- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- II-808-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01100-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Pažeidėjas
- I. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Marius Barisevičius
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. M., jos atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Stasio Lileikio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16852-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16852-2022 I. M. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 180 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda I. M. paskirta už tai, kad ji vairuodama automobilį šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje pradėjo važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui ir nesulaukus leidžiamo šviesoforo signalo, staiga paspaudė akseleratoriaus pedalą, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, partrenkė per pėsčiųjų perėją, esant leidžiamam šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją R. K., tęsdama judėjimą toliau pravažiavo sankryžą ir Naugarduko g. atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „BMW 520d“. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji R. K., kuriai eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Pareiškėjos R. K. atstovas advokatas S. Lileikis skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą arba pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole buvo padaryta neteisinga išvada dėl nukentėjusiosios R. K. sveikatos sutrikdymo masto ir dėl to daroma klaidinga išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė tik administracinį, o ne baudžiamąjį nusižengimą. Priimant skundžiamą nutarimą ši aplinkybė nebuvo įvertinta. Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį yra remiamasi teismo medicinos eksperto – specialisto 2022 m. birželio 28 d. paaiškinimu, kad R. K. padarytas sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Šią išvadą specialistas grindžia medicininių dokumentų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenimis, liudijančiais, kad nukentėjusiajai gydymo įstaigose buvo nustatyta kraujosruva kairėje blauzdoje, tačiau ši išvada nepagrįsta nei faktine, nei teisine prasme. Iš (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusioji buvo atvežta į gydymo įstaigą dėl abiejų blauzdų skausmo, sukelto blauzdų sumušimo, dešinės čiurnos nubrozdinimo. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji buvo nukreipta atlikti blauzdų kaulų rentgenografiją. Todėl tai, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad tik ant kairės kojos išryškėjo hematoma, nereiškia, kad nebuvo sužalota (sumušta) ir dešinė koja. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys, priešingai medicininiuose dokumentuose galimai užfiksuotoms aplinkybėms, po patirtos traumos abi nukentėjusiosios kojos buvo su hematomomis. Taigi, pradiniuose medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nepilnai atitinka tikrovę. Todėl esant prieštaravimų tarp specialisto išvados ir medicininių dokumentų, o taip pat tarp medicininių dokumentų ir faktinių sužalojimų, vien dėl to specialisto išvada negali būti vertinama kaip pagrįsta. Iš išvados nėra aišku kokiais kriterijais remiantis nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne nesunkus sveikatos sutrikdymas, užtraukiantis atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Iš medicininių dokumentų matyti, kad iš karto po traumos nukentėjusiajai buvo skirtas gydymas, rekomenduojant vartoti medikamentus ir laikytis kojas tausojančio režimo. Gydymas buvo pratęstas ir (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusioji kreipėsi 2022 m. birželio 3 d. Šiuo atveju nėra svarbu, kad nukentėjusioji nepasinaudojo nedarbingumu, specialistas privalėjo remtis turimais medicininiais duomenimis, neatsižvelgdamas į socialinį faktorių. Net sutikus, kad atsakomybėn patrauktas asmuo atsako tik pagal administracinį įstatymą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas prieštarauja ANK 27 straipsnyje numatytai paskirčiai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė pasireiškė ypatingai dideliu neatsargumu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galiojančią nuobaudą, todėl sistemingai daro administracinės teisės nusižengimus. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvina nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjos atstovo advokato skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad apeliantės teiginys, kad surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo padaryta neteisinga išvada dėl jos sveikatos sutrikdymo masto ir dėl to daroma klaidinga išvada, kad atsakomybėn traukiamas asmuo padarė tik administracinį, o ne baudžiamąjį nusižengimą, taip pat teiginys, kad teismo medicinos eksperto išvada nepagrįsta nei faktine, nei teisine prasme, institucija vertina kritiškai. Nei tyrimą atlikęs pareigūnas, nei nutarimą priėmęs pareigūnas, nei šiuo atveju nukentėjusioji, neturi specialių medicininių žinių, todėl nėra kompetentingi vertinti patirtų sužalojimų pobūdį bei tokių sužalojimų pasekmes nukentėjusio asmens sveikatai. Apeliantės samprotavimai apie galbūt jai padarytą sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą yra paremti tik spėlionėmis ir šiuo atveju nepaneigia byloje atliktų kompetentingų, turinčių teisę atlikti tokios kategorijos ekspertizes, ekspertų pateiktų išvadų. Teismo medicinos ekspertizės išvadą dėl jai įvykio metu padarytų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto pateikė teismo ekspertas, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą, todėl ja nesivadovauti, tyrimą atlikusiam ir nutarimą priėmusiam pareigūnui, nebuvo pagrindo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra per griežtas ir neproporcingas. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Institucijos manymu, vien finansinė našta (bauda), laikytina pakankama administracinių nuobaudų tikslams pasiekti. Institucijos nuomone, I. M. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per švelni, paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. nurodė, kad iki šiol jaučia rankos skausmą, kuris atsirado nuo tada, kai įvykio metu griuvo, negali atsiremti, jaučia diskomfortą. Be to, jaučia kojos skausmą, skauda sausgysles, juntamas diskomfortas, kai daugiau paeina. Po įvykio gydėsi ambulatoriškai, lūžių jai nebuvo nustatyta, 10 dienų jautėsi silpnai, medicinines paslaugas gavo mėnesį laiko, nedarbingumo atsisakė, kadangi buvo šoke. Vėliau skambino dėl nedarbingumo, bet pasakė, kad jai nepriklauso nedarbingumas, kadangi turi neįgalius savo tėtį ir vyro mamą, kuriuos prižiūri ir turi jų globą. Dėl to, kad turi globą, ji nedirba. Po sužeidimo negalėjo 3 savaites atlikti globėjos pareigų, reikėjo prašyti, kad pas vyro mamą atvažiuotų vyro brolis. Po įvykio I. M. jos neatsiprašė, su ja nebendravo. Bendravo tik jos vyras.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. K. atstovas advokatas S. Lileikis nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Neteisingai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Vien įvertinus įvykio aplinkybes ir mechanizmą negalima iš medicininių duomenų nustatyti, kad nukentėjusiajai R. K. buvo pervažiuota viena koja, o kita sumušta. Tai, kad R. K. buvo sutrikdyta sveikata rodo medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad ji buvo nukreipta gydytis pagal gyvenamąją vietą pas šeimos gydytoją. Tai, kad nukentėjusioji R. K. atsisakė nedarbingumo pažymėjimo nėra medicininis kriterijus. Turi keistis sveiktos sutrikdymo mastas ir I. M. turi kilti baudžiamoji atsakomybė. Nutarime buvo neteisingai kvalifikuoti I. M., veiksmai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad I. M. partrenkė nukentėjusiąją R. K. pėsčiųjų sankryžoje ir jai kilo pasekmės. Pagal faktą, I. M. veika kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnį, tačiau ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta speciali norma – atsakomybė už tai, kad yra pravažiuojamas draudžiamas šviesoforo signalas ir yra per perėją nepraleidžiamas pėsčiasis. Būtent dėl tų pažeidimų, o ne dėl kitų, už kuriuos nenumatyta specialioji atsakomybė ir kilo pasekmės, dėl kurių asmuo buvo nubaustas administracine nuobauda. Čia yra administracinių nusižengimų sutaptis ir todėl I. M. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal du ANK straipsnius. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę, į kurią nebuvo atsižvelgta neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Negalima sutikti su motyvais, kad šiuo atveju neskirtina administracinio poveikio priemonė. Norint pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, turėjo būti skiriama administracinio poveikio priemonė. Nutarime nurodyta lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, neatitinka realios situacijos, tai yra deklaratyvus veiksmas. I. M. nesiėmė jokių priemonių atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. nurodė, kad tai buvo momentinis atvejis. Pradėjo važiuoti, kai degė raudonos spalvos signalas, tai padarė visiškai neadekvačiai ir netyčia. Pradėjus važiuoti partrenkė pėsčiąją ir nesustojo, buvo šoko būsenoje, paspaudė greičio pedalą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Iki dabar jaučia labai didelį psichologinį stresą. Nukentėjusioji R. K. iš pradžių nenorėjo kalbėti telefonu, todėl gavo jos vyro telefoną, paskambino jam. Nukentėjusiosios vyro atsiprašė, paklausė, ar gali kuo padėti, skambino jam du kartus. Dabar taip pat labai atsiprašo nukentėjusiosios R. K. ir apgailestauja. Jos vairavimo stažas yra nuo (duomenys neskelbtini) m. Tai buvo pirmas įvykis jos vairavimo istorijoje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. atstovas advokatas M. Barisevičius nurodė, kad I. M. nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, vyko komunikavimas. I. M. dėl įvykio kaltės neginčija, pergyvena, visas šis procesas jai buvo didžiulė pamoka. Sveikatos sutrikdymo mastą ir faktą nustato teismo medicinos ekspertai vadovaudamiesi medicininiais dokumentais. Teismo medicinos ekspertas šioje byloje pateikė išvadą, nukentėjusiosios R. K. patirti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Komentuojamame straipsnyje tiksliai apibrėžta, jog asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, jei jis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ir šis jo pažeidimas sukėlė kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal KET 29 ir 32 punktus, jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui (KET 165 punktas).
Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
Skundą pateikusios R. K. atstovas advokatas nurodo, kad buvo neteisingai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ir I. M. turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Nurodo, kad šioje byloje yra administracinių nusižengimų sutaptis ir I. M. veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir ANK 423 straipsnio 2 dalį. Be to, nurodo, kad norint pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, I. M. turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė.
Teismas pažymi, kad nuo sveikatos sutrikdymo masto priklauso veikos teisinė kvalifikacija: jei eismo įvykio metu kito asmens sveikata sutrikdyta nežymiai, tuomet atsakingam asmeniui taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, jei nesunkiai – baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime padarytos išvados atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio specialisto paaiškinimą, iš kurio matyti, kad R. K. sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 60). Pažymėtina, kad J. M. Paliulis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turintis praktinę darbo patirtį nuo (duomenys neskelbtini) m. Jokio objektyvaus pagrindo abejoti specialisto paaiškinimo objektyvumu nėra, nes R. K. sveikatos sutrikdymo mastas buvo įvertintas specialių žinių turinčio asmens, kompetentingo analizuoti ir įvertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Ekspertas J. M. Paliulis padarė minėtą išvadą, vadovaudamasis pateiktais medicininiais dokumentais bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, todėl šioje byloje nesivadovauti pateiktu specialisto paaiškinimu nėra jokio pagrindo.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad Institucijos atstovė, priimdama nutarimą, iš esmės laikėsi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, t. y. atsižvelgė į tai, kad yra viena I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai paskyrė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Be to, Institucija, įvertinusi tai, kad pažeidėja neteista, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje bausta vieną kartą už ANK 417 straipsnio 2 dalį, transporto priemonė yra drausta, tinkamai įvertino ir neskyrė I. M. administracinio poveikio priemonės. Teismas pastebi, kad I. M. už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, jai niekuomet nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jos vairavimo stažas yra nuo (duomenys neskelbtini) m. (past. – iš jos žodžių), byloje nėra duomenų, jog ji praeityje būtų bausta už šiurkščius KET pažeidimus. Teismas įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visetą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad aptartos administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepateisina jos poelgio, tačiau kartu įvertinus tai, jog I. M. padarytas nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, dėl kurio ji savo kaltę pripažino ir gailėjosi, leidžia daryti išvadą, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn patrauktai I. M. paskyrus tik baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normos gali būti bendrosios (reguliavimo sritis platesnė) ir specialiosios (reguliavimo sritis siauresnė). Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendroji ir specialioji normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali (esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma). Tam, kad būtų galima nustatyti ar teisės normos yra priskirtinos bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kategorijomis vadovaujamasi teisės aiškinimo lingvistiniu metodu, atsižvelgiama į analizuojamų normų esmę, jų reglamentavimo tikslus. Nors pareiškėjos atstovas advokatas nurodo, kad I. M. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir ANK 423 straipsnio 2 dalį, kaip administracinių nusižengimų sutaptis, tačiau teismas anksčiau aptartos teisės doktrinos kontekste sugretinęs ANK 417 straipsnio 4 dalį ir ANK 423 straipsnio 2 dalį, vertina, jog šių straipsnių taikymas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencijos taisyklę. Teismas daro išvadą, kad ANK 417 straipsnio 4 dalis nepasižymi specialiajai normai būdingais požymiais, kuriais pasižymi ANK 423 straipsnio 2 dalis. ANK 423 straipsnio 2 dalyje yra numatytas toks teisinis reguliavimas, kuris apima ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytos uždraustos veikos požymius. Taigi, atitinkamai teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju I. M. veiksmai atitinka tiek ANK 417 straipsnio 4 dalį, tiek ANK 423 straipsnio 2 dalį ir turėjo būti kvalifikuoti kaip administracinių nusižengimų sutaptis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad I. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjos R. K. atstovas advokatas S. Lileikis taip pat prašė priteisti iš I. M. pareiškėjos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 600 Eur dydžio sumą. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos R. K. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama tik pagal jos atstovo advokato S. Lileikio skundą. Teismo vertinimu, pastarojo skunde išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti, skundžiamas nutarimas nėra naikintinas ar keistinas, o pareiškėjos atstovo skundas netenkintinas, todėl atitinkamai nėra pagrindo atlyginti R. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16852-2022 nepakeistą ir R. K. atstovo advokato Stasio Lileikio skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.