Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 6 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 6 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2024 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis, bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 15 d., pabaiga – 2029 m. liepos 11 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliks 2026 m. balandžio 11 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir komisija) 2025 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Nuteistajam būdingas pasikartojantis smurtinis elgesys, kaltę pripažįsta iš dalies, stengiasi pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Nuteistasis aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo numatytas priemones, įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, vyksta į trumpalaikes išvykas, išlaikęs socialinius ryšius, geba įvardinti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, demonstruoja pastangas keisti elgesį, baigė anoniminių alkoholikų/ anoniminių narkomanų užsiėmimų ciklą. Pažymi, kad nuteistajam būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, buvo teistas už smurtą prieš sugyventinę, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs smurto prevencijos programose. Nuteistasis nuosekliai švelnina bausmė atlikimo sąlygas – 2025 m. sausio 10 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, 2025 m. kovo 19 d. jam pakeistos bausmė atlikimo sąlygos – jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Iki bausmės atlikimo nuteistasis turėjo gana nuoseklią darbinę patirtį, įkalinimo įstaigoje dirbti pradėjo nuo 2025 m. balandžio 15 d, lygtinio paleidimo atveju patvirtintos darbo vietos neturi. Turi finansinių įsiskolinimų apie 30 000 Eur, skolos šiuo metu dengiamas išskaičiuojant iš jo gaunamo atlygio. Nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis. Viso bausmės atlikimo metu fiksuotas vienas vidaus tvarkos pažeidimas, tačiau nuobauda neskirta, neskatintas.

Nuteistasis A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad neteisingai nurodytas teistumų skaičius, prašo panaikinti nutarimo dalį, kurioje nurodoma, kad jis teistas du kartus, įpareigoti komisiją patikslinti nutarimą, kad pirmasis teistumas buvo probacija, kurios terminas yra pasibaigęs ir teistumas išnykęs, užtikrinti, kad vertinant jo asmenybę būtų ir elgesio riziką būtų vadovaujamasi objektyviais ir tiksliais duomenimis. Teigia, kad jo kaltės prisipažinimo įrodymas netikslus, nurodo, kad per naujausią vertinimą savo kaltę pripažino visiškai. Psichologai įvertino jį ir įvardijo, kad jis demonstruoja aukštą motyvaciją ir supratimą apie padarytą žalą, realų gebėjimą keistis. Nurodo, kad komisijos vertintas jo padarytas pažeidimas nėra susijęs su jokiais nusikalstamais veiksmais ar smurtiniu elgesiu, tai buvo formalus tvarkos pažeidimas – miegojimas ne savo lovoje. Šiuo metu jis dirba laisvėje, už laisvės atėmimo įstaigos ribų kasdieną praleidžia po 14 valandų, kiekvieną savaitgalį grįžta į namus be priežiūros, todėl faktinė situacija rodo, kad tiek elgesio, tiek pasitikėjimo lygis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Nurodo, kad jo turimos skolos nesusijusios su jokia nusikalstama veika, nėra sukčiavimo ar žalos požymių, atsirado dėl to, kad buvo sulaikytas ir neteko galimybės dirbti. Per 3 mėnesius buvimo atvirto tipo įstaigoje jam nebuvo pateiktas joks individualus resocializacijos planas, tai institucinis trūkumas, ne jo kaltė. Jo elgesys ir pasirinkimai rodo norą keistis, dalyvavo visose siūlomose programose, bendradarbiavo su specialistais, dirba, palaiko ryšius su šeima, ruošiasi integracijai. Jo požiūris keitėsi nuosekliai, tai vertino psichologai ir pati įstaiga perkėlusi jį į atviro tipo bausmės vietą bei leidžianti dirbti laisvėje.

2025 m. spalio 8 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės – Pečkienės atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. S. šiuo metu nėra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos bausmės dalies, straipsnyje numatytą bausmė dalį nuteistasis atliks 2026 m. balandžio 11 d. Nuteistasis sutinka, kad vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, pritaikius jam lygtinį paleidimą būtų taikoma intensyvi priežiūra, tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, bei pažįstamiems suaugusiems laisvėje. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos praradimas; negeba atpažinti problemas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra teistas vieną kartą. Patikrinus teismų sistemą LITEKO nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu 2021 m. vasario 2 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 2024 m. kovo 7 d. patenkintas prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, t. y. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 6 straipsnio 2 dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, bausmė suderinta su BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktais. Nuteistasis nurodo, kad pirmasis jo teistumas (pagal 2021 m. vasario 2 d. baudžiamąjį įsakymą) jam teistumo neužtraukia, kadangi padaryta veika nesunki, paskirta bausmė, jo teigimu – 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad ne bausmės rūšis ir ar nusikalstamos veikos sunkumas apsprendžia asmens teistumo klausimą. Nuteistasis 2021 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Už šį nusikaltimą, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, teistumą turinčiais laikoma bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 (trejus) metus nuo bausmės atlikimo. Šio teistumo galiojimo metu nuteistasis padarė dar vieną nusikalstamą veiką, dėl kurios 2023 m. rugpjūčio 25 d. Švedijoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi teistumo išnykimo eiga nutrūko. Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, komisija teisingai nurodė, kad asmuo yra teistas du kartus ir tai vertino, kaip asmenį charakterizuojančią aplinkybę.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, iki nusikalstamos veikos dažnai keitė deklaruotą gyvenamą vietą, šiai dienai išvykų į namus metu vyksta į nuomojamą būstą, kuriame nurodo, kad gyvena sugyventinė ir sūnus. Iki bausmės atlikimo nuteistasis užsiėmė gana stabilia darbine veikla. Bausmės atlikimo metu dirba, yra motyvuotas užsiimti darbine veikla, laikosi drausmės, papildomai pateikė dokumentus patvirtinančius planuojamą įdarbinimą po lygtinio paleidimo ar visiško bausmės atlikimo. Šiai dienai nuteistasis palaiko ryšius su sugyventine ir artimaisiais, mama. Pažymėtina, kad tokios nuteistojo gyvenimo aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas sulaikyti asmenį nuo teisei priešingų veiksmų. Be to nuteistojo atžvilgiu 2021 m. vasario 2 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas nuteistas dėl smurto prieš sugyventinę, kas vėl gi rodo, kad nuteistasis yra linkęs į agresiją, smurtinį elgesį ir šeimos ryšiai nuo to jo nesulaiko. Šiai dienai nurodo, kad su sugyventine susitaikė, ji jam atleido.

Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis bei aplinkybės buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau siekiant įvertinti nuteistojo padarytą elgesio pokytį, teismas privalo į šias aplinkybes atsižvelgti ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis iš esmės kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tačiau yra linkęs savo indėlį nusikalstamoje veikoje menkinti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis mano, jog jam skirta bausmė yra per ilga, nes jo indėlis į nusikaltimą nėra svarus, teigia: „aš beveik nemušiau“, „ne viskas buvo taip, kaip parašyta“. Tokia nuteistojo pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo siekį minimizuoti savo kaltę bei negebėjimą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

Nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 1 kartą pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, nuobauda neskirta, įstaigoje neskatintas. Pažeidimas nesusijęs su smurtiniu elgesiu ar nusikalstama veika, nuteistasis tiesiog gulėjo ne savo lovoje. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas pirmą kartą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis skunde nurodo ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad demonstruoja aukštą motyvaciją, supratimą apie padarytą žalą, realų gebėjimą keistis, nurodo, kad dėl padarytos veikos kaltę visiškai pripažino. Įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, vidutinės didelės žalos rizikos visuomenei ir vidutinės didelės žalos rizikos pažįstamiems suaugusiems, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2023 m. sausio 15 d. Teismo vertinimu, šiuo metu yra praėję dar per mažai laiko, kad būtų galima spręsti, jog nuteistojo elgesyje atsispindi akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką tuo labiau iš socialinio tyrimo išvados matoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta 3 kartu, pirmasis vertinimas 2024 m. gegužės 16 d., nuo tada nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis nedaro pažangos savo elgesio koregavime. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.