- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- 1-945-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47368-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- Š. R.
- Advokatai
- Ignatijus Šuškevič
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Š. R. 2022 m. gruodžio 18 d., apie 17.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip Š. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis Š. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 17.00 val., jis nuvažiavo su savo automobiliu „CITROEN C5“ į parduotuvę „RIMI“, kuri yra gal (duomenys neskelbtini) minutės kelio pėsčiomis nuo namų. Būdamas namuose jis išgėrė butelį alaus, tikrai nesijautė apsvaigęs, todėl ir nuvažiavo į parduotuvę apsipirkti. Parduotuvėje jis dar užėjo į kavinę ir išgėrė gal 3 ar 4 bokalus alaus. Žadėjo namo grįžti pėsčiomis, bet, pagalvojęs, kad namai čia pat, nusprendė parvažiuoti. Apsvaigęs nesijautė. Tada aikštelėje atsisėdo į savo automobilį ir važiavo namo. Važiuodamas namo kairiu savo automobilio šonu kliudė kitą automobilį. Sustojo, iš karto sutiko, kad jis kaltas ir, kad kitiems automobiliams netrukdytų, nutarė nuvažiuoti į „RIMI“ aikštelę ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kito automobilio vairuotojai kilo įtarimas, kad jis išgėręs, todėl ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus, pirmą kartą įpūtė 1,86 promiles, o antrą kartą po 20 min. – 1,69 promiles. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, tiek sau, tiek savo šeimai pridarė didelių problemų. Prašė nekonfiskuoti automobilio, nes dirba (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną reikia važinėti į darbą, sutinka sumokėti automobilio vertę pinigais, nes reikalingas šeimos poreikiams. Kitas turimas automobilis šiuo metu yra techniškai netvarkingas. Taip pat prašė jam skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes turi dar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus (vienam (duomenys neskelbtini), o kitam (duomenys neskelbtini) metai), nėra teistas, yra baustas administracine tvarka. Tai buvo pirmas kartas, kai jis prie vairo sėdo išgėręs, dėl savo poelgio labai gailisi, tai tikrai nepasikartos. Šiuo metu nusprendė iš viso nevartoti alkoholio laikotarpiu, kuriuo neturės teisės vairuoti transporto priemones.
3. Laiduotoja J. R. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Sutuoktinio padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės skaudžios. Tiek ji, tiek kaltinamasis labai pergyvena, sutarė, kad kaltinamasis nevartos alkoholio, kol jam bus atimta teisė vairuoti. Mano, kad po tokio ilgo laiko nevartojimo, kaltinamajam išvis nebebus poreikio vartoti alkoholį. Apie įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo, kuris jai pasakė, kad jį neblaivų sustabdė policijos pareigūnai. Ji tuo negalėjo patikėti, nes kaltinamasis neturi problemų su alkoholiu, pavartodavo tik švenčių ar progų metu. Ji pati yra (duomenys neskelbtini) su asmenimis, kurie yra praradę teisę vairuoti, su kaltinamuoju ne kartą aptarinėdavo, kaip neatsakingai tokie asmenys elgiasi sėsdami už automobilio vairo būdami neblaivūs. Toks elgesys kaltinamajam nebūdingas, netikėtas, absurdiškas. Tokių dalykų nepasitaikydavo. Savo vyrui daro gerą įtaką, sutuoktinis pasiduoda jos įtakai. Šiuo metu jai ypač sunku, nes viena pati turi vežti vaikus į (duomenys neskelbtini), į kitus užsiėmimus. Ji taip pat prižiūri savo sergančią (duomenys neskelbtini) rajone gyvenančią močiutę, pas kurią važiuoja kas (duomenys neskelbtini) savaites, turi apipirkti, suskirstyti močiutės vartojamus vaistus. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Prašo taikyti laidavimą be užstato, tačiau jei teismas skirtų užstatą, ji yra pasiryžusi sumokėti, laidavimo neatsisakytų. Puikiai žino, kad vyras daugiau nenusikals. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes, nors šeimoje yra du automobiliai, tačiau kitas šeimos automobilis šiuo metu yra techniškai netvarkingas, ji negali važinėti kitu automobiliu.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytoja V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d., apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini), ji išvažinėjo iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės su savo nuosavu automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiavusi iš automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, kryptimi link (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta, kadangi norėjo pasukti link (duomenys neskelbtini). Prieš ją tuo metu važiavo (duomenys neskelbtini) spalvos visureigis, kurio valstybinių numerių neprisimena. Jai stovint prie šviesoforo, laukiant žalios spalvos signalo, pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įsuka automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis nesilaikė saugaus atstumo, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje stovėjo ji, ir kliudė jos stovintį automobilį. Tačiau automobilis „Citroen“ nesureagavo ir važiavo toliau. Po to ji, nieko nelaukdama, spaudė garso signalą, kad atkreiptų vairuotojo dėmesį. Stebėdama šoninį veidrodėlį, pastebėjo, kaip „Citroen“ sustojo. Netrukus „Citroen“ vairuotojas priėjo prie jos, su juo bendraujant jis jai sukėlė įtarimą. Bendravimo metu vairuotojas siūlė netrukdyti eismo ir patraukti automobilius. Prieš tai eismo įvykį užfiksavo fotonuotraukose. Po to kartu su „Citroen“ vairuotoju patraukė automobilius į prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, prie parduodamų eglučių. Vairuotojas priėjo prie jos, jie norėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijas, tuo metu prie jos taip pat atvažiavo jos vyras V. M., kuris atvyko apžiūrėti jos vairuotą automobilį. Pildant eismo įvykio deklaracijas lauke, iš „Citroen“ vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, dėl to ji paskambino bendru pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. „Citroen“ automobilio salono nematė. „Citroen“ vairuotojas sėdėjo automobilyje vienas. Vairuotojas iš jos akiračio nebuvo dingęs, alkoholinių gėrimų nevartojo. Taip pat vairuotojas skubino pildyti eismo įvykio deklaracijas. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems nurodė „Citroen“ vairuotoją. Kiek matė, policijos pareigūnai „Citroen“ vairuotojui nustatė neblaivumą. Policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Įvykio vieta galbūt yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13–16).
6. Liudytojas P. P. (P. P.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Šiandien, t. y. 2022 m. gruodžio 18 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) D. H. ir su (duomenys neskelbtini) L. M., apie 17.15 val., iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 20 min. pranešėja (duomenys neskelbtini) su automobiliu „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su „CITROEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nuvažiavo į „RIMI“ PC aikštelę ((duomenys neskelbtini)) užsipildyti deklaraciją ir pranešėja įtaria, kad „Citroen“ automobilio vairuotojas neblaivus. Lauks aikštelėje prie eglučių. Atvykusius minėtu adresu jį su kolegomis pasitiko pranešėją, vėliau paaiškėjo, tai buvo V. M., tel. (duomenys neskelbtini), kuri jam ir kolegoms paaiškino, kad apie 17.00 val., susidūrė su automobiliu „Citroen“. Automobilyje sėdėjo vienas vyriškis, bendravimo su juo metu jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas siūlė susitarti be policijos, užpildant eismo įvykio deklaracijas. Kadangi pranešėja įtarė, kad vairuotojas neblaivus, iškvietė policiją. Jam kartu su kitais pareigūnais priėjus prie „CITROEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, vėliau paaiškėjo, tai buvo Š. R., ir su juo bendraujant, jam iš burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, dėl to su kolegomis alkoholio kiekio matuokliu „ALCOTESTER 7510 Nr. ARKA – 0034“ nutarė patikrinti asmens blaivumą, pirmo tikrinimo metu, apie 17.38 val., Š. R. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,86 promilių alkoholio koncentracija. Antro tikrinimo metu, apie 17.58 val., Š. R. iškvėptame ore buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus „Citroen“ automobilį, alkoholinių gėrimų rasta nebuvo. Š. R. automobilyje buvo vienas. Automobilis „CITROEN“ buvo nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadinti abu automobiliai. Eismo įvykis buvo įformintas ROIK: 07-22-9588040, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 22192446676. Įvykio metu buvo filmuojama darant vaizdo ir garso įrašą su išduotomis kūno kameromis „BODY 1739“; „BODY 1740“; „BODY 1741“. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 25–28).
7. Iš 2022 m. gruodžio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Atidarius pirmą garso įrašą, kuris pavadintas „ID 92105795126“, skambučio pradžia 2022 m. gruodžio 18 d. 17.06 val. girdisi: BPC darbuotoja: 112. Moteris: sveiki, į mane įvažiavo girtas vairuotojas. BPC darbuotoja: sakykite adresą. Moteris: (duomenys neskelbtini) BPC darbuotoja: prie kokio namo gal matote. Moteris: prie „RIMI“, mes dabar įvažiavome į aikštelę, bet jis dabar labai blaškosi, išaiškėjo, kad jis girtas vairuotojas. BPC darbuotoja: prieš kiek laiko. Moteris: prieš 20 min. BPC darbuotoja: čia „RIMI“. Moteris: jo, mes dabar esame „RIMI“ aikštelėje, prie eglučių, labai blaškėsi, sakė, kad nieko nėra, nesutikau, nufotografavau, į aikštelę nuvažiavome aiškintis ir žodžiu dabar. BPC darbuotoja: tai Jūs atsitrenkėte (duomenys neskelbtini) ir atvažiavote į „RIMI“ aikštelę. Moteris: į aikštelę susiforminti tą įvykį. BPC darbuotoja: gerai, supratau, Jūs man padiktuokite automobilio markę ir numerį, galbūt iš pradžių savo, o po to to kito, gerai. Moteris: (duomenys neskelbtini) ŠKODA KODIAK. BPC darbuotoja: čia Jūsų. Moteris: taip. BPC darbuotoja: nu, o tas kitas. Moteris: CITROEN (duomenys neskelbtini) BPC darbuotoja: Jūsų vardas, pavardė. Moteris: V. M. BPC darbuotoja: laukite. Moteris: gerai. Atidarius antrą garso įrašą, kuris pavadintas „ID 92105795126“, skambinta 17.16 val., girdisi: BPC darbuotoja:112. Moteris: sveiki, aš ką tik skambinau dėl girto vairuotojo, jis nori pasišalinti, bėga į parduotuvę. BPC darbuotoja: čia kokiu adresu. Moteris: (duomenys neskelbtini) prie „RIMI“. BPC darbuotoja: sakykite, automobilis yra vietoje. Moteris: taip, taip, bet mano vyras eina paskui jį ir filmuoja, dabar jis bando bėgti, pasišalinti. BPC darbuotoja: Jūs pati iš paskos einate ar ne. Moteris: mano vyras eina, o aš sėdžiu automobilyje. BPC darbuotoja: supratau, policija yra informuota, perduosiu, kad jis šalinasi, bet jei Jūsų vyras seka paskui, tai galėtų paskambinti ir policijai, pasakyti, kur eina. Moteris: dabar jis stovi prie „RIMI“ įėjimo, kur yra vežimų namukas. BPC darbuotoja: supratau, aš informuoju policiją, patikslinu, jei vyras seks toliau, tegu paskambina, aš sujungsiu su policija. Moteris: gerai (b. l. 39–41).
8. Iš 2022 m. gruodžio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_173605_007“, matosi, kad „RIMI“ aikštelėje yra policijos pareigūnai, vyras šalia stovi, o dar toliau – avarijos kaltininkas Š. R. Pareigūnas paprašė, kad moteris papasakotų, kaip viskas įvyko. Ji trumpai pareigūnui viską paaiškino, tada priėjo vyras, kuris pareigūnui pasakė, kad norėjo duoti vairuotojui Š. R. papūsti, nes dirba (duomenys neskelbtini) ir turi alkotesterį, bet vyras atsisakė, o kai prie jo priėjo, tada suprato, kad jis yra girtas, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotoja aiškina, kad visą šoną subraižė. Atnešė žibintuvėlį ir pašvietė, matosi, kad nuo priekinio bamperio iki galinio bamperio kairės pusės visas šonas prabrauktas. Vyriškis pareigūnei sako, kad deklaracijos kaltininkas nepasirašė, nors kaltę pripažino. Pareigūnas sako, kad lauks antro pūtimo. Kaltininkas prašo atsigerti, pareigūnas sako, kad negalima, kai antrą kartą įpūs, tada galės atsigerti. Atidarius antrą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_173610_004“, matosi pirmo vaizdo įrašo pradžia. 17:36:45 val. pareigūnas kaltininko Š. R. klausia, ar vartojo alkoholį, jis atsako, kad ne. Vyras sako, kad nuo jo dabar neša, buvo su kaltininku parduotuvėje, nusipirko atsigerti, bet jo tai neišgelbės. Pareigūnas moters klausia, ar sutarė dėl eismo įvykio, moteris sako, kad jis kaltas yra (girtas vairuotojas), prisipažįsta, bet iš pradžių sakė, kad nieko neatsitiko. Toliau yra pirmo vaizdo įrašo tęsinys. Atidarius trečią vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_174105_008“, ir peržiūrėjus, nieko reikšmingo nenustatyta. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_174110_005“, ir peržiūrėjus, nieko reikšmingo nenustatyta. Atidarius penktą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_174609_006“, ir peržiūrėjus, nieko reikšmingo nenustatyta. Atidarius šeštą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_174705_007“, matosi, kad prie Š. R. prieina pareigūnas ir pasako, kad reikės parašyti paaiškinimą, kaip viskas buvo, gali rašyti savo automobilyje, tik prašo paduoti raktelius nuo automobilio. Atidarius septintą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_175645_008“, matosi, kaip iš automobilio išlipa Š. R., pareigūnui paduoda surašytą paaiškinimą, prieina kitas pareigūnas ir sako, kad pučiam antrą kartą. 17:57:03 val. Š. R. lauke pučia, bet ne iki galo įpučia. 17:57:42 val. dar kartą pučia ir 17:58:16 val. parodo, kad įpūtė 1,69 promiles. Pareigūnai pildo dokumentus, braižo schemą, matuoja. Atidarius aštuntą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1218_180145_009“, ir peržiūrėjus nieko reikšmingo nenustatyta (b. l. 42–44).
9. Iš (duomenys neskelbtini) D. H. 2022 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 18 d. 17.06 val. dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) P. P. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. M., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prieš 20 min. pranešėja (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nuvažiavo į „RIMI“ aikštelę ((duomenys neskelbtini)) užsipildyti eismo įvykio deklaracijos. Pranešėja įtaria, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas neblaivus. Jiems atvykus nurodytu adresu, pastebėjo dvi transporto priemones, kurios buvo patrauktos iš įvykio vietos ir stovėjo (duomenys neskelbtini), „RIMI“ aikštelėje. Juos pasitiko automobilio „Škoda“ vairuotoja V. M., kuri paaiškino, kad maždaug 16.35 val. važiavo automobiliu „Škoda“, sustojo šalia sankryžos prie raudono šviesoforo signalo. Staiga iš (duomenys neskelbtini) išsuko automobilis „Citroen“, kuris kliudė jos automobilį. Ji garsiniu signalu įspėjo kitą vairuotoją, jis sustojo, jai pasirodė galbūt neblaivus, vairuotojas prašė susitarti ir išspręsti situaciją be policijos pagalbos. Automobilio „Citroen“ vairuotojas Š. R. buvo patikrintas alkotesteriu Alcotester 7510 Nr. ARKA–0034, pirmu tikrinimu 17.38 val. jam nustatytas 1,86 promilių girtumas, antru tikrinimu 17.58 val. –1,69 promilių girtumas. Asmuo teigė, kad alkoholio nevartojo (b. l. 10).
10. Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0034 2022 m. gruodžio 18 d. 17.38 val. Š. R. nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 17.58 val. Š. R. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 46, 47).
11. Iš patikros sertifikato Nr. 1752709 nustatyta, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKA-0034 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (b. l. 45).
12. Iš 2022 m. gruodžio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Š. R. 17.38 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 17.58 val. – 1,69 promilių girtumas. Š. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 48).
13. Iš 2022 m. gruodžio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti išoriniai šio automobilio apgadinimo požymiai (b. l. 49–58).
14. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklauso Š. R. (b. l. 63–64).
15. Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,Citroen“, 2006 m., dyzelis, rinkos vertė 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis yra 1 990 Eur su PVM, vidutinė automobilio ,,Citroen“, 2004 m., dyzelis, rinkos vertė 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis yra 1 660 Eur su PVM (b. l. 61, 62).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
17. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad Š. R. kaltė 2022 m. gruodžio 18 d., apie 17.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
18. Kaltinamasis Š. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai 2022 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis buvo išgėręs butelį alaus namuose, tačiau apsvaigęs nesijautė, todėl nuvažiavo į „RIMI“ parduotuvę apsipirkti. Po apsipirkimo dar užėjo į tame pačiame prekybos centre esančią kavinę, išgėrė 3 ar 4 bokalus alaus ir, kadangi nesijautė apsvaigęs, nusprendė važiuoti namo. Kaltinamojo teigimu, važiuodamas namo, jis kliudė kitą automobilį, kurio vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus, jie atvykę nustatė kaltinamajam neblaivumą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d., apie 16.37 val., ji važiavo savo automobiliu „Škoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, sustojus prie raudono šviesoforo signalo, jos automobilį kliudė automobilis „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas jai sukėlė įtarimų, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė automobilio „Citroen“ vairuotojo neblaivumą. Minėto automobilio vairuotojas jos akivaizdoje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas P. P. patvirtino, jog 2022 m. gruodžio 18 d., apie 17.15 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje susidūrė automobiliai „Škoda“ ir „Citroen“, pranešėja įtaria, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas gali būti neblaivus. Jis su kolegomis atvykęs į įvykio vietą patikrino automobilio „Citroen“ blaivumą ir buvo nustatyta, kad jis neblaivus. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad nuo „Citroen“ vairuotojo Š. R. sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu pirmuoju pūtimu jam nustatytas 1,86 promilių girtumas, o antruoju pūtimu – 1,69 promilių girtumas. Iš esmės analogiškos policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir (duomenys neskelbtini) patrulio D. H. 2022 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10). Be kaltinamojo, liudytojų parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamasis Š. R. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0034 2022 m. gruodžio 18 d. 17.38 val. Š. R. nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 17.58 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 46, 47). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. gruodžio 18 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad Š. R. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 48). Byloje esantis alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKA-0034 patikros sertifikatas Nr. 1752709 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 45). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog Š. R. 2022 m. gruodžio 18 d., apie 17.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.
20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo Š. R. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas I. Šuškevič prašė teismo atleisti kaltinamąjį Š. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos J. R. žinion, pateikė 2023 m. vasario 23 d. prašymą ir sutikimą dėl laidavimo. J. R. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka laiduoti už savo sutuoktinį Š. R., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad paskyrus užstatą, ji laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
23. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Š. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad Š. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką Š. R. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis Š. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl Š. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.
24. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Š. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas iš esmės teigiamai (b. l. 86, 87), nors įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau anksčiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 100–101), anksčiau neteistas (b. l. 102–104). Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.
25. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Š. R. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
26. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
27. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
28. Nagrinėjamu atveju atleisti Š. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė J. R. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. R. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. Taip pat J. R. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu J. R. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, po žinios apie jo padarytą veiką jai „žemė iš po kojų išslydo“, ji su kaltinamuoju kalbėjosi apie tai, kas įvyko, sutarė, kad kaltinamasis laikotarpiu, kol neturės teisės vairuoti, išvis nevartos alkoholio, tikisi, kad po šio laiko kaltinamasis nebeturės poreikio vartoti alkoholį, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.
29. Teismas sprendžia, kad J. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, J. R. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, kartu augina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja J. R. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo kartu gyvena (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). J. R. skirtina kaltinamojo Š. R. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. R. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
30. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).
31. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę Š. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu nors turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos Š. R. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 22 d.
32. Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) minimalų terminą, t. y. 1 metus, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022). Įvertinus šiame nuosprendyje išdėstytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam nustatyti jo gynėjo prašomą baudžiamojo poveikio priemonės minimalų terminą, nes pernelyg švelnios bausmės skyrimas gali sudaryti kaltinamiesiems nebaudžiamumo jausmą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 18 d. už automobilio vairo sėdo dieną vartojęs alaus, vėliau, nuvykęs į parduotuvę, kurioje kavinėje dar išgėrė alkoholio ir iškart vėl sėdo už automobilio vairo, aiškiai suvokdamas, kad ką tik vartojo alkoholį ir negali vairuoti. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys, sąmoningai ignoruojant tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumą, rodo didesnį rūšinį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui nagrinėjamu atveju neatitiktų kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Teismo vertinimu, būtent specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvejiems metams šiuo atveju yra proporcingas, atitinkantis teisingumo principą.
33. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam Š. R., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam pačiam (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 63–64), taip pat paties kaltinamojo parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo Š. R. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
34. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
35. Nors tiek kaltinamasis prašė neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tiek J. R. teigė, kad kitas šeimos automobilis yra techniškai netvarkingas, todėl būtent ji važinėja automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visgi pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad jis sąmoningai ir piktybiškai ignoravo draudimą vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, t. y., po dieną išgerto alaus butelio jis nuvyko į prekybos centrą, kuriame esančioje kavinėje išgėrė paties teigimu dar 3 ar 4 bokalus alaus ir, įvertinęs tai, kad iki namų nėra toli, nusprendė sėsti už automobilio vairo, važiuodamas sukėlė eismo įvykį (už kurį jis nubaustas administracine tvarka) ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Minėta, teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys, rodo kur kas didesnį rūšinį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
36. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Š. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis. Net ir atsižvelgiant į tai, kad Š. R. šeimos kitas turimas automobilis yra techniškai netvarkingas, automobiliu reikia vežioti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, J. R. turi vykti į (duomenys neskelbtini) rajoną, kuriame rūpinasi savo senyvo amžiaus sergančia močiute, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas automobilio konfiskavimas. Juolab, pažymėtina, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šeimoje yra du automobiliai, automobilio vertė siekia santykinai nedaug – 1 660 Eur, taigi transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju nesukeltų nei kaltinamajam, nei jo šeimai neproporcingų neigiamų padarinių.
37. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
38. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės Š. R. turtui – automobiliui „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. kovo 19 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
VI. Dėl kardomųjų priemonių
39. Kaltinamajam Š. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Š. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti J. R., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Paskirti Š. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti Š. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Š. R. turtui – automobiliui „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.