Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) viešosios įstaigos ,,Novaticum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PPMI Group“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Novaticum“ dėl avanso grąžinimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „PPMI Group“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „Novaticum“ (buvusi VšĮ „Menų faktorius“) 20 000 Eur avansą, 1 705,50 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2021 m. birželio 28 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MF-ITN-2021-1/0625 (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pritaikyti ieškovės poreikiams ir išnuomoti ieškovei testavimo platformą „Infotestas“ ir virtualią klasę „WEBklasė“ ieškovės veiklos vykdymui ir sukurti bei perduoti ieškovei valdyti interneto svetainę, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 20 750 Eur kainą. Teigė, kad pagal Sutarties 2.3.1. punktą, atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo parengti ir perduoti ieškovei prieigą prie testavimo platformos ir virtualios klasės bei sukurti ir suteikti ieškovei interneto svetainę. Paaiškino, kad ieškovė už suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 20 750 Eur sumą, iš kurių 20 000 Eur sudarė avansinis mokėjimas, kurį ieškovė sumokėjo atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d., neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, neperdavė ieškovei prieigos prie testavimo platformos, virtualios klasės bei interneto svetainės. Nurodė, kad nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, ragindama tinkamai įvykdyti Sutartį, tačiau atsakovė vengė bendradarbiavimo, neatsakinėjo į ieškovės skambučius ir elektroninius laiškus. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 12 d. vykusių derybų metu, atsakovės direktorius S. M. informavo ieškovę, kad dėl savo kaltės ir tinkamo techninio nepasirengimo vis dar negali perduoti ieškovei Sutarties dalyko ir paprašė pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d.; savo ruožtu atsakovės direktorius raštiškai patvirtino, kad Sutarties dalykas laipsniškai bus perduotas ieškovei iki 2021 m. gruodžio 15 d. ir sutiko pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d. su sąlyga, kad atsakovė sumokės delspinigius už Sutarties įvykdymo vėlavimą. Teigė, kad atsakovė pripažino, jog vėlavimas buvo dėl jos kaltės, todėl sutiko sumokėti ieškovei 2 656 Eur delspinigių sumą. Ieškovė pažymėjo, kad buvo išrašiusi atsakovei tris delspinigių sąskaitas: 1) 2 282,50 Eur sumai už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 26 d.; 2) 373,50 Eur sumai už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 27 iki lapkričio 4 d.; 3) 996 Eur sumai už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki lapkričio 30 d., taigi iš viso – 3 652 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovė iki 2021 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 2 652 Eur delspinigių, tačiau Sutarties iki 2021 m. gruodžio 15 d. neįvykdė. Anot ieškovės, atsakovei neįvykdžius Sutarties per papildomą terminą, ieškovė Sutartį su atsakove nuo 2021 m. gruodžio 16 d. vienašališkai nutraukė, tačiau atsakovė neatlygino Sutarties pažeidimo pagrindu atsiradusio įsiskolinimo, t. y. negrąžino 20 000 Eur avanso ir nesumokėjo 1705,50 Eur delspinigių.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės 20 000 Eur avansą, 1705,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 705,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1135 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė VšĮ „Novaticum“ (toliau ir atsakovė) pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė visą laiką bendradarbiavo su ieškove, analizavo ieškovės poreikius, tikslino darbų apimtis, reikalingos informacijos apimtį ir būtinus funkcionalumus. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir etiškai aiškindamasi tikruosius ieškovės poreikius ir atlikdama pakeitimus sistemoje bei papildomus programavimo darbus. Atsakovė pažymėjo, kad supranta, jog reikėjo pateikti prieigas prie faktiškai esančios sistemos ir nevykdyti jokių pakeitimų be raštiško suderinimo bei papildomo apmokėjimo už programavimo darbus. Nurodė, kad ieškovė pateikė žinomai melagingą informaciją dėl darbų atlikimo: buvo pilnai sukurta projekto svetainė, derinami su ir atliekami funkcionalumų pakeitimai pagal ieškovės pageidavimus. Pažymėjo, kad ieškovės prašymu registruoti svetainių domenai buvo apmokėti atsakovės lėšomis, o sąskaita pateikta ieškovei ir iki šiol neapmokėta. Paaiškino, kad „Infotest“ platforma nebuvo pateikta ieškovei kadangi šalys susitarė, kad pirmiausia visi pakeitimai, analogiški pakeitimams „Webklasė“ platformoje bus realizuoti ir „Infotest“ platformoje ir tik tada pateikti ieškovei. Atsakovė nurodė, kad nesant galimybės atnaujinti ir realizuoti Sutartį, avansą grąžins ieškovei per trumpiausią įmanomą terminą.

5. Ieškovė UAB „PPMI Group“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė: 1) atsakovės prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus; 2) pakeisti preliminarų sprendimą ir priteisti iš atsakovės 19 910,76 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 135 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus ir sutinka įvykdyti preliminarų sprendimą. Pažymėjo, kad prieš sudarydama Sutartį, atsakovė turėjo galimybę susipažinti tiek su Sutarties projektu ir jame numatytais įvykdymo terminais, tiek su techninėje specifikacijoje detalizuotais ieškovės poreikiais. Teigė, kad aplinkybė, jog atsakovė pradėjo domėtis ir analizuoti ieškovės poreikius tik po Sutarties pasirašymo laikytina išimtinai atsakovės atsakomybe ir prisiimta verslo rizika. Nurodė, kad į bylą pateiktas UAB „Interneto vizija“ 2021 m. lapkričio 17 d. elektroninis laiškas adresuotas atsakovei dėl domenų perleidimo patvirtina, kad interneto svetainių domenai ieškovei faktiškai buvo perleisti tik 2021 m. lapkričio mėn., t. y. atsakovei pažeidus Sutartyje numatytą 2021 m. rugsėjo 1 d. terminą. Teigė, kad nepaisant to, ieškovė sutiko įskaityti atsakovės prašomą sumokėti 89,24 Eur už domenų registravimą ir šia suma sumažinti reikalavimą dėl avanso grąžinimo. Pažymėjo, kad iš atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo galima pastebėti, jog per Sutarties įvykdymo laikotarpį nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovė parašė ieškovei iš viso tik 3 elektroninius laiškus, kiti susirašinėjimai vyko 2021 m. spalio – lapkričio mėn., t. y. po Sutarties įvykdymo terminui.

6. 2022 m. kovo 23 d. atsakovė pateikė teismui patvirtinimą dėl skolos pripažinimo. Paaiškino, kad dalis skolos jau yra padengta, mokėjimas ieškovei atliktas gavus antstolio leidimą. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta likusią mokėtiną 16 910,76 Eur sumą ir įsipareigojo šią sumą pervesti iki 2022 m. gegužės 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė sekančiai: ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 16 910,76 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 910,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1135 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovės 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, tačiau atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės negrąžintą avanso dalį (16 910,76 Eur) teismas laikė pagrįstu.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes, kaip teigė atsakovė, ji yra sumokėjusi ieškovės paskaičiuotus delspinigius. Teismas nesutiko su atsakove ir nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas reikštų dvigubų palūkanų priteisimą, todėl priteisė ieškovės prašomas procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė (apeliantė) VšĮ „Novaticum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti arba, alternatyviai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. galutinį sprendimą pakeisti: panaikinti galutinio sprendimo dalį dėl 1135 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (16 910,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal sutartį, buvo sąžininga, t. y. nepažeidė CK 6.38 straipsnio, pagal kurį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

10.2. Priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovė vienašališkai neatsisakė įvykdyti prievolę ir vienašališkai nekeitė jos įsipareigojimų įvykdymo sąlygų. Teigia, kad visus savo sutartinius įsipareigojimus atsakovė turėjo įvykdyti iki 2022 m. gruodžio 30 d. Nurodo, kad ieškovė, pažeisdama Sutarties 7.6 punktą, Sutartį nutraukė nuo 2021 m. gruodžio 16 d., ir jau 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui ieškinį, nors privalėjo suteikti atsakovei bent jau ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą įsipareigojimams, kurių vykdymas pagal sutartį nebuvo pasibaigęs, įvykdyti. Pasak apeliantės, jei ieškovė nebūtų nutraukusi Sutarties, atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus.

10.3. Dėl priteistų procesinių palūkanų bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad jeigu ieškovė nebūtų pažeidusi Sutarties 7.6 punkto ir nebūtų nutraukusi Sutarties, atsakovė įvykdytų savo įsipareigojimus. Apeliantės teigimu, jei teismas laikytų, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei jai (atsakovei) sumokėtą avansą, iš pastarosios neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos.

11. Ieškovė UAB ,,PPMI Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. galutinį sprendimą. Ieškovė taip pat prašo atsakovės vadovui S. M. skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant ieškovei bei išduoti teismo liudijimą advokatei Daivai Dumčiuvienei, pagal kurį ji turėtų teisę gauti atsakovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:

11.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs bei prieštaraujantys bylos aplinkybėms. Teigia, kad pateiktu skundu atsakovė siekia ne realiai patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, bet išvengti turtinių prievolių vykdymo bei užtęsti civilinės bylos nagrinėjimą teisme, t. y. užvilkinti teisėto ir pagrįsto sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą. Atsakovė, pateikdama nepagrįstą ir teisiškai nemotyvuotą apeliacinį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu. Teigia, kad pateiktu skundu siekiama ne realizuoti teisę į apeliaciją, tačiau toliau naudotis ieškovės pinigais, atitolinti atsakovės bankroto procesą. Paaiškina, kad atsakovės vadovas šiuo metu turi keturis juridinius asmenis: VšĮ „Novaticum“ (sąskaitos areštuotos šioje byloje), UAB „Norvisa“ (likviduojama Registrų centro iniciatyva), UAB Agro Navis Group (likviduojama dėl bankroto), VšĮ Betransport logistic innovation (įsteigta 2021 m. rugpjūčio 30 d.).

11.2. Atsakovės vadovo nesąžiningumą įrodo VšĮ „Novaticum“ šioje byloje areštuotos sąskaitos išrašas, kai iki arešto gauti pinigai buvo išgryninami vos juos gavus į atsakovės banko sąskaitą. Nurodo, kad atsakovės sąskaitos išraše yra duomenų, kurie kelia abejonių skaidriu finansų tvarkymu, nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos nesąžiningumą. Dėl to ieškovė prašo išreikalauti iš UAB Medicinos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei, išrašą už dviejų mėnesių laikotarpį nuo ieškovės atlikto 20 000 Eur avansinio mokėjimo atsakovei, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d.

11.3. Atsakovė tiek derybose, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sutinka grąžinti avansą ieškovei. Pažymi, kad atsakovė 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino ieškinį, žadėdama grąžinti avansą ieškovei dalimis ne vėliau kaip per mėnesį. Nurodo, kad nuo šio įvykio praėjus daugiau nei 4 mėnesiams atsakovė taip ir negrąžino avanso.

11.4. Apeliacinio skundo teiginiai dėl neatskleistos bylos esmės nepagrįsti įrodymais ir remiasi vien subjektyvia apeliantės nuomone. Teigia, kad apeliantė nedetalizuoja, kokių bylos aplinkybių neatskleidė teismas. Nors apeliantė teigia, kad nepažeidė prievolės, nes tariamai sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti ne iki 2021 m. rugsėjo 1 d., bet iki 2022 m. gruodžio 30 d., ieškovė savo ruožtu nurodo, kad šis argumentas apeliaciniame skunde yra naujas, jis nebuvo pateiktas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė minėtą argumentą laiko teisiškai nepagrįstu, nes atsakovė nesąžiningai siekia sutapatinti Sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymo terminą su Sutarties galiojimo terminu. Paaiškina, kad pagal Sutarties 2.3.1 punktą, paslaugų teikėjas privalėjo parengti ir iki 2021 m. rugsėjo 1 d. perduoti klientui prieigą prie testavimo platformos ir virtualios klasės bei sukurti bei suteikti klientui interneto svetainę, tuo tarpu Pagal Sutarties 7.1 punktą, Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo (pasirašymo dienos) ir galioja iki 2022 m. gruodžio 30 d. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymui taikyti Sutarties galiojimo termino, kuris prarado savo reikšmę nutraukus Sutartį.

11.5. Atsakovė savo pozicijoje yra nenuosekli, nes apeliaciniame skunde teigia, jog savo įsipareigojimus būtų įvykdžiusi per 5 darbo dienas nuo 2021 m. gruodžio 16 d., t. y. iki 2021 m. gruodžio 21 d., kas prieštarauja apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, kad sutartiniai įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2022 m. gruodžio 30 d. Pabrėžia, kad nors apeliantė teigia, jog nepažeidė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino, tačiau tokiu atveju nėra aišku, kodėl ji pripažino ieškinį, savanoriškai sumokėjo ieškovei priskaičiuotą delspinigių sumą, grąžino dalį avanso bylos nagrinėjimo metu.

11.6. Apeliacinio skundo argumentai, kad iš atsakovės neturėjo būti priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos nepagrįstas, nes tenkinus ieškinį, teismas pagrįstai ieškovės naudai priteisė prašomą 1 135 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, tuo tarpu CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas.

11.7. Atsakovė painiojosi savo paaiškinimuose, nuolat keičia savo poziciją: bylos nagrinėjimo metu pripažįstą ieškinį, pažada avansą grąžinti trumpiausiais terminais, tačiau vėliau ne tik vengia grąžinti avansą, bet nesutinka su preliminariu teismo sprendimu ir skundžia galutinį teismo sprendimą bei prašo ieškinį atmesti. Ieškovės įsitikinimu, toks atsakovės elgesys iš esmės atitinka sukčiavimo požymius, kuomet asmuo, pasinaudodamas apgaule suklaidina nukentėjusįjį ir prisidengiant sutartinių įsipareigojimų vykdymu išviliojamas avansas, net neketinant vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo apie tai pranešti prokurorui, o nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius aplinkybes, dėl kurių teismas manytų esant pagrindą vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 16 910,76 Eur avansą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pagal atlygintinę paslaugų sutartį.

Dėl procesinių prašymų

15. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė papildomus įrodymus – 8 išrašus iš valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centro: Juridinių asmenų registro išrašus ir Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus. Taip pat ieškovė pateikė atsakovės VšĮ „Novaticum“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. vasario 8 d.

16. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

17. Teikdama naujus įrodymus ieškovė neprašė jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas šalių teikiamų naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės teikiami išrašai yra valstybiniame registre esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu nors pateiktais atsakovės banko sąskaitos išrašais ieškovė įrodinėja, kad jos sumokėtas avansas buvo panaudotas ne pagal sutartį, tačiau ieškovė nenurodė, kodėl banko sąskaitos išrašų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ginčas kyla ne dėl ieškovės sumokėto avanso panaudojimo, tačiau dėl atlygintinės paslaugų sutarties (ne)tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat reiškiamas prašymas išduoti teismo liudijimą ieškovės advokatei Daivai Dumčiuvienei apie teisę gauti atsakovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovės teigimu, esant abejonėms dėl to, ar atsakovė skaidriai tvarko savo finansus (vos tik gavus lėšas, atsakovė jas išgrynina ir kt.) bei pastarajai apeliaciniame skunde teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą, ieškovė prašo suteikti galimybę jos atstovei gauti atsakovės banko sąskaitos išrašą už du mėnesius nuo ieškovės atlikto 20 000 Eur avansinio mokėjimo atsakovei momento.

19. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinius įrodymus, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo argumentus, sprendžia, kad prašymo išduoti teismo liudijimą gauti įrodymus patenkinimui nėra pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašomas išreikalauti banko sąskaitos išrašas galėtų būti vertinamas tik kaip netiesioginis įrodymas, tačiau abejotina, ar vienareikšmiškai pagrįstų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, kaip antai, atsakovės nesąžiningumą, neskaidrų bendrovės finansų tvarkymą ir kitas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių prašymo išduoti teismo liudijimą dėl įrodymų išreikalavimo neteikė pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties nėra ir CPK 314 straipsnyje nurodomo nepagrįsto atsisakymo priimti (padėti gauti) tokius įrodymus kaip būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo liudijimą atsisakytina išduoti.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2021 m. birželio 28 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MF-ITN-2021-1/0625, pagal kurią atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo pritaikyti ieškovės poreikiams ir išnuomoti ieškovei Testavimo platformą „Infotestas“ ir virtualią klasę „WEBklasė“ bei sukurti ieškovei interneto svetainę, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atsakovei 20 750 Eur kainą, iš kurių 20 000 Eur sudarė avansinis mokėjimas, kurį ieškovė sumokėjo atsakovei 2021 m. birželio 30 d. bankiniu mokėjimo pavedimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl paprašė ieškovės pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų ir per papildomą terminą, ieškovė nuo 2021 m. gruodžio 16 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė negrąžino ieškovei 20 000 Eur avanso ir nepadengė 1 705,50 Eur delspinigių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sumokėjo ieškovei 1 705,50 Eur delspinigių ir 3 000 Eur avanso, tuo tarpu ieškovė įskaitė atsakovės sumokėtą 89,24 Eur sumą už domenų registravimą, dėl to ieškovės reikalauja priteisti lėšų suma sumažėjo iki 16 910,76 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė VšĮ „Novaticum“ 2022 m. kovo 23 d. pateikė teismui patvirtinimą dėl skolos pripažinimo, kuriame nurodė pripažįstanti likusią mokėtiną 16 910,76 Eur avanso sumą. Pirmosios instancijos teismas galutiniame teismo sprendime pripažino, kad atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti negrąžintą avanso dalį pagrįstas.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad vykdydama savo įsipareigojimus pagal sutartį ji buvo sąžininga ir nepažeidė įstatymo reikalavimo prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokią apeliantės poziciją.

24. CK 6.1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tik tinkamas prievolės įvykdymas garantuoja šios prievolės, o kartu ir visų iš jos atsiradusių papildomų teisių ir pareigų, pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 ir 3 dalys).

25. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia. Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

26. Kaip buvo minėta, 2021 m. birželio 28 d. Paslaugų teikimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d. parengs ieškovei testavimo platformą ir virtualią klasę bei sukurs interneto svetainę. Iki nurodyto termino atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimo, šalių bendru sutarimu atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo papildomai pratęstas iki 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų ir per papildomą terminą, ieškovė nuo 2021 m. gruodžio 16 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė prievolės, tuo tarpu atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su analogiška pirmosios instancijos teismo išvada, nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių, kad nepažeidė CK 6.38 straipsnyje įtvirtintų prievolės įvykdymo principų. Apeliantės tvirtinimu, ji visus savo sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2022 m. gruodžio 30 d., o ieškovė, pažeisdama Sutarties 7.6 punktą, Sutartį nutraukė nuo 2021 m. gruodžio 16 d., ir jau 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui ieškinį, nors privalėjo suteikti atsakovei bent jau ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą įsipareigojimams, kurių vykdymas pagal sutartį nebuvo pasibaigęs, įvykdyti. Pasak apeliantės, jei ieškovė nebūtų nutraukusi Sutarties, atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus.

27. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. birželio 28 d. Paslaugų teikimo sutarties 2.3.2. punktą, paslaugų teikėjas (atsakovė) privalo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. konsultuoti klientą testavimo platformos ir virtualios klasės naudojimo, turinio talpinimo, turinio koregavimo, vartotojų aptarnavimo, testų įkėlimo ir testavimo sesijų rengimo klausimais; teikti garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą esant sistemos funkcionalumų sutrikimui dėl paslaugų teikėjo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartą sutarties nuostatą sistemiškai vertinant kartu su sutarties 2.3.1. punktu, kuriame iš esmės įtvirtintas atsakovės įpareigojimas iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (vėliau šalių pratęstas iki 2021 m. gruodžio 15 d.) perduoti ieškovei prieigą prie testavimo platformos ir virtualios klasės, o taip pat sukurti interneto svetainę, matyti, kad 2022 m. gruodžio 30 d. terminas iš esmės yra susijęs su šalių sutartinių santykių tęstinumu po sutarties dalyko perdavimo ieškovei, t. y. atsakovės įsipareigojimu konsultuoti ieškovę po sutarties dalyko perdavimo, tačiau tokia sutarties nuostata niekaip nepaneigia aplinkybės, jog šalys susitarė ir numatė konkretų atsakovės prievolės perduoti prieigą prie testavimo platformos ir virtualios klasės, o taip pat sukurti interneto svetainę, įvykdymo terminą.

28. Be to, nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos įsipareigojimų įvykdymo terminas yra iki 2022 m. gruodžio 30 d., tačiau pažymėtina, kad pagal sutarties 7.1. punktą, sutartis galioja iki 2022 m. gruodžio 30 d., taigi aptartas terminas, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra sutarties galiojimo, tačiau ne sutarties įvykdymo terminas. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš universaliausių terminų materialinėje teisėje skirstymų yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo (įgyjamieji, atidedamieji terminai), teisių įgyvendinimo (teisių galiojimo, naikinamieji, prievolių vykdymo, garantiniai, pretenzijų teikimo) ir teisių gynimo. Kiek tai susiję su prievolių vykdymo terminais, teisės moksle pripažįstama, kad tinkamas prievolės įvykdymas reiškia ne tik tinkamą jos įvykdymą pagal prievolės subjektą, dalyką, valiutą, vykdymo vietą ir būdą, bet ir paisant prievolėje nustatytų jos vykdymo terminų. Pasibaigus prievolės vykdymo terminui, nesibaigia nei šią prievolę atitinkanti subjektinė reikalavimo teisė, nei pati prievolė. Skolininkas pripažįstamas pažeidęs prievolės vykdymo terminą, kreditorius įgyja teisę į gynybą (žr. Driukas, A. (2018). Prievolių vykdymo terminai ir jų pasibaigimo teisiniai padariniai, p. 61-62). Nagrinėjamo ginčo atveju, sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (vėliau, šalims susitartus, iki 2021 m. gruodžio 15 d.), o pasibaigus pastarajam terminui ir atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę į gynybą, kuria ir pasinaudojo. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, teigiančia, kad ieškovė privalėjo suteikti atsakovei bent jau ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą įsipareigojimams, kurių vykdymas pagal sutartį nebuvo pasibaigęs, įvykdyti.

29. Nors apeliantė teigia, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų pažeidusi sutarties 7.6. punkto ir nebūtų nutraukusi sutarties, atsakovė įvykdytų savo įsipareigojimus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, apeliantės argumentas dėl įsipareigojimų įvykdymo vertintinas kritiškai, kadangi, bylos duomenimis, atsakovė raštu pripažino 16 910,76 Eur skolos sumą ir įsipareigojo šią sumą pervesti iki 2022 m. gegužės 3 d., tačiau savo įsipareigojimų iki šiol nėra įvykdžiusi, todėl ieškovė pagrįstai siekia teisminio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, kad iš jos neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos. Pažymėtina, kad viena iš procesinių palūkanų, įtvirtintų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnyje, paskirčių yra skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019). Tuo tarpu kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

30. Minėta, kad atsakovei iki šiol neįvykdžius pareigos grąžinti likusią avanso sumą, ieškovė pagrįstai siekia teisminio skolos išieškojimo, o atsakovei ir toliau nevykdant prievolės, net ir pripažinus įsiskolinimą, pastarajai tenka prisiimti ir atitinkamus teisminio proceso padarinius, t. y. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

31. Ieškovė UAB „PPMI Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdama, kad atsakovė pateikė nepagrįstą ir teisiškai nemotyvuotą apeliacinį skundą, nors ir pripažino skolą.

32. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

33. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, įgyvendino savo procesinę teisę į apeliaciją, kuri yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, jog apeliacinio proceso metu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, kad atsakovė savo procesine teise į apeliaciją akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, ieškovės prašymas dėl baudos apeliantei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas. Pastebėtina ir tai, kad skolos pripažinimas teismo proceso metu neatima iš dalyvaujančio byloje asmens teisės skųsti teismo sprendimą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė, be kita ko, išdėstė argumentus dėl nesutikimo su procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas. Savo ruožtu apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiamas galutinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsakovės viešosios įstaigos ,,Novaticum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.