Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1004-759/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
1-1004-759/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21424-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1004-759/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21424-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant Jūratei Gritienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi - apdailininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2021 m. birželio 29 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atsiprašė anksčiau iš darbo ir nuvažiavo prie Žirnajos ežero. Ten turėjo susitikti su drauge ir praleisti naktį prie ežero. Nusipirko alaus. Belaukdamas jos, kaltinamasis paskambino telefonu draugei ir jie susipyko, po ko jis išgėrė. Kaltinamasis pripažino, kad pasielgė neatsakingai, nes sėdo už vairo ir bandė grįžti į namus. Bevažiuojant prie (duomenys neskelbtini) kaimo, jį sustabdė policija. Pripūtė 2,33 promilių į alkotesterį. Kiek pripūtė antrą kartą, neatsimena. Automobilis buvo paimtas policijos. Automobilį kaltinamasis vairuoja nuo 1988 m., turi administracinę nuobaudą – įspėjimą už žvejybą. Už KET pažeidimus nuobaudų neturi. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis parodė, kad išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Prieš tai išgėrė keturias skardines alaus. Šį alkoholio kiekį išgėrė vienas per tris valandas belaukdamas draugės. Kaltinamasis parodė, kad ankščiau nėra vairavęs automobilio neblaivus. Jo atlyginimas yra apie 1000 Eur. Š. nebedirba. Pagal profesiją yra plataus profilio hidromelioratorius. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, gyvena pas sugyventinę, o automobilis Audi A4 Avant priklauso jam. Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną planavo iškylauti ir neplanavo važiuoti namo, tačiau susipyko su drauge ir išvažiavo namo. Alkoholis savo padarė. Išgeria saikingai, priklausomybės neturi. Tą dieną buvo motinos mirimo 20-osios metinės, todėl ir išgėrė. Su vaikais palaiko ryšius, padeda auginti sugyventinei dukrą. Santykiai su seserimi, kuri prašo būti laiduotoja, yra labai geri. Nuo 2020 m. kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Jam reikia važinėti į objektus. Šiuo metu jį į darbą veža draugai arba samdo ką nors. Kaltinamasis paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir pasižada daugiau nebenusikalsti.

Liudytoja V. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. D. yra jos brolis. Ji sutinka duoti parodymus. Ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Jos brolis A. D. jai pranešė apie įvykį. Pats brolis jaučiasi prastai. Suprato iš brolio kalbos, kad jis labai nusiminęs, susinervinęs, todėl ji norėtų savo broliui pagelbėti ir už jį laiduoti. Santykiai jos su broliu yra labai geri, artimai bendrauja, nors gyvena atskiruose miestuose. Jos brolis yra sąžiningas, darbštus žmogus. Dirba sunkų statybininko darbą. Brolis yra išsiskyręs, šiuo metu gyvena su sugyventine. Turi sūnų ir dukrą, kurie jau yra suaugę. Alkoholį vartoja tikrai retai, todėl labai yra nustebusi dėl tokio įvykio, nes tikrai nemanė, kad jis gali neblaivus sėstis už vairo. Ji yra dirbanti, neteista, nebausta. Gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašyta. Prašo jai leisti būti laiduotoja šioje byloje ir laiduoti už brolį A. D., kadangi ji gali brolį teigiamai paveikti, jog A. D. ateityje nedarytų nusikalstamų veikų (b. l. 57-59, 60).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 19 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), A. D., pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - ties įvažiavimu į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur priekiu į sodybą stovi automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9, 10-20).

Iš Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. A. Tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2021 m. birželio 29 d., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu G. R., apie 15:25 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo G. pusės link U. važiuojantį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis mėtėsi po kelio važiuojamąją dalį, todėl buvo nuspręsta sustabdyti patikrinimui. Pradėjo vytis minėtą automobilį, kuris staiga pasuko į V. k. ir sustojo ties V. g. (duomenys neskelbtini) namu. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu. Po pirmo pūtimo prietaisas rodė 2,33 promiles, o po antrojo – 2,61 promiles. Apie įvykį buvo informuotas OVS budėtojas. Automobilis Audi A4 priverstinai nuvežtas į Ukmergės r. PK. Įvykis buvo filmuotas (b.l. 21-22).

2021 m. birželio 29 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog pirmu tikrinimu 2021 m. birželio 29 d. 19 val. 58 min. A. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,33 promilės etilo alkoholio, antru tikrinimu 20 val. 15 min. – 2,61 promilės etilo alkoholio (b. l. 23, 24, 25).

VšĮ „Emprekis“ 2021 m. liepos 2 d. duomenimis, automobilio Audi A4 Avant, gamybos metai – 1996-1998, kaina su PVM – 840,00 Eur (b. l. 26).

Automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. D. vardu (b. l. 28).

Remiantis Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d. automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos priverstinai nugabentas į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos V. Š. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai. Kaltinamasis parodė, kad tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. D. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo seserį V. Š..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, jog visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ankščiau nebuvo teistas (b.l. 92-93). Šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Kaltinamasis A. D., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, kaltę dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių pripažino visiškai, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo. Jo nurodytos esminės veikos padarymo aplinkybės atitinka tas, kurios pripažintos įrodytomis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga taip pat yra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Trečioji ir ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose – konstatavimas, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad turtinė ar neturtinė žala kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo. Priverstinio transporto nuvežimo išlaidas kaltinamasis atlygino savanoriškai. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 92-93), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskutinį kartą 2017 m. spalio 22 d. pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį, nuobaudą sumokėjęs (b.l. 97). Bylos duomenimis kaltinamasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi – apdailininku, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 91). Kaltinamasis A. D. savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad tokį jo elgesį lėmė alkoholio vartojimas. Po nusikalstamos veikos padarymo apie įvykį papasakojo savo seseriai V. Š., dėl to labai išgyveno. Teismo įsitikinimu nėra pagrįsto manymo, kad A. D. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendžia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra.

Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. pateikė prašymą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. V. Š. prašyme nurodė, jog A. D. yra jos brolis. Jis labai dažnai atvažiuoja pas ją į namus, beveik kiekvieną savaitgalį kartu praleidžia laisvalaikį, važiuoja pas ją į kolektyvinį sodą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kur A. D. jos šeimai padeda tvarkytis turimame sodo sklype, padeda remontuoti sodo namelį. V. Š. nurodo pažįstanti savo brolį A. D., nes nuo mažens kartu augo. Šiuo metu jie artimai bendrauja. Ji labai gerai žino savo brolio A. D. charakterį, jo gyvenimo būdą. Tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs bei artimi santykiai, todėl kartu bendrai sprendžia įvairias gyvenime iškilusias problemas, aptaria galimus jų sprendimų būdus. A. D. nuo savo sesers neturi jokių paslapčių, yra mandagus, ramaus charakterio, atviras ir nuoširdus žmogus. V. Š., kaip kaltinamojo A. D. sesuo, nurodo turinti galimybę daryti jam teigiamą įtaką, nes brolis vertina jos nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, ja pasitiki. Savo broliui ji turi pakankamą autoritetą ir jai yra žinoma, kad jis labai pergyvena dėl įvykusio įvykio ir padarytos nusikalstamos veikos, dėl savo neapgalvoto poelgio, kas vertinant A. D. asmenines savybes jam tikrai nėra būdinga, nes jis atsakingai žiūri į darbinius bei šeimyninius reikalus ir nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų, alkoholiniais gėrimais tikrai nepiktnaudžiauja. V. Š. gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Su vyru G. Š. augina dvi nepilnametes dukras. V. Š. yra įgijusi vadybos ir verslo administravimo profesinį bakalaurą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gamybos filialo meistrės - gamybos padalinio vadovės pareigose, darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai, nebuvo bausta drausmine tvarka. Taip pat nėra teista ar bausta administracinę tvarka (b.l. 61, 62), neįrašyta į priklausomybės ligų kabineto įskaitą. Teismo posėdyje V. Š. pakartojo ikiteisminio tyrimo metu ir prašyme išdėstytas aplinkybes, prašė atleisti jos brolį A. D. pagal laidavimą be užstato, kadangi augina du nepilnamečius vaikus ir turi įsipareigojimų bankui. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nekelia abejonių V. Š. gebėjimu A. D. daryti pakankamą įtaką bei teigiamą poveikį, nulemsiantį įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.

Kadangi yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra gautas laiduotojos V. Š., kuri pagal savo asmenines savybes yra verta pasitikėjimo ir turi realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką, prašymas, kaltinamasis A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų terminui jo sesers V. Š. atsakomybei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Kaltinamojo A. D. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. D. vairavo būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,33 promilės etilo alkoholio), padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. birželio 29 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos.

Prokuroras taip pat prašo taikyti kaltinamajam A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. D., pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas - baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (b.l. 83-85).

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – A. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. gegužės 24 d. VĮ „Regitra“ - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b.l. 83-85, 86-87).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2021 m. liepos 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis) (b.l. 44-45).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b.l. 53, 54).

Kaltinamasis A. D. 2021 m. liepos 6 d. savanoriškai atlygino už transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą paskaičiuotos proceso išlaidas – 108,90 Eur (b.l. 32, 33-39, 40-42, 43), todėl iš kaltinamojo jos nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje 2021 m. liepos 19 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo A. D. priteistina 117,00 Eur suma advokato V. K. išlaidoms apmokėti (b.l. 112). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes baudžiamoji byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendė:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos V. Š. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK saugojimo aikštelėje, valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. gegužės 24 d. VĮ „Regitra“ - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2021 m. liepos 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Išaiškinti A. D., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė