Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iškilus būtinybei paaiškėjo, kad minėta sodyba nėra įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras, o kreipiantis dėl sodybos įregistravimo, buvo paaiškinta, kad to padaryti negalima, nes ji nėra priėmusi senelio K. P. palikimo ir neturi notaro išduoto liudijimo.

Byla išnagrinėta pagal palikimo turto buvimo vietą, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. P. (duomenys neskelbtini) mirė; iš Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro duomenų matyti, kad nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų.

Byloje teismo prašoma atnaujinti pareiškėjai Ž. P. terminą (duomenys neskelbtini) mirusio senelio K. P. palikimui priimti.

Palikimo atsiradimo metu 1990 m. galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus tam terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.).

Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Šiuo atveju terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjos elgesio, bet dėl objektyvių priežasčių. Kaip ir pareiškime buvo nurodyta pareiškėjos senelis įsigijo sodybą, o po jo mirties į notarinę kontorą niekas nesikreipė, kadangi tuo metu pareiškėja nebuvo gimusi, todėl negalėjo būti teisinių santykių subjektu. Iškilus būtinybei, paaiškėjo aplinkybė, kad sodyba yra registruota mirusiojo K. P. vardu, o atlikus kadastrinius matavimus ir nuvykus į Valstybės įmonę Registrų centras dėl sodybos įregistravimo buvo paaiškinta, kad sodybos įregistruoti nėra galimybės, kadangi ji nėra priėmusi mirusio senelio palikimo.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, taip pat turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia kad pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, nes ji tuo metu nebuvo gimusi.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui, atsiradusiam po K. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio senelio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.