- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2-943-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00464-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Bulgarijos įmonės ,,Betelgeuse“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ekonomiški sprendimai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Bulgarijos įmonės ,,Betelgeuse“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių „Betelgeuse“ EOOD, uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“, uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonomiški sprendimai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės „Betelgeuse“ EOOD, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krestan“ ir UAB „Interlan“ (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančia atsakovių bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Ekonomiški sprendimai“ (toliau – atsakovės) 2021 m. gruodžio 1 d. sudarytą konsultavimo paslaugų teikimo sutartį ir jos pagrindu sudarytus 2022 m. vasario 20 d. bei 2022 m. kovo 10 d. papildomus susitarimus, taikyti restituciją natūra ir grąžinti iš atsakovės UAB „Ekonomiški sprendimai“ atsakovei bankrutuojančiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – Bendrovė) pastarosios pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 877 098,48 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Ekonomiški sprendimai“ 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovėms priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Ekonomiški sprendimai“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines 877 098,48 Eur lėšas, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovių teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir reali teismo sprendimo neįvykdymo rizika ieškovėms palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Ieškovių teigimu, atsakovės UAB „Ekonomiški sprendimai“ veiksmai rodo sistemingą ir kryptingą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtai pasisavinti bankrutuojančios bendrovės lėšas. Atsakovė UAB „Ekonomiški sprendimai“, veikianti glaudžiai susijusiuose ryšiuose su buvusia nemokumo administratore, gavo daugiau kaip 877 000 Eur iš bendrovės už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas priėmė 2025 m. balandžio 29 d. priėmė nutartį, kuria patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovės UAB „Ekonomiški sprendimai“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas, kurių vertė ar suma yra 877 098,48 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-580-464/2025 nutarė teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovių prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.
5. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė Vilniaus apygardos teismui 2025 m. birželio 10 d. prašymą pakeisti Bendrovės procesinį statusą ir įtraukti į bylą bendraieške. Teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė pakeisti bendrovės procesinį statusą ir įtraukti į bylą bendraieške.
6. Teisme gautas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės UAB „Ekonomiški sprendimai“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines 877 098,48 Eur lėšas, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims.
7. Prašyme nurodyta, kad atsakovės ir administratoriaus nesąžiningumą patvirtina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT), Nemokumo administratorių rūmų (toliau – NAR) raštai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ginčijama Sutartis dubliavo eilę kitų Bendrovės, atstovaujamos administratoriaus, sudarytų sutarčių su kitais paslaugų tiekėjais. AVNT išvadas apie nesąžiningą paslaugų dubliavimą patvirtina ir ieškovų 2025 m. gegužės 28 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą priedai, t. y. ginčijamai Sutarčiai administratoriaus Bendrovės vardu sudarytos analogiškos sutartys, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas jų net nevertino. Ieškovai pastebėjo, kad su atsiliepimu nebuvo prisegti atsiliepimo priedai, todėl 2025 m. birželio 10 d. pateikė lydraštį, kuriuo teikė papildomus dokumentus. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl akivaizdžių atsakovės ir administratoriaus nesąžiningų veiksmų nepagrįstai nebuvo įvertintos, todėl Bendrovė prašo teismo, sprendžiant teikiamą prašymą, įvertinti ir AVNT raštus bei Bendrovės ir ieškovų pateiktas administratoriaus Bendrovės vardu sudarytas sutartis. Atsakovo nesąžiningumą taip pat patvirtina jo ryšiai su administratoriumi ir šio tikraisiais naudos gavėjais. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovės direktorius ir vienintelis akcininkas yra S. V., kuris yra V. K. – vieno iš tikrųjų administratoriaus naudos gavėjų – buvusios sutuoktinės brolis. Taigi, ginčijama Sutartis buvo sudaryta tarp administratoriaus ir su juo susijusio asmens – atsakovės. Pasitelkus susijusių asmenų struktūrą, iš Bendrovės sąskaitų buvo išvesta ne mažiau kaip 1 500 000 Eur. Tokie veiksmai rodo koordinuotą veikimą ir sąmoningą tikslą išvesti Bendrovės turtą. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir AVNT Raštas dėl tyrimų rezultatų, kuriame konstatuota, kad Bendrovei ,vykdant ūkinę komercinę veiklą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., Bendrovė patyrė 2 293 599,94 Eur išlaidų. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė, veikdama kartu su administratoriumi, gautas iš Bendrovės lėšas galėjo pervesti ar artimiausiu metu gali pervesti kitiems su administratoriumi susijusiems subjektams. Toks elgesys sudaro realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir kelia riziką, kad atsakovei nepalankus teismo sprendimas taps iš esmės neįgyvendinamas dėl išvesto ar paslėpto turto. Tokie veikimo modeliai jau yra nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje e2-20685-1153/2025 pagal ieškovo UAB „Rentopa“ patikslintą ieškinį Bendrovei ir UAB „Mimata“. Nurodytoje byloje, kaip ir šioje, yra sprendžiamas administratoriaus Bendrovės vardu sudaryto sandorio teisėtumas. Minėtoje byloje buvo išreikalautas banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad tariami paslaugų tiekėjai iš Bendrovės gautas lėšas toliau pervedinėja su administratoriumi susijusiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šioje byloje ieškovai teismui pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės banko sąskaitų išrašus, kasos knygą, kuriuose būtų matyti, kam buvo pervestos Bendrovės lėšos. Teismas šio prašymo dar neišnagrinėjo, todėl Bendrovė, siekdama apginti savo ir jos kreditorių interesus, šiuo metu yra priversta remtis kitose bylose nustatytais faktais.
8. Grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ne tik atsakovės nesąžiningumas, iš Bendrovės gautų lėšų išvedinėjimo schema, bet ir itin prasta atsakovės finansinė padėtis. Viešai skelbiami duomenys patvirtina, jog atsakovės kreditingumo rizika vertinama kaip aukščiausia. Atsakovės finansiniai duomenys rodo, kad įmonės pelningumas reikšmingai mažėja – grynasis pelnas sumažėjo 14 proc., lyginant su 2022 m. 2023 m. pabaigoje atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 120 740 Eur, t. y. ženkliai viršijo tiek trumpalaikį turtą (357 218 Eur), tiek nuosavą kapitalą (213 278 Eur) (https://okredo.com/lt-lt/imone/uab-ekonomiski-sprendimai-303180574). Šis disbalansas patvirtina, kad įmonė yra finansiškai pažeidžiama, veikia faktiškai skolintomis lėšomis ir neturi pakankamų išteklių savarankiškai užtikrinti įsipareigojimų įvykdymo. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją – direktorių S. V., o tai patvirtina, jog įmonė neturi realios ūkinės struktūros ar veikiančios komandos, reikalingos nuolatinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovės ir jos direktoriaus S. V. itin prastą finansinę padėti patvirtina ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateiktas S. V. kreditorės AEROMANAGE, UAB prašymas dėl susipažinimo su byla. Kaip matyti iš atsakovės kreditorės pateiktų dokumentų, antstolio D. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas (vykdomosios bylos Nr. 0035/18/04739). Likusi išieškoti suma yra 204 357,71 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes – sisteminį lėšų išvedimo mechanizmą, nustatytus ryšius tarp atsakovės ir administratoriaus, itin prastą atsakovės finansinę padėtį, didelę mokėtinų įsipareigojimų sumą, nepakankamus finansinius pajėgumus bei vykdomą asmeninį išieškojimą iš įmonės vienintelio akcininko ir vadovo S. V. – konstatuotina, kad grėsmė būsimo, ieškovams galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui yra ne tik reali, bet ir itin didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą atmetė.
10. Įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
11. Vertindamas galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, jog atsakovė imtųsi nesąžiningų veiksmų, siekdama apsunkinti galimai palankaus ieškovei sprendimo vykdymą.
12. Teismas konstatavo, kad nei didelė ieškinio suma, nei atsakovės prasta finansinė padėtis savaime nesudaro tokios grėsmės. Ieškovės teiginiai apie galimą turto slėpimą ar lėšų pervedimą tretiesiems asmenims yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, o senesni lėšų pervedimai (2024 m. sausio mėn.) negali liudyti, kad atsakovė dabar imtųsi nesąžiningų veiksmų. Finansiniai sunkumai ar galimas nemokumas neįrodo nesąžiningumo ar ketinimų vengti atsiskaitymo su ieškovais, tuo tarpu vieši duomenys rodo, kad atsakovės pajamos ir turto vertė augo, o įsipareigojimai didėjo nežymiai.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas – jį turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės riboja asmens teises dar neišsprendus ginčo esmės, jų taikymas yra išimtinė priemonė.
14. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nebuvo įrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2107-967/2025, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Ekonomiški sprendimai“ nuosavybės teises į jų valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines 877 098,48 Eur lėšas, uždraudžiant atsakovui šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nebuvo aktyvus, kaip iš jo reikalaujama su bankroto klausimais susijusiose bylose. Teismas nevertino ir nepasisakė apie byloje pateiktus ieškovių įrodymus, liudijančius atsakovės nemokumą, piktavališkumą, veikimą kartu su UAB „Lideres“ bei jos įgaliotiniais.
15.2. Ieškovių pradėta civilinė byla atsakovei yra kilusi iš bankroto teisinių santykių. Atsakovė, jos vadovas S. V., veikdami grupėje su buvusiu nemokumo administratoriumi UAB „Lideres“, jos įgaliotinais, savinosi bankrutuojančios bendrovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pinigines lėšas stambiu mastu. Už tai UAB „Lideres“ buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų. Tiek UAB „Lideres“, tiek jos įgaliotiniams atimtos licencijos verstis nemokumo administratorių veikla.
15.3. Atsižvelgiant į sisteminį lėšų išvedimo mechanizmą, nustatytus ryšius tarp atsakovės ir administratoriaus UAB „Lideres“, itin prastą atsakovės finansinę padėtį, didelę mokėtinų įsipareigojimų sumą, nepakankamus finansinius pajėgumus bei vykdomą asmeninį išieškojimą iš įmonės vienintelio akcininko ir vadovo S. V. – konstatuotina, kad grėsmė būsimo, ieškovėms galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui yra ne tik reali, bet ir itin didelė.
15.4. Viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad net pačios atsakovės direktoriaus S. V. valdoma kita įmonė UAB „Vėjo grupė“ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/vejo_grupe/) 2025 metais teisme kėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą. Tai rodo, kad iš esmės pati atsakovė pripažįsta, jog susiduria su finansiniais sunkumais ir yra nemokus.
15.5. Atsakovės ir jo direktoriaus S. V. itin prastą finansinę padėti patvirtina ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateiktas S. V. kreditorės AEROMANAGE, UAB prašymas dėl susipažinimo su byla. Kaip matyti iš atsakovės kreditorės pateiktų dokumentų, antstolio D. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas (vykdomosios bylos Nr. 0035/18/04739). Likusi išieškoti suma yra 204 357,71 Eur.
15.6. Byloje ieškiniu prašoma pripažinti ginčijamą Sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinant Bendrovei 877 098,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma reikšmingai viršija atsakovės trumpalaikio turto bei nuosavo kapitalo sumą, akivaizdu, jog net ir dalinis sprendimo įvykdymas be turto arešto būtų sunkiai tikėtinas ar net neįmanomas.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas pagrįstai rėmėsi naujausia teismų praktika, pagal kurią, vien didelė ieškinio suma ar galimai sunki atsakovės finansinė padėtis savaime neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atskirojo skundo argumentai, paremti 2012–2013 metų praktika, šiuo metu nebeaktualūs – aktualiuose Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimuose šios aplinkybės nebevertinamos kaip pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti.
16.2. Atsakovės galimi finansiniai sunkumai savaime nepatvirtina jos nesąžiningumo ir neįrodo ketinimo slėpti, perleisti ar apsunkinti turto vengiant atsiskaityti. Todėl apeliantės argumentai dėl ieškinio sumos ar atsakovės finansinės būklės (finansinės atskaitomybės, kreditingumo rizikos ir pan.) nepaneigia nutarties teisėtumo. Akivaizdu, kad ieškovių siekis laikinųjų apsaugos priemonių pagalba „užšaldyti“ atsakovės turtą vien tam, jog būtų lengviau įvykdyti galimai palankų būsimą sprendimą, neatitinka šio instituto paskirties ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu jų taikymui.
Šalies argumentai
16.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas šioje byloje turėjo veikti taip aktyviai, kaip to reikalaujama nemokumo bylose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 4 punktas, nustatantis teismo pareigą savo iniciatyva rinkti duomenis ir užtikrinti viešąjį interesą, taikomas tik nemokumo procesams. Šioje byloje nemokumo klausimai nesprendžiami – byla nagrinėjama bendrąja ginčo teisenos tvarka dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, todėl taikyti nemokumo procesui būdingą teismo aktyvumo standartą nėra jokio pagrindo.
16.4. Ginčas yra aiškiai dispozityvus, todėl galioja bendrieji civilinio proceso principai: šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Tai reiškia, kad teismas neturi pareigos ir netgi negali savo iniciatyva rinkti šaliai reikalingų įrodymų – kiekviena šalis privalo pati įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Dėl to būtent prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikusi ieškovė turėjo pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, įskaitant atsakovės nesąžiningumą, o ne tikėtis, kad tai padarys teismas.
16.5. Atskirojo skundo argumentai dėl tariamo „sisteminio lėšų išvedimo mechanizmo“ ar „ryšių su UAB „Lideres“ yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
16.6. Nepagrįsta teigti, kad teismas skundžiamoje nutartyje neva neįvertino ieškovių teiktų įrodymų. Nutarties 18–19 punktuose teismas aiškiai įvertino tiek atsakovės finansinę padėtį, tiek ieškovių pateiktus duomenis apie tariamus mokėjimus kitiems asmenims. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šie duomenys nepatvirtina atsakovės nesąžiningų veiksmų, nes mokėjimai buvo atlikti dar 2024 m. sausio mėn., t. y. nesusiję su aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad visi galimi atsakovės ir UAB „Lideres“ veiksmai bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės.
16.7. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovių keliamos aplinkybės dėl tariamo lėšų išvedimo, tariamo sutarčių dubliavimo ar galimų ryšių su UAB „Lideres“ sudaro ieškinio pagrindą, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Ši išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje suformuluotą poziciją, kad tokios aplinkybės negali būti laikomos atsakovės nesąžiningumo įrodymais, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
16.8. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovių teiginius apie atsakovės nesąžiningumą. AVNT neplaninio patikrinimo išvadose aiškiai konstatuota, kad nenustatyta jokių atsakovės ir UAB „Lideres“ sąsajų, o byloje pateikti įrodymai, įskaitant NTV 2025 m. rugsėjo 4 d. pateiktus dokumentus, šios išvados nepaneigia. Ieškovių minimuose AVNT ar NAR raštuose taip pat nėra jokių naujų aplinkybių, reikšmingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kurios nebūtų įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Okredo išrašą apie UAB „Vėjo grupė“; Okredo išrašą apie UAB „Ekonomiški sprendimai“.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformuojant visų šalių (CPK 147 straipsnis), todėl pastaroji iki šio procesinio klausimo išsprendimo neturėjo galimybės teismui pateikti savo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, pripažįsta egzistuojant pagrindą priimti pateiktus apeliantės duomenis ir juos vertinti sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo labiau kad atsakovei šie duomenys buvo pateikti ir ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnis).
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas ir šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
24. Vertinant antrosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, reikia atsižvelgti į faktines aplinkybes, įrodytą atsakovės elgesį bei tai, ar yra konkrečių duomenų apie nesąžiningus veiksmus, kuriais galėtų būti siekiama paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turtą.
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino rašytinius įrodymus, o grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja su tariamu atsakovės nesąžiningumu, neteisėtu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų pasisavinimu, glaudžiu bendradarbiavimu su buvusia nemokumo administratore UAB „Lideres“ bei daugiau nei 877 000 Eur gavimu už neva nepagrįstas paslaugas, taip pat su atsakovės prasta finansine padėtimi.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra įrodyta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šios išvados ir nesudaro pagrindo nuspręsti dėl apskųstos nutarties neteisėtumo.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kaip itin asmens teises varžančio instituto, galimas tik išimtiniais atvejais, kai prašymas pagrįstas konkrečiais įrodymais apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus veiksmus, kuriais sąmoningai siekiama trukdyti galimam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
28. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovė turi įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus – turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar jo apsunkinimą. Šie aspektai gali būti vertinami tiek prieš bylos iškėlimą, tiek nagrinėjimo metu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
29. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovių pateiktus įrodymus. Nutarties 18–19 punktuose teismas įvertino tiek atsakovės finansinę padėtį, tiek ieškovių pateiktus duomenis apie tariamus mokėjimus kitiems asmenims. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šie duomenys nepatvirtina atsakovės nesąžiningų veiksmų, nes mokėjimai buvo atlikti dar 2024 m. sausio mėn., t. y. nesusiję su aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei didelė ieškinio suma, nei prasta atsakovės finansinė padėtis savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, jeigu prašymą pateikusi šalis neįrodo konkrečių nesąžiningų veiksmų. Objektyvios finansinės aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija) negali būti laikomos pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
30. Todėl apeliantės argumentai dėl ieškinio dydžio (daugiau nei 877 000 Eur) arba atsakovės finansinės padėties (įskaitant finansinės atskaitomybės duomenis ar kreditingumo riziką) nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo ir neįrodo, kad ji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą siekdama neatsiskaityti su ieškovėmis ar apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, ir nepaneigia nutarties teisėtumo. Ieškovių tikėtinas siekis „užšaldyti“ atsakovės turtą laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, siekiant palengvinti potencialų išieškojimą, nėra suderinamas su šių priemonių tikslu ir paskirtimi.
31. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, esą atsakovės nesąžiningumą ir itin didelę grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodo „sisteminis lėšų išvedimo mechanizmas“ bei „nustatyti ryšiai tarp atsakovės ir administratoriaus UAB „Lideres“. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad visi galimi atsakovės ir UAB „Lideres“ veiksmai bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, todėl šie teiginiai nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
32. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai buvo aktyvus, tačiau teismo aktyvumo trūkumas šiuo kontekstu nepagrįstas. Nagrinėjama byla nėra nemokumo byla, todėl jai taikomi bendrieji dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai), o ieškovė pati turėjo pateikti konkrečius įrodymus apie tariamus nesąžiningus atsakovės veiksmus.
33. Civilinio proceso teisėje teismas neprivalo savarankiškai rinkti įrodymų ar tirti šalių finansinių santykių istorijos. Įrodinėti nesąžiningumą ir galimą teismo sprendimo neįvykdymo riziką turi pati prašymą pateikusi šalis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą.
34. Todėl, nepaisant ieškovių pateiktų duomenų apie tariamą atsakovės nesąžiningą veiklą ar finansinę padėtį, nėra pagrindo vertinti, kad egzistuoja tokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.