo svoris procentine išraiška – 33,33 proc.), ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, jog išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, tenkintas iš dalies (reikalavimo svoris procentine išraiška – 33,33 proc.; laikoma, kad tenkinta pusė reikalavimo), o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas, tačiau su teismo modifikacijomis, kurios atliktos dėl atsakovės pastabų (reikalavimo svoris procentine išraiška – 33,33 proc.). Teismo vertinimu, buvo tenkinta apie 40 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovas įgijo teisę į 1 188,80 Eur (2 972 Eur X 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, apie 60 proc. ieškinio reikalavimų netenkinti. Teismas pažymėjo, kad dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė atsiliepimo į ieškovo ieškinio, kuris buvo tikslintas, reikalavimus parengti bei dalyvavimui teismo posėdžiuose, turi būti atlygintos. Teismas nurodė, kad atsakovės išlaidos nedetalizuotos, todėl teismas sprendė, jog atsakovė turi teisę į 100 Eur išlaidų atlyginimą (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnis). Teismas vertino, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, o taip pat su atsakove nustatyta nepilnametės nuolatinė gyvenamoji vieta ir tokiu būdu atsakovei tenka didesnė nepilnamečio priežiūros našta, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 800 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas nuo ieškinio pateikimo dienos sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6866-723/2020 iš ieškovo nepilnametei dukrai patvirtintą išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės ir nuo šį ieškinio reikalavimą patenkinti, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, ir pripažinti, kad už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai nesusidarė visiškai, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovės tik 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovo naudai 1 486 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovo pirmojoje instancijoje, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje teismo instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio sumažinimo, neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio kodekso nuostatas, bei nukrypo ir nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiant tokio pobūdžio klausimą. Ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Užimtumo tarnybos pažyma; darbo ieškančio asmens atmintinė. Be to, Sodros 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nuspręsta skirti ieškovui nedarbo socialinio draudimo išmoką (sprendimas pateiktas į bylą), iš kurio matyti, kad 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais ši išmoka siekė 417,71 Eur, o paskesniais mėnesiais nedarbo išmoka ieškovui tik mažės, kur 2024 m. gegužės mėn. bus 328,79, o birželio mėn. tik 273,99 Eur. Todėl, būtent šios visos faktinės bylos aplinkybės ir buvo svarbios vertinant ieškovo ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl vaikui išlaikymo dydžio sumažinimo, kad ieškovas galėtų mokėti po 200 Eur per mėn. dukros išlaikymui (po indeksacijos būtų apie 300 Eur/ mėn.).

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė, kad atsakovės nurodytos išlaidos nepilnametei dukrai išlaikyti yra nepagrįstos: pvz., sveikatai ir sveikatinimui išlaidos 3 metų vaikui – 50 Eur/mėn. (nepateikti jokie nei kvitai, čekiai ar gydymo įstaigos pažymos, jog dukra turėjo susirgimų arba, kad būtų gydytojų rekomendacijos kiekvieną mėnesį mažamečiui vaikui vartoti papildus ir pan.); išlaidos aprangai ir avalynei (100 Eur per mėn.), nors atsakovė nepateikė nei vieno kvito bent už kelis paskutinius mėnesius apie išlaidas aprangai ar avalynei, kai tuo tarpu byloje nustatyta, jog ieškovo motina kaip močiutė yra pirkusi ir perdavusi per ieškovą daugybę aprangos ir avalynės šalių mažametei dukrai; išlaidos higienos priemonėms (80 Eur per mėn.) nėra būtinos tokio amžiaus vaikui, o ieškovės skaičiuojamos išlaidos būstui ir kurui vežant vaiką į ugdymo įstaigą (94 Eur per mėn.) yra aiškiai per didelės, nes šalių dukra lanko darželį prie pat atsakovės esančių namų, kur net nereikia dukros vežti; išlaidos ugdymui po 100 Eur/ mėn. ir išlaidos žaislams po 100 Eur/ mėn. yra akivaizdžiai ir neprotingai didelės.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Priešingu atveju susiklosto situacija, kad ieškovas, gaudamas 417,71 Eur pajamas iš nedarbingumo per mėnesį, turi skirti 404 Eur nepilnamečiui vaikui išlaikyti, vadinasi, jo paties būtiniesiems poreikiams patenkinti lieka 13,71 Eur per mėnesį. Ieškovo vertinimu, tokia situacija visiškai neatitinka logikos, protingumo ir proporcingumo kriterijų, objektyviai apriboja ieškovo galimybes išvis teikti vaikui išlaikymą, sudaro pagrindą didėti išlaikymo skolai ir išieškoti ją per antstolius, o tas dar labiau apsunkina ieškovo turtinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje šių aplinkybių net nevertino ir jų neanalizavo, o tik visiškai formaliai citavo kitų teismų priimtas nutartis ar sprendimus.

1.4. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 punktas). Tačiau, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmesdamas ieškovo prašymą dėl vaikui mokėtino išlaikymo sumažinimo, visiškai neatsižvelgė ir į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, todėl ir šiuo aspektu nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

1.5. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ir teisinių argumentų sumažinti tik ½ dalimi išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. Ieškovo pateikti banko išrašai, pirkimo čekiai, kvitai labai aiškiai ir neginčijamai įrodo, kad ieškovas pirko sauskelnes, servetėles, vaistus (kai dukra susirgo), maistą, kurį bendro gyvenimo kartu laikotarpiu naudojo ir atsakovė, todėl ieškovas visą šį laikotarpį (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.) teikė reguliariai ir tiek, kiek buvo būtina ir reikalinga pagal šalių šeimos poreikį. Teismas turėjo pilnai pripažinti, jog ieškovas visiškai vienas išlaikė šeimą ir nepilnametę šalių dukrą, nes jų visa šeima gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o didžiąją dalį šeimos ūkio išlaidų ir visus dukros poreikius išlaikė ir užtikrino tik vienas ieškovas, nes tik jis vienas ir buvo dirbantis, o atsakovė nedirbo.

Šalies argumentai

1.6. Ieškovas nesutinka, jog teismas tenkino tik 40 proc. ieškovo reikalavimų. Pats teismas nurodė, jog ieškovas viso buvo pateikęs teismui tris reikalavimus, kur kiekvienas iš reikalavimų turi po 33,33 proc. procentinę išraišką, kur pirmojo reikalavimo teismas netenkino; antrojo ieškovo reikalavimo tenkino pusę (kas sudaro nuo 33,33 proc. - 16,66 procento); o trečiąjį ieškovo reikalavimą teismas patenkino visiškai (kas sudaro 33,33 proc.), todėl viso buvo patenkinta ieškovo reikalavimų ne apie 40 proc. kaip nurodo teismas, o 50 proc. (16,66 +33,33), todėl ieškovas įgijo teisę į 1 486 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ne kaip teismas nurodo, jog tik į 1 188,80 Eur. Be to, teismas visiškai be jokio teisinio pagrindo dar sumažino ieškovo naudai priklausančias atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur. Šiuo atveju ieškovas iš viso praranda net 686 Eur (1 486-800).

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Ieškovas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kaip ir pats pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime konstatavo, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos apskritai nedetalizuotos, todėl pirmosios instancijos teismas net neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovė turi teisę į 100 Eur išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas yra sveikas, darbingas, turi tik vieną vaiką, gali susirasti darbą ir teikti išlaikymą vaikui. Dukros poreikiai nemažėja, o tik didėja, o atsakovas neįrodė, kad sveikata jam neleidžia dirbti. Pragyvenimo išlaidų padidėjimas liečia ne tik apeliantą, bet ir ieškovę su vaiku. Todėl natūralus kainų augimas negali būti pagrindu mažinti išlaikymo dydį. Byloje yra rašytiniai duomenys apie tai, kad atsakovas nuosavybės teise disponuoja nekilnojamuoju turtu. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad nepilnametės dukros poreikiai tapo mažesni (sumažėjo). Priešingai, atsakovė įrodinėjo, kad realūs dukros poreikiai per mėnesį yra 944 Eur, tačiau išskaičius valstybės mokamas išmokas, lieka 808 Eur suma, kurią padalijus lygiai abiem tėvams matyti, jog vienam tėvui tenka apie 400 Eur išlaikymo per mėnesį dydžio našta.

2.2. Ieškovas klaidina teismą, kad išlaikymo įsiskolinimas dukrai nesusidarė, nes šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš tikrųjų šalys vedė atskirus ūkius ir tai įrodo byloje esantys atsakovės pateikti bankiniai mokėjimų pavedimai ieškovui. Teismas pagrįstai nusprendė, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pripažįstama, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 808 E. T. teisingai ir pagrįstai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sumažino įsiskolinimą ½ dalimi, t. y. laikė, jog išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. yra 808 Eur

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nepilnametei priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo (CK 3. 192 straipsnis).

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6866-723/2020 buvo patvirtinta šalių 2020 m. birželio 25 d. sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo dukrai, gimusiai(duomenys neskelbtini). Šia sutartimi apeliantas įsipareigojo mokėti dukros išlaikymui po 300 Eur per mėnesį taikant indeksaciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą. Vertintina, jog 2020 metais apeliantas sutiko, kad dukros poreikiams, bendrai su apeliantui tenkančia dalimi vaiko mokslo, ugdymo bei sveikatos priežiūros išlaidų, reikalinga skirti ne mažiau, kaip 600 Eur ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Tačiau po trejų metų, 2023 m. rugsėjo 21 d. apeliantas nusprendė, kad prisiimtas įsipareigojimas jam yra per didelis, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti vaiko išlaikymui skiriamą sumą 1/3 dalimi, iki 200 E. T. šį reikalavimą atmetė.

17. CK 3.201 straipsnis nustato pagrindus, kai gali būti keičiamas išlaikymo dydis ir forma. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismų praktika apibendrina šiuos du kriterijus taip: teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

18. Apeliantas nurodo keturias priežastis, kodėl jo prisiimtas įsipareigojimas tapo per didelis: dėl infliacijos jam pabrango pragyvenimas, jis prisiėmė naujų kreditorinių įsipareigojimų, trys dienos iki ieškinio šioje byloje pateikimo jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo, jam paskirta nedarbo išmoka, tai rodo, kad jo finansinė padėtis pablogėjo. Dar viena priežastis - apelianto nuomone, jo dukrai nereikia tokios didelės pinigų sumos.

19. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apelianto nurodytas priežastis, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė savo padėties pablogėjimo. Sutiktina, kad pragyvenimo išlaidos dėl infliacijos brangsta visiems asmenims, apeliantas čia nėra jokia išimtis. Teismų praktika nenumato infliacijos kaip kriterijaus mažinti iš tėvų priteistą išlaikymą jų vaikams. Naujų kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas taip pat nėra kriterijus mažinti anksčiau prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus (teikti išlaikymą savo vaikui). Apeliantas savo ieškinio pareiškime pripažino, kad po taikos sutarties su atsakove pasirašymo jam pavyko iš uždirbtų pajamų šiek tiek ir pasitaupyti, todėl ieškovas 20221207 iš varžytynių nusipirko ½ dalį žemės sklypo (8,5 aro), gyvenamojo namo (bendras plotas – 72,73 kv.m.) ir ūkinių pastatų, esančių(duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise turi žemės sklypą su statiniais(duomenys neskelbtini), taip pat tris transporto priemones. Ieškovo galimybės pirkti nekilnojamąjį turtą tik įrodo, kad taikos sutartimi prisiimtas įsipareigojimas mokėti išlaikymą dukrai nebuvo ir nėra per didelis. Galiausiai, sukauptas nekilnojamasis turtas gali būti ir parduodamas ar išnuomojamas tikslu gauti pajamų, reikalingų nepilnamečio vaiko išlaikymui.

20. Aplinkybė, kad ieškovas sirgo 2023 m. balandžio ir gegužės mėn., iš esmės nekeičia ieškovo turtinės padėties, nes trumpalaikės ligos yra kiekvienam asmeniui pasitaikantis reiškinys. Aplinkybė, kad ieškovui yra diagnozuotas kelio sąnaryje besikaupiantis skystis ir girnelės liga, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes nėra įrodymų apie nustatytą darbingumo apribojimą.

21. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad turi būti mažinama santuokos nutraukimo metu atsakovo įsipareigota teikti vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susidariusią situaciją vertinant priešingai, šalių vaiko poreikių tenkinimo lygis būtų nepagrįstai sumažintas. Nuo 2020 m. birželio 25 d., kai ieškovas sutiko skirti išlaikymą dukrai po 300 Eur per mėnesį, yra praėję daugiau kaip 4 metai ir šalių dukra yra paaugusi ((duomenys neskelbtini)), todėl ir vaiko poreikiai natūraliai yra padidėję, atsiranda papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos taip pat lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei 2020 m. birželio 25 d. Aptarti argumentai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymo vaikui dydį iki 200 Eur.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio. Minusavus apelianto minimus valstybės skiriamus pinigus vaikui (atsakovės teigimu, vaikas gauna 136 Eur per mėnesį), lieka 788 Eur, padalinus iš 2 gaunama 394 Eur. Tai yra suma, labai artima tai sumai, kurią nurodo mokantis ieškovas (404 Eur). Todėl mažinti šios išlaikymo sumos nėra pagrindo. Indeksacijos metu pridedama suma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai yra tik instrumentas, amortizuojantis perkamosios galios mažėjimą augant kainų lygiui.

23. Rašydamas apie savo reikalavimą sumažinti susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą, apeliantas kartoja, kad jo pateikti banko išrašai, pirkimo čekiai, kvitai labai aiškiai ir neginčijamai įrodo, kad ieškovas pirko sauskelnes, servetėles, vaistus (kai dukra susirgo), maistą, kurį bendro gyvenimo kartu laikotarpiu naudojo ir atsakovė, todėl ieškovas šiuos 4 mėnesius (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.) išlaikymą teikė reguliariai ir tiek, kiek buvo būtina ir reikalinga pagal šalių šeimos poreikį, todėl teismas turėjo pripažinti, jog ieškovas visiškai vienas išlaikė šeimą ir nepilnametę šalių dukrą. Teismas šį ieškovo reikalavimą patenkino 50 proc. remdamasis teisingumo ir protingumo principais, nes iš pateiktų pirkimo kvitų nustatė, kad dalis ieškovo pirkinių buvo skirti vaikui. Tačiau iš dviejų Swedbank sąskaitų išrašo teismas nustatė, kad išlaidos maisto produktų parduotuvėse (Maxima, Lidl, Norfa) vis dėlto nėra detalizuotos. Apeliacinės instancijos teismas šioms išvadoms turi pritarti, nes ir bendra maisto produktų parduotuvėse išleista suma 2022 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais nėra tokio dydžio, kad galima būtų spręsti ieškovą skyrus nustatytą sumą dukros poreikiams, tuo labiau tos išlaidos nepakankamos trijų asmenų poreikių patenkinimui, kaip kad tvirtina ieškovas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2022 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesius yra mažintinas perpus.

24. Teismas 2024 m. gegužės 28 d. papildomu sprendimu išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą: iš atsakovės ieškovui priteisė 800 Eur, iš ieškovo valstybei priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad ieškovo reikalavimų patenkinimo procentas paskaičiuotas netiksliai: pagal teismo pateiktą reikalavimų įvertinimą ( po 33,3 proc. kiekvienas) ir jų patenkinimo procentą (tenkinta pusantro reikalavimo) bendras patenkinimo procentas yra 49,9, suapvalinus - 50 proc. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 972 Eur. Tačiau byloje buvo nagrinėjamas ieškinys ir priešieškinys, todėl laikytina, kad pusė atstovavimo išlaidų skiriama ieškiniui palaikyti, pusė - gintis nuo priešieškinio. Atitinkamai ieškovui priteistina ketvirtadalis sumos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ir pusė sumos - proporcingai atmestiems priešieškinio reikalavimams, iš viso ¾ nuo patirtų išlaidų sumos, kas sudaro 2229 Eur ( 2972*3/4).

25. Atsakovės priešieškinys buvo atmestas. Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, šios pagalbos išlaidos sudarė 473,33 Eur, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis 41 Eur ir išlaidos už dokumentų vertimą 22,57 Eur. Atsakovė laimėjo pusę ieškinio reikalavimų, o priešieškinio dalyje bylą pralaimėjo. Todėl atsakovei iš ieškovo proporcingai jos laimėtiems reikalavimams priteistina ¼ dalis jos patirtų išlaidų, kas sudaro 16 Eur ( 41+22,57*1,4). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis, proporcinga atsakovės laimėtiems reikalavimams ( ¼ dalis, kas sudaro 118,33 Eur) priteistina valstybei iš ieškovo.

26. Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymas tarp ieškovo ir atsakovės ( CK 6.130 straipsnis). Iš ieškovui priteistų išlaidų (2229 Eur) atimama atsakovei priteistos išlaidos (16 Eur), lieka 2213 Eur suma, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės. Pažymėtina, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalį, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas.

27. Taip pat pažymėtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apima ir procesinių dokumentų rengimo bei siuntimo išlaidas ( Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Todėl papildomo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista 14,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, panaikintina. Iš ieškovo proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista ¼ dalis procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau paskaičiuota suma (14,57/4) būtų mažesnė negu minimalus valstybei priteistinas dydis (8 Eur) pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį, todėl ši suma iš ieškovo valstybei nepriteistina.

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išnagrinėjo teisingai, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimą, išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CK 3. 201 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus, todėl priimtas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Tačiau teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, netiksliai įvertino ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją, neįvertino priešieškinio byloje ir jam pareikšti bei gintis nuo jo panaudotų bylinėjimosi išlaidų, neįvertino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos panaudotų išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiamas ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą padidinant iki 2213 Eur, iš ieškovo valstybei priteistiną sumą padidinant iki 118,33 Eur, ir nepriteisiant iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

29. Bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos už apeliacinio skundo surašymą iš atsakovės nepriteistinos, nes laikytina, kad apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų nėra tenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

priteisti ieškovui A. D. (A. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2213 Eur (du tūkstančius du šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. D. (A. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) 118,33 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis - įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė