- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-1129-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03001-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- V. A. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-120-887/2019 pagal ieškovo V. A. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B. ir notarė R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2018 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. K. ir trečiojo asmens M. B. nuo jos sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovui J. K. 2007 m. balandžio 18 d. paskolino 10 000,00 Eur. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovui priteista 7 580,00 Eur skola ir 2 108,00 Eur palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 9 718,00 Eur sumai, tačiau pirmos instancijos teismas prašymą atmetė, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 3 d. sužinojo, kad atsakovas 2018 m. liepos 23 d. seseriai M. B. padovanojo butą. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas sąmoningai perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, trečiajam asmeniui-seseriai M. B. ir dėl to ieškovas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą. Nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsakovas, žinodamas, kad jo gaunamų pajamų neužteks atsiskaityti su ieškovu, sąmoningai dovanojimo sutartimi perleido nekilnojamąjį turtą-butą seseriai ir taip dar labiau sumažino galimybę atsiskaityti su ieškovu. Duomenų apie tai, kad atsakovas privalėjo sudaryti dovanojimo sutartį, nėra.
3. Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. vyko skyrybų procesas, kurį finansavo atsakovo sesuo M. B.. Po skyrybų atsakovas neturėjo darbo, buvo sunki materialinė padėtis, todėl sesuo jį nuolat šelpė, t. y. duodavo po 100,00 Eur ar 150,00 Eur, taip pat sesuo padėjo suremontuoti butą. Atsakovas teigė, kad jis yra skolingas seseriai apie 8 000,00 Eur, tačiau skolos niekaip neįformino ir jokių pinigų perdavimo įrodymų neturi, nes sesuo paduodavo pinigus grynais. Kai sesuo sužinojo, kad atsakovas turi teisminių problemų, liepė jai padovanoti butą, todėl tokiu būdu, t. y. perleisdamas butą trečiajam asmeniui, atidavė jai skolą. Ieškovas neįrodė jo nesąžiningumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia atsakovo J. K. ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, M. B. 2018 m. liepos 23 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino nuosavybės teise atsakovui turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo 895,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. A. S.; valstybės naudai – 5,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 169,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
5. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas ieškinio pateikimo teismui metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d., turėjo galiojančią teisę į skolos grąžinimą, nes atsakovas nebuvo įvykdęs pareigos grąžinti ieškovui paskolos, kurios likutis 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė 7 580,00 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
6. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Įvertinęs bylos duomenis apie atsakovui priklausantį turtą, teismas padarė išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas atsakovo turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, o atsakovo pajamų nepakanka ieškovo finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog ir be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra galimybė patenkinti ieškovo reikalavimą iš kito jam priklausančio turto. Teismas sprendė, kad atsakovo sudarytas sandoris pažeidė ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus teises.
7. Dėl skolininko (ne)privalėjimo sudaryti sandorį. Nors atsakovas teigė, kad nekilnojamąjį turtą jis padovanojo seseriai, tokiu būdu jai grąžindamas 8 000,00 Eur skolą, tačiau nei jam pačiam, nei trečiajam asme aplinkybes atmetė kaip nepagrįstas.
8. Dėl šalių (ne)sąžiningumo. Teismas nurodė, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį žinojo, jog skola ieškovui nėra padengta, taip pat žinojo, jog turės sunkumų vykdant savo skolinius įsipareigojimus bei suprato, jog gali būti nukreiptas išieškojimas į jo nekilnojamąjį turtą, be to, tai žinojo ir trečiasis asmuo-sesuo. Teismas sprendė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, sudarydami sandorį buvo nesąžiningi. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o sudarydamas ginčijamą turto perleidimo sandorį pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti naujai pateiktus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. priėmus skundžiamą teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį jokie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, be to, nebuvo pritaikytos ir jokio nekilnojamojo turto naudojimo ar disponavimo juo suvaržymo priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, jog be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra galimybė patenkinti ieškovo reikalavimą. Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas bei jam yra skiriama neįgalumo išmoka. Byloje visiškai neįvertinta aplinkybė, kad atsakovas ieškovui iš karto gali sumokėti 4 000,00 Eur skolos dalį, o likusią skolos dalį išmokėti dalimis, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur.
1.3. Atsakovas dirba ir kas mėnesį gauna darbo užmokestį, todėl, kas mėnesį antstoliui nuskaitant nuo jo darbo užmokesčio įstatymo nustatyto dydžio pajamas, buto priverstinis pardavimas iš varžytinių skelbiamas nebūtų, ir dėl to, jam nebuvo jokio pagrindo galvoti apie minėto buto pardavimą varžytinėse.
1.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ginčo dovanojimo sutarties pagrindu, būtą savo seseriai-trečiajam asmeniui M. B. padovanojo, nes buvo jai skolingas. Prasidėjus teisminiam procesui su ieškovu, sesuo ėmė nuogąstauti, kad paskolintos sumos, kuri buvo apie 8 000,00 Eur, taip ir nebus galimybės atgauti. Sesuo yra vienintelis artimas žmogus padėjęs jam ištikus finansinei nesėkmei, todėl savo nuogąstavimu darė spaudimą dėl ginčo buto dovanojimo. Tuo tarpu teismas nesudarė galimybių išklausyti M. B. pozicijos, atmesdamas atsakovo prašymą sudaryti jai galimybę byloje pateikti paaiškinimus. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.
1.5. Pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, liko neatskleista bylos esmė. Sudarant ginčo dovanojimo sutartį, atsakovas ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų neketino pažeisti ir jų nepažeidė, nes turėjo ir kitų finansinių įsipareigojimų savo seseriai, su kuriais tvarkėsi taip, kaip jam atrodė teisinga, jokių įstatymų nepažeidė. Be to, notaras nebūtų patvirtinęs sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju, teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais ir jų pateiktais įrodymais, o atsakovo pateiktų įrodymų, kurių ieškovas leistinomis priemonėmis nenuginčijo, nevertinant. Dėl to liko neatskleista bylos esmė, o atsakovo teisės ir teisėti interesai neapginti.
1.6. 2019 m. sausio 18 d. antstolė A. K. pritaikė atsakovui nuosavybės teise priklausančiai 1/6 daliai nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo 1/6 daliai priklausinių (ūkinių pastatų), esantiems (duomenys neskelbtini) areštą, kuris taikytas Alytaus apylinkės teismo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3621-887/2018 pagrindu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas dovanojimo sandorį, prieš tai net nepasikreipęs į antstolę ir neįsitikinęs, kad atsakovas neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Turto arešto aktas pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu, kadangi šio įrodymo pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės pateikti.
1.7. Ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo. Šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis ieškovo teises, kad trečiasis asmuo-sesuo, sudariusi su atsakovu ginčijamą sandorį, taip pat buvo nesąžininga ir, kad reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą.
Atsiliepimas
10. Ieškovas V. A. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi argumentai:
2.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo nemokus, ir, siekdamas išvengti jo buto priverstinio pardavimo iš varžytinių, kad būtų padengta skola ir palūkanos ieškovui, padovanojo ginčo butą savo seseriai.
2.2. Atsakovas, vykstant teismo procesui dėl skolos priteisimo, 2018 m liepos 23 d. padovanojo ginčo butą savo seseriai. Atsakovui padovanojus savo butą, buvo sumažinta atsakovo turto, į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas, vertė, o sumažėjusios turto vertės neužtenka ieškovo finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gauna darbo užmokestį, kurio vidurkis yra 341,00 Eur, tačiau šių pajamų nepakanka ieškovo finansiniams reikalavimams patenkinti.
2.3. Atsakovas aplinkybių dėl arešto kitam, jam nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždėjimo pirmosios instancijos teisme nėra nurodęs. Kita vertus, ginčijamu sandoriu buvo sumažintas atsakovo turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, tuo tarpu atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad be padovanoto buto yra galimybė patenkinti ieškovo reikalavimus iš kito atsakovui priklausančio turto. Atsakovas, sudarydamas buto dovanojimo sandorį, pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises.
2.4. Atsakovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, žinojo apie skolą ieškovui, ir suvokė, kad sandorio sudarymas sumažins atsakovo mokumą. Atsakovas veikė nesąžiningai, nes jis siekė perleisti jam priklausantį butą tam, kad ieškovui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą pagal paskolos sutartį, galėtų jį išsaugoti. Atsakovas ir jo sesuo elgėsi nesąžiningai ir pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju, atsakovas (apeliantas) J. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, jog antstolė, vykdydama vykdomąjį raštą, išduotą Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3621-887/2018, taikė atsakovui nuosavybės teise priklausančiai 1/6 daliai nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo 1/6 daliai priklausinių (ūkinių pastatų), esantiems (duomenys neskelbtini) areštą. Apeliantas nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado paaiškėjus, kad skolininkas, t. y. apeliantas turi ir kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog teikiama įrodinėjimo priemonė – turto arešto aktas, sudarytas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), t. y. nustatęs, kad atsakovas neturėjo galimybės šio akto pateikti pirmosios instancijos teisme, bei spręsdamas, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės, ar ginčo sandoriu skolininkui perleidus turtą užtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos tenkina.
Dėl ginčo esmės
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sandorio, kuriuo ieškovo skolininkas neatlygintinai perleido turtą, pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja tik dviejų iš actio Pauliana (Pauliano ieškinio) instituto taikymo sąlygų buvimą, t. y. nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, taip pat teigia, kad sutarties pagrindu turtą įgijęs asmuo yra sąžiningas. Taigi teisėjų kolegija, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų, dėl kitų teismo pripažintų nustatytomis actio Pauliana taikymo sąlygų nepasisakys.
16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. balandžio 18 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 10 000,00 Eur. Ieškovas 2008 m. lapkričio 19 d. pareikalavo grąžinti skolą, atsakovui grąžinus 2 420,00 Eur, ieškovas 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu iš atsakovo ieškovui V. A. S. priteisė 9 688,00 Eur sumą, 5 procentų palūkanas, 1 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas pakeistas: sumažintas priteistų palūkanų dydis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra įvykdęs teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteista 7 580,00 Eur skola, 1 895,00 Eur palūkanos, 1 974,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat, jog atsakovas nemoka ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad vykstant teisminiam nagrinėjimui, t. y. 2018 m. sausio 31 d. – 2018 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu, nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo V. A. S. ieškinį atsakovui J. K., atsakovas 2018 m. liepos 23 d. padovanojo nekilnojamąjį turtą seseriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovas nėra įvykdęs teismo sprendimo, taip pat, kad bylos nagrinėjimo metu neatlygintinai perleido savo turtą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoriu buvo eliminuota galimybė nukreipti išieškojimą į perleistą turtą ir tokiu būdu atsakovas pažeidė kreditoriaus V. A. S. teises.
20. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kokį kitą turtą turėjo ginčo sandorio sudarymo metu, į kurį yra galimybė nukreipti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą (CK 187 straipsnis), be to, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir faktą, kad įvykdyti teismo sprendimą, netaikius teismo sprendimo išdėstymo instituto, galimybės neturi. Aplinkybę, kad yra galimybė nukreipti ir į kitą, apeliantui priklausantį turtą, apeliantas nurodė tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad paskolos sandoris buvo sudarytas 2007 m., bei, kad dėl tinkamo prievolės vykdymo ieškovas turėjo pradėti teisminį procesą, apelianto teikti duomenys apie gaunamą darbo užmokestį ir turimą kitą nekilnojamąjį turtą neįgalina išvados, kad ginčo sandoris nepažeidė ieškovo teisių. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog apelianto turimo nekilnojamojo turto dalies nepakanka patenkinti kreditoriaus reikalavimo, be to išieškojimo nukreipimas į apelianto gaunamas pajamas pažeidžia ieškovo teises, nes atsiskaitymas su kreditoriumi akivaizdžiai užtruks ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki ginčo sandorio sudarymo.
21. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkas pagal paskolos sutartį ginčijama dovanojimo sutartimi turtą perleido savo seseriai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytus duomenis, sprendžia, kad šioje byloje apelianto nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su savo seserimi, nepaneigta. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį apeliantas žinojo apie savo prievolę ieškovui, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl sutarties su apeliantu sudariusios trečiojo asmens M. B. (ne)sąžiningumo, teisėjų kolegija nurodo, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, M. B. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sąžiningumo ar nesąžiningumo.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas (CK 6.66 straipsnį), reglamentuojančias actio Pauliana taikymo sąlygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Atmetus atsakovo J. K. apeliacinį skundą, ieškovas V. A. S. įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (el. t. 2, b. l. 9).
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme sudaro 5,20 Eur. Kadangi atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-780-5536 suteikta antrinė teisinė pagalba ir jos išlaidų dalis apmokama 100 procentų, todėl šios išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos valstybės naudai taip pat nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės intencijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.