Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-449-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-449-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02279-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-449-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02279-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.11.4; 3.3.1.6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį patenkino.

Šalies argumentai

2. Atsakovė A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovei A. J. nustatė 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti. Teismo motyvai:

3.1. Nurodo, kad apeliacinį skundą surašė atsakovė, kuri nepateikė įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba apeliacinį skundą pasirašė advokatas.

3.2. Nurodo, kad atsakovė pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau teismui nėra suteikta teisė šalis visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, galima atleisti tik iš dalies, todėl atsakovė privalo sumokėti dalį žyminio mokesčio. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

3.1. Nurodo, kad išanalizavęs atsakovės pateikto apeliacinio skundo atitiktį apeliacinio skundo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, teismas daro išvadą, jog apeliacinis skundas turi formos trūkumų, todėl nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovė A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti. Skundo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog toks pareiškimas neatitinka procesinių reikalavimų, tačiau jis yra surašytas advokato.

4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, nors atsakovei byloje yra suteikta nemokama teisinė pagalba.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, o kartu ir teisę į apeliaciją, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su apeliaciniu skundu reikalavimus (apeliacinio skundo formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 115, 306, 311, 316 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio nuostatas, jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė A. J. dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, pasirašytą pačios atsakovės vardu, tai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino kaip apeliacinio skundo trūkumą ir nurodė jį atsakovei ištaisyti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinį skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba apeliacinį skundą turi surašyti ir kartu su fiziniu asmeniu pasirašyti advokatas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog apeliacinį skundą surašė tinkamas subjektas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė prašė ją atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nors teismui yra suteikta teisė, pateikus motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.

8. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

9. Tačiau 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2019, Nr. 2019-03464) pripažinta, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.

10. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atsakovei apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato, kadangi atsakovės apeliacinis skundas pasirašytas pačios atsakovės yra laikytinas atitinkančiu CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai įpareigojo ją sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, nors atsakovei byloje yra suteikta nemokama teisinė pagalba.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

13. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).

14. CPK 83 straipsnio 3 punktas numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

15. Apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, būtina įvertinti asmens pateiktus jo sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad ne ribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą. Visais atvejais pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties, egzistavimą.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė paduodama apeliacinį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo. Atsakovė pateikė prašymą ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau prašymo nemotyvavo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama 50 procentų antrinė teisinė pagalba. Taigi, atsakovei buvo suteikta ne visiškai nemokama teisinė pagalba, o atsakovė buvo tik 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

17. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, priteistą ieškinio sumą sudaro 2 559,44 Eur, kadangi atsakovė skundžia ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik dalį - prašydama sumažinti priteistiną sumą iki 2 022,74 Eur, todėl žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos 536,70 Eur sumos (CPK 80 str. 4 d.). Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. mokamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose iki trisdešimt tūkstančių eurų yra 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, todėl atsakovei mokėtino žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą sudaro 20 Eur, jį apeliantė turi pareigą sumokėti, kadangi nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ratą, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį, tačiau nustatė netinkamą žyminio mokesčio dydį. Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina įpareigojant apeliantę sumokėti ne 30 Eur, o 20 Eur žyminį mokestį.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti apeliacinį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato, bei pakeisti nutarties dalį, kuria nustatytas mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis, įpareigojant atsakovę sumokėti 20 Eur žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti teismui apeliacinį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria nustatytas mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis, įpareigojant atsakovę sumokėti 20 Eur žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 20 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teisėja Raimonda Andrulienė