- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- 1-386-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09251-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- T. V.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
1) 2002 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 35 straipsnį, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su vienos penktosios turto konfiskavimu, į atliktos bausmės laiką įskaitant kardomąjį kalinimą nuo 2001 m. lapkričio 21 d. iki 2002 m. sausio 15 d. 2003 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu, veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paliekant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, panaikinant vieną dešimtąją turto konfiskavimą, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 3 metų, panaikinant vieną penktąją turto konfiskavimą. Vadovaujantis BK 62 straipsniu, bausmes subendrinus, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
2) 2006 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. iki 2006 m. rugpjūčio 23 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. 2007 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 44 paras arešto;
3) 2007 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta 44 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į atliktos bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. 2007 m. rugpjūčio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi T. V. paleistas lygtinai 2 mėnesiams su įpareigojimais;
4) 2008 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2008 m. sausio 9 d. išbūtas laikas. 2009 m. balandžio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, BPK 360 straipsniu, 362 straipsniu, paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės su įpareigojimais;
5) 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. kovo 5 d. išbūtas laikas;
6) 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į atliktą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmimo laikas;
7) 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (bausmę atliko 2021 m. rugsėjo 10 d.);
8) 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 26 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 20.40 val. iki 2022 m. gruodžio 18 d. 14.19 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (įsiteisėjo 2023 m. birželio 6 d., bausmė neatlikta).
Kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent, jis 2023 m. kovo 4 d. apie 12.15 val., būdamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. G. dėvimos striukės kairės pusės vidinės kišenės ištraukė pastarajam priklausančią 10 Eur vertės piniginę, kurioje buvo V. G. vardu išduoti materialinės vertės neturintys dokumentai - asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, „Vilniečio“ kortelė, tokiu būdu iš asmens drabužių pagrobė V. G. priklausantį 10 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat T. V. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent jis 2023 m. kovo 4 d. apie 12.15 val. būdamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagrobdamas iš nukentėjusiojo V. G. striukės vidinės kišenės piniginę, kurioje buvo pastarojo vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, minėtą elektroninę mokėjimo priemonę iš piniginės pasiėmė ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir laikė iki 2023 m. kovo 4 d. apie 13 val., kai (duomenys neskelbtini), ją išmetė. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat T. V. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, jis 2023 m. kovo 4 d. apie 12.31 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima V. G. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele – įkišęs kortelę į bankomatą bei suvedęs PIN kodą ir tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką V. G., nusiėmė 20 Eur grynųjų pinigų,
tęsdamas nusikalstamą veiką, T. V. 2023 m. kovo 4 d. apie 12.32 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima V. G.vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele – įkišęs kortelę į bankomatą bei suvedęs PIN kodą ir tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką V. G., nusiėmė 10 Eur grynųjų pinigų, tokiais savo veiksmais neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat T. V. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent, jis 2023 m. liepos 7 d. apie 13.40 val., būdamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo A. C. dėvimų kelnių kairės priekinės kišenės ištraukė 50 Eur kupiūrą, tokiu būdu iš asmens drabužių pagrobė A. C. priklausantį 50 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat T. V. pagrobė svetimą turtą iš asmens nešulio, o būtent, jis 2023 m. liepos 17 d. apie 17.13 val., būdamas bare, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo K. J. kurpinės, kurią šis laikė ant peties, kišenės ištraukė pastarajam priklausančią piniginę, kurioje buvo 50 Eur grynųjų pinigų ir K. J. vardu išduoti materialinės vertės neturintys dokumentai - asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, „Vilniečio“ kortelė, AB „SEB banko“ mokėjimo kortelė, tokiu būdu iš asmens kuprinės pagrobė K. J. priklausantį 50 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų visų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei parodė, kad nukentėjusysis V. G. iš matymo jam pažįstamas. Jis vartojantis alkoholinius gėrimus. A. C. nelabai pažįsta, tik iš matymo. K. J. nepažįsta. K. J. pamatė tik tada, kai jis padėjo piniginę.
Priėjo prie V. G., pasisveikino ir ištraukė piniginę iš kišenės. Piniginę ištraukė iš priekio, vidinės kišenės. Ištraukė, kai apsikabino. Piniginėje buvo 10 Eur ir kortelė. Jam atrodo, kad ne iš bankomato pinigus nusiėmė, o nuėjo į kioską, nes ten atsiskaitant galima tiesiog priliesti kortele. Jam atrodo, kad paėmė 4 pakelius cigarečių, prilietė kortelę ir atsiskaitė. Vieną ar du kartus panaudoji kortelę. Po to ją išmetė. Neatsimena ar buvo prie bankomato. Atrodo, kad piniginėje nebuvo PIN kodo. Smulkmenų neatsimena. Gal ir nebuvo piniginėje grynųjų. Pripažįsta, kad paėmė 30 Eur.
Iš A. C. kišenės ištraukė 50 Eur. Ištraukė iš kelnių priekinės kišenės. Prie kojų numetė telefoną ir pasakė, kad jo telefonas. A. C. nepajuto, kai jis (kaltinamasis) ištraukė pinigus.
K. J. piniginę padėjo į kuprinę prie baro. Jis (kaltinamasis) tai pamatė ir ištraukė. Piniginę ištraukė iš kuprinės. K. J. gėrė alų ir turėjo kuprinę. Kuprinė buvo ant peties ar ant suoliuko pakabinta. Jis (kaltinamasis) priėjo ir ištraukė. Piniginę išmetė. Nežino, ar ten buvo dokumentai. Pamatė pinigus ir išmetė piniginę. Norėjo pinigin3 atgal grąžinti, bet nukentėjusiojo jau nebebuvo. Nenaudojo nukentėjusiojo kortelės. Nežiūrėjo, ar buvo kortelė. Pamatė, kad yra 50 Eur ir jam daugiau nieko nereikėjo.
Jis turi priklausomybę alkoholiui ir narkotikams. 2021 m. išėjo iš kalėjimo. 2023 metų pradžioje nesisekė su darbais, susipyko ir pradėjo vartoti. Vartojo karfentanilį. Geriausia jam būtų koks gydymas, nes kalėjime daug narkotikų ir būtų vėl tas pats. Vieną iš vagysčių įvykdė, nes trūko pinigų maistui. Išsinuomojo butą, nedirbo, susipyko su visais darbe, o reikėjo kažką valgyti. Tuo metu neturėjo darbo, neturėjo iš ko gyventi. Dirbo, bet neoficialiai. Po to prarado pasą. Specialybės neturi. Tėvas buvo stalius ir jį visko išmokė. Nueidavo į kazino, kai turėdavo monetų. Įmesdavo, nes galvodavo, kad pasiseks. Turėjo ten pažįstamų, į barus užeidavo alaus. Pavogti pinigai buvo būtent maistui. Savo veiksmus vertina blogai. Nesigydė. Norėtų gydytis, su gydymu sutiktų. Su civiliniais ieškiniais sutinka.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme ji būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinta BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl 2023 m. kovo 4 d. V. G. turto vagystės, nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 d., 215 straipsnio 1 dalyje
Iš nukentėjusiojo V. G. 2023 m. kovo 4 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. G. parodė, kad 2023 m. kovo 4 d. nuo 12.10 val. iki 12.15 val., būnant (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybėmis iš jo striukės vidinės kairės kišenės dingo jam priklausanti juodos spalvos odinė piniginė, kurios vertė 10 Eur ir kurioje buvo jo vardu išduota AB „Swedbank“ debeto kortelė, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Vilniečio“ kortelė ir neįgalumo pažymėjimas. Įtaria, kad piniginę galėjo pavogti jam nepažįstamas vyras, kuris su juo bendravo, gėrė alkoholį ir, kurį jis pamaitino (t. 1, b. l. 21).
Nukentėjusysis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 4 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasisveikino ir paprašė pagalbos. Vyras priėjęs paprašė parūkyti ir pavalgyti. Jie su vyru bendravo, autobusų laukimo salėje pavalgė. Bendraujant vyras pasiūlė iš jo nupirkti išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną už 25 Eur. Jis pasakė, kad nupirks telefoną, tačiau pirma paprašys savo tetos pagalbos, kad ši pervestų pinigų. Jis paskambino savo tetai ir ši pažadėjo tuoj pervesti pinigų. Po pokalbio jie kartu su minėtu vyru nuėjo iki parduotuvės „I.“, kur jis nupirko abiem alkoholio, kurį vietoje ir išgėrė. Po skambučio minėtas vyras vis domėjosi, kur yra pinigai ir kada juos perves, taip pat vis jį skubino nueiti iki bankomato, kad patikrintų, ar dar nepervedė pinigų. Belaukiant pinigų, jis tam vyrui pasakė, kad eina į lauke esančią rūkyklą parūkyti. Abu išėjo, o išėjus į lauką jis pasakė, kad jam šalta, todėl minėtas vyras priėjęs padėjo užsisegti striukę, nors jis to neprašė, kadangi ir pats tą sugeba. Vyras jam padėjo užsegti striukę jau būnant lauke, prie rūkyklos, esančios prie autobusų stoties, toje pusėje, kurioje yra geltonos spalvos prekybiniai angarai. Apsirengęs striukę jis (nukentėjusysis) nuėjo iki „Swedbank“ bankomato ir tuo metu nestebėjo minėto asmens. Nuėjęs prie bankomato pastebėjo, kad dingo jo piniginė. Ar ją pametė ir ją pavogė negali pasakyti, bet įtaria, kad ji buvo pavogta tuo metu, kai vyras jam padėjo užsisegti striukę. Piniginės vertė 10 Eur, ji buvo rudos spalvos, odinė, su daug įdėklų, ji buvo kaip nauja. Piniginėje buvo jo vardu išduota „Swedbank“ banko kortelė, „Vilniečio“ kortelė, asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, visi dokumentai buvo išduoti jo vardu. Grynųjų pinigų piniginėje nebuvo, pinigų nebuvo ir banko kortelėje. Jo piniginė buvo striukės vidinėje kairės pusės kišenėje. Minėtas vyras matė, kur jis laiko piniginę. Pačios vagystės jis nematė. Vyras, kurį įtaria vagyste buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 178 cm ūgio, lieso sudėjimo, jis buvo su juodos spalvos pirštinėmis, buvo su kepure, juodos spalvos striuke, juodos spalvos batais. Kalbėjo rusiškai be akcento. Jis nėra įsitikinęs, tačiau atrodo, kad kažkur ankščiau buvo susitikę. Bendrai jam padaryta 10 Eur dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 38-40).
Nukentėjusysis V. G. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie asmens tapatybės kortelę vagystę pranešė Migracijos tarnybai, ji paskelbta negaliojančia, gavo naują. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę blokavo po kelių dienų, ir gavo naują. Blokuodamas kortelę banke gavo išrašą, iš kurio pamatė, kad vagystės dieną buvo pasinaudota jo mokėjimo kortele (kortelė buvo bekontaktė). Lapelį su mokėjimo kortelės PIN kodu buvo įkišęs piniginėje kamputyje, nes skaičių kombinacija buvo sudėtinga ir apsidrausdamas, kad nepamirštų. Po to, kai pirko maisto (galimai alaus skardinę ir kažką užkąsti, neatsimena ką pirko) „I.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), daugiau ta mokėjimo kortele neatsiskaitinėjo, iš bankomato pinigų nenuiminėjo. Taigi, mano, kad 2023 m. kovo 4 d. 20 Eur ir 10 Eur pinigų sumos buvo nuimtos neteisėtai kitų asmenų. Įtaria, kad tuo metu, kai vyras padėjo jam (nukentėjusiajam) užsisegti striukę ir ištraukė jo piniginę. Su tuo vyru iki bankomato nuėjęs nebebuvo, jie išsiskyrė. Piniginės pasigedo gal po pusvalandžio troleibusų stotelėje. Tada nusileido iki policijos komisariato, Pylimo g. kur atvykęs policijos ekipažas priėmė iš jo pareiškimą. Dėl šio įvykio patyrė 40 Eur dydžio turtinę žalą, tačiau supranta, kad mokėjimo kortelės PIN kodo laikymas piniginėje yra neatsakinga, dėl to ir buvo pasinaudota kortele. Pavogta piniginė sena, nevertinga. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 1, b. l. 47-49).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad privatus fizinis asmuo pranešė, kad per Vilniaus miesto 3 policijos komisariato telefonspynę kreipėsi pilietis, kuris pranešė apie piniginės vagystę. Įvykis užregistruotas 2023 m. kovo 4 d. 12.55 val. (t. 1, b. l. 18).
Iš 2023 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - autobusų stoties rūkykla (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) g. Netoli rūkyklos įrengtas stulpas su vaizdo stebėjimo kameromis, taip pat kameros yra įrengtos ir ant autobusų stoties pastato. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 24-26, 27-30).
Iš vaizdo įrašo ir jo 2023 m. kovo 20 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „NVR_ch17_main_20230304122856_20230304123044“. Vaizdo įrašo viršuje dešinėje pusėje yra data 2023-03-04 ir laikas 12:28 val. Kairėje pusėje, apačioje – užrašas: „Kamera-17“. Vaizdo įrašo trukmė – 1 min. 52 s. Filmuojamas įėjimas į parduotuvę ir rūkyklą. Vaizdo įraše pasirodo du asmenys: kaltinamasis (vilki raudonos spalvos batus, „Adidas“ firmos, juodas kelnes, juodą striukę bei juodą kepurę) ir nukentėjusysis V. G. (dėvi juodus batus, tamsiai mėlynos spalvos džinsus, tamsiai žalią striukę bei rudą kepurę). Nukentėjusysis turi lazdą ir laiko permatomą krepšį su prekėmis. Vaizdo įrašo laiku 12:29:25 abu asmenys nueina į rūkyklą. Vaizdo įrašo laiku 12:29:41 užfiksuota, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam padeda užsisegti striukę. Vaizdo įrašo laiku 12:30:10 užfiksuota kaip abu vyrai išeina iš rūkyklos ir nueina link parduotuvė įėjimo. Vaizdo įrašo laiku 12:30:18 užfiksuota kaip kaltinamasis viena ranka sugriebia asmenį nukentėjusįjį ir pradeda kažką aiškinti. Vėliau jį paleidžia. Nukentėjusysis nueina į parduotuvės vidų ir išeina iš vaizdo kamerų teritorijos. Vaizdo įrašo laiku 12:30:36 užfiksuota, kaip asmuo kaltinamasis rankose laiko piniginę ir vėliau ją įsideda į striukės kišenę. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš minėto vaizdo įrašo. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota kaip kaltinamasis rankose laiko piniginę (t. 1, b. l. 57-59, 60-62).
Iš AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 18 d. rašto su išrašu matyti, kad nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 17 d. operacijų, atliktų AB „Swedbank“ bankomatuose (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vaizdo stebėjimo duomenų nėra. Iš mokėjimo kortelės išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 4 d. 11.51 buvo atsiskaityta V. G. vardu išduota banko mokėjimo kortele 3,98 Eur sumai. 12.31 val. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninta 20 Eur, 12.32 val. bankomate (duomenys neskelbtini) išgryninta 10 Eur (t. 1, b. l 54, 55-56).
Iš pareigūnų „Body“ kamerų darytų vaizdo įrašų ir jų 2023 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai:
1. vaizdo įrašas yra pavadinimu „PSS-20230304-130648UTC+0200 (1)“, kurio trukmė 4 min. 57 s. Užfiksuota, kad pareigūnų ekipažas atvykta prie policijos įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini), kur jau laukia ir juos pasitinka nukentėjusysis V. G.. Tarp pareigūno ir nukentėjusiojo vyksta pokalbis apie įvykių aplinkybių patikslinimą dėl asmens piniginės vagystės su joje buvusiais daiktais. Nukentėjusysis pageidauja rašyti pareiškimą dėl įvykio;
2. vaizdo įrašas yra pavadinimu „PSS-20230304-131146UTC+0200“, kurio trukmė 29 min. 59 s. Užfiksuota kaip pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes ir tikslią įvykio vietą bei viską veda į duomenų bazes kompiuteryje;
3. vaizdo įrašas yra pavadinimu „PSS-20230304-134146UTC+0200“, kurio trukmė 15 min. 50 s. užfiksuota kaip nukentėjusysis pareigūnui pasakoja, apibūdina visas įvykio detales (kada ir kokiu būdu bei kur pavogė ar neaiškiomis aplinkybėmis dingo asmeniui priklausanti piniginė su joje esančiais dokumentais ir banko kortele po pažinties su nepažįstamuoju stotyje, kai minėtas vyras paprašė maisto ir atsigerti bei galiausiai pasiūlė pirkti mobilųjį telefoną už 25 Eur. Pinigus turėjo pervesti nukentėjusiojo teta. O minėtas vyras laukdamas pinigų už telefoną nekantravo ir vis klausinėjo, kada perves pinigus, kol galiausiai pasiūlė eiti parūkyti ir padėjo pranešėjui užsegti striukę. Pasak nukentėjusiojo, tas nepažįstamasis taip galimai pavogė piniginę. Galimai padaryta žala – 25 Eur, kurie galimai buvo pervesti). Šiuos duomenis pareigūnai veda į sistemą;
4. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš minėtų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. užfiksuotas nukentėjusysis (t. 1, b. l. 63-65, 66-68).
Dėl 2023 m. liepos 7 d. nukentėjusiojo A. C. turto vagystės
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. C. pranešė, kad ką tik asmuo ištraukė jo piniginę su pinigais ir pasišalino galimai link V. Š. g. Asmenį pažintų. Įvykis įregistruotas 2023 m. liepos 7 d. 13.49 val. (t. 1, b. l. 73).
Nukentėjusysis A. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus su dviem vyrais. Neprisimena, kaip tie vyrai atrodė ir kokio amžiaus jie buvo. Įsidėmėjo tik tai, kad vienam vyrui šalia kairės akies buvo mėlynė. Apie 13.30 val. buvo V. Š. g., tikslios vietos negali nurodyti, namo numerio nežino, bet kažkur tarp namų. Kartu su minėtais vyrais vartojo alkoholinius gėrimus. Vienas jų (tas pats su mėlyne prie akies) iš jo priekinės kairės pusės kelnių kišenės ištraukė 50 Eur kupiūrą ir įdėjo mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Jis tuo metu nieko nedarė, leido, kad vyras laikytų ranką jo kelnių kišenėje. Vėliau minėti vyrai pasišalino, vienas nežinoma kryptimi, o tas, kuris įdėjo jam į kišenę telefoną, nuėjo link Šv. Stepono gatvės. Vyrams nuėjus, pastebėjo, kad iš jo priekinės kairės pusės kelnių kišenės dingo 50 Eur. Jam padaryta 50 Eur dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 78-81).
Nukentėjusysis A. C. papildomų apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. nuo 12 val. viename iš barų, esančių prie stoties, vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė alų. Buvo išgėręs 3-4 pusės litro talpos bokalus. Nesijautė apsvaigęs. Prie jo prisėdo ir užkalbino nepažįstamas ir anksčiau nematytas vyras, kurio požymiai: apie virš 170 cm ūgio, virš (duomenys neskelbtini) m. amžiaus lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsesnių plaukų, tuo metu po kaire akimi buvo mėlynė, kalbėjo lietuviškai. Vilkėjo sportines tamsias kelnes, tamsius marškinėlius trumpomis rankovėmis, į batus neatkreipė dėmesio, ar buvo randų, tatuiruočių, taipogi neatkreipė dėmesio. Vyras neprisistatė. Šį vyrą vėliau policijos komisariate atpažino iš nuotraukų. Jį savo noru pavaišino alaus bokalu. Bešnekant vyras už 50 Eur pasiūlė pirkti išmanųjį telefoną, kokį, neatsimena. Vyras sakė, kad reiktų nueiti iki jo namų paimti telefoną, adreso nepasakė. Vyras jiems bendraujant jokiu telefonu nesinaudojo. Jis (nukentėjusysis) sutiko nupirkti ir pasakė, kad turi bankomate nusiimti pinigų. Taigi jie kartu nuėjo į AB „SEB“ bankomatą, esantį prie įėjimo į prekybos centrą „I.“, (duomenys neskelbtini). 13.14 val. nusiėmė vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsidėjo į kairę priekinę džinsinių kelnių kišenę. Tuo metu tas vyras stovėjo šalia, tikrai turėjo matyti, kur jis dedasi pinigus. Toje kišenėje daugiau popierinių pinigų nebuvo, nebent monetos. Džinsinių kelnių kišenės nėra labai prigludusios. Nuėmus pinigus vyras bandė nusivesti jį į vieną iš kiemų prie stoties, bet jis (nukentėjusysis) žinojo kad ten akligatvis ir nėjo. Ten priėjo dar vienas nepažįstamas vyras, kuris su juo nebendravo ir šis jokių veiksmų neatliko, jam pretenzijų neturi. Vyras buvo apie 180 cm ūgio, apie 50 metų, lieso kūno sudėjimo, žilų plaukų, sušukuotų „ežiuku“ , nieko nekalbėjo. Jį atpažintų. Tada, pirmo vyro siūlymu, apie 13.40 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemą. Tas vėliau atsiradęs vyras ėjo pirmas, jis (nukentėjusysis) ėjo iš paskos. Kai pats antrasis vyras pasuko į tarpuvartę, jis vėl ėjo paskui, o vyras, siūlęs pirkti telefoną, ėjo jam iš paskos. Vėliau pastarasis (kaltinamasis) susigretino su juo ir būdamas kairėje pusėje (jo atžvilgiu), pasakė: „aš tau dovanoju telefoną“, ir kyštelėjo ranką į kairę kišenę. Tai buvo sekundžių reikalas. Tuo metu visi buvo tarpuvartėje. Pastebėjo savo kairėje priekinėje kelnių kišenėje, kur buvo įdėjęs 50 Eur kupiūrą, įdėtą mygtukinį telefoną, o pinigų kišenėje nebebuvo. Suprato, kad tas vyras, įkišęs telefoną, ištraukė pinigus. Kol jis susigaudė, kas įvyko, apsisukęs pirmojo vyro nebematė. Antrasis vyras pasakė, kad nieko nežino. Paskutinį kartą pinigus matė, kai juos dėjosi į kišenę prie bankomato. Įsitikinęs, kad pinigus pavogė pirmas vyras tuo metu, kai įkišo ranką įkišdamas mygtukinį telefoną, nes kišenės negilios (cigarečių pakelio gylio). Tuoj pat apie vagystę pranešė telefonu Nr. 112. Jam įdėtą telefoną pateikė policijos pareigūnams. Dėl šio įvykio jam padaryta 50 Eur turtinė žala, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 50 Eur sumai (t.1, b. l. 102-103, 111-113).
Iš prie apklausos protokolo pridėtos telefono ekrano nuotraukos kopijos ir AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės nurodymo matyti, kad 2023 m. liepos 7 d. 13.14 val. atlikta finansinė operacija „SEB“ banko bankomate iš A. C. banko sąskaitos (nuimti pinigai – 50 Eur) (t. 1, b. l. 105, 119).
Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. liepos 24 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai:
1. vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_5618“. Kairėje pusėje yra data „2023-07-07“ ir laikas „13:12 val.“. Vaizdo įrašo trukmė – 29 s. Filmuojami „Iki“ parduotuvės įėjimas ir stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo laiku 13:12:17 vaizdo įraše pasirodo kaltinamasis (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius, juodas kelnes ir juodos spalvos batus su baltu padu) kartu su nukentėjusiuoju (žilų plaukų vyras, apsivilkęs raudonos spalvos marškinėlius, mėlynus džinsus ir juodos spalvos batus). Abu asmenys nueina prie „Iki“ parduotuvės stovinčio bankomato;
2. vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_5619“. Kairėje pusėje yra data „2023-07-07“ ir laikas „13:15 val.“. Vaizdo įrašo trukmė – 18 s. Fiksuojami „Iki“ parduotuvės įėjimas ir stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo laiku 13:15:35 pasirodo kaltinamasis kartu su asmeniu nukentėjusiuoju. Abu asmenys nulipa laiptais ir išeina iš vaizdo kamerų teritorijos;
3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas nukentėjusysis. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuoti kartu einantys kaltinamasis ir nukentėjusysis. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas kaltinamasis (t. 1, b. l. 120-122, 123-126).
Iš 2023 m. liepos 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2023 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. C. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuris buvo apžiūrėtas (t. 1, b. l. 127-130, 132-137).
Iš 2023 m. liepos 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. C. iš jam parodytų 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukų, atpažino vyrą, kurio nuotrauka Nr. 4. , kaip asmenį , kuris 2023 m. liepos 7 d. apie 13.14 val. iš jo priekinės kairės pusės kelnių kišenės pavogė 50 Eur. Vyriškio vardo arba pavardės nežino. Vyriškį atpažįsta iš veido formos, akių formos, žvilgsnio, aukštos kaktos, nosies formos. Yra visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 4 yra pavaizduotas būtent mano minėtas asmuo (T. V.). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota kaip nukentėjusysis parodo į kaltinamąjį (t.1, b. l. 140-143, 145-147).
Iš 2023 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). g. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Fotolentelėje esančios nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 87-94).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. V. (K. V.) 2023 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog A. C. turto vagystę galimai įvykdė T. V. (t. 2, b. l. 26).
Dėl 2023 m. liepos 17 d. nukentėjusiojo K. J. turto vagystės
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad K. J. pranešė apie įvykį bei nurodė, kad kavinėje iš jo kuprinės, iš matymo pažįstamas asmuo T. ištraukė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, banko „SEB“ kortelė, vairuotojo pažymėjimas, „Vilniečio“ kortelė, „Viada“ kortelė ir 50 Eur grynaisiais (t. 1, b. l. 148).
Iš 2023 m. liepos 17 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad K. J. pareiškė apie įvykį nurodydamas, kad 2023 m. liepos 17 d. apie 17.15 val. jam būnant bare, (duomenys neskelbtini) ir užsidėjus kuprinę ant peties, nepažįstamas asmuo, kuris taip pat buvo tame bare, jį apkabino pasakęs, kad jis (nukentėjusysis) išsipurvino marškinius už nugaros ir juos pavalė, po ko iš kuprinės kišenės pavogta piniginė. Piniginės viduje buvo asmens tapatybės kortelė išduota jo vardu, vairuotojo pažymėjimas, banko „SEB“ kortelė, išduota jo vardu, „Vilniečio kortelė“, „Viada“ nuolaidų kortelė, darbo pažymėjimas ir 50 Eur (viena kupiūra). Jam padaryta 50 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 152).
Nukentėjusysis K. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 17 d. jis apie 17.05 val. po darbo nusprendė užeiti į barą esantį (duomenys neskelbtini), šalia lombardo. Užėjęs į barą nuėjo užsisakyti degtinės ir sulčių. Pasiėmęs savo užsakymą prisėdo prie stalo, kuris yra prie bare esančio vienintelio didelio vitrininio lango. Po kelių minučių, apie 17.10 val., prie šalia jo staliuko esančio kito stalo, nugara į jį atsisėdo nepažįstamas vyras. Tas vyras atsisuko į jį ir pradėjo kalbinti, sakė, kaip jam yra sunku, kaip jis dvi savaites gėrė, kad draugas atvažiuos su pinigais bet tik po dviejų valandų. Jis nusprendė duoti tam vyrui porą eurų nusipirkti išgerti. Jis iš savo kuprinės kišenės ištraukė piniginę ir padavė tam vyrui porą eurų. Piniginę įsidėjo atgal į kuprinės kišenę. Tas vyras matė kur įsidėjo. Įsidėjęs piniginę jis apie 17.15 val. atsistojo, užsidėjo savo kuprinę ant kairio peties ir ruošėsi nešti savo indus link baro. Tada atsistojo ir tas nepažįstamas asmuo, jį (nukentėjusįjį) apkabino, pasakė, kad jis išsipurvino už nugaros savo marškinius ir pradėjo juos valyti, pavalęs jis išėjo į lauką. Tada jis (nukentėjusysis) nunešė prie baro indus ir irgi išėjo į lauką. Išėjęs norėjo išsitraukti parūkyti ir pamatė, kad jo kuprinės kišenė yra atsegta. Pasižiūrėjęs pamatė, kad kuprinės kišenėje nėra jo piniginės. Suprato, kad tas nepažįstamas asmuo pavogė jo piniginę, kurios viduje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, darbo pažymėjimas, „SEB“ banko kortelė, „Vilniečio“ kortelė, „Viada“ nuolaidų kortelė, bei 50 Eur (1 kupiūra), pavogtos pačios piniginės jis nevertina. Banko kortelę užblokavo. Nepažįstamas asmuo buvo maždaug 174 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo tamsios spalvos plaukais, jokių tatuiruočių ir randų ant asmens nepastebėjo, jis vilkėjo trumpų rankovių, šviesios spalvos marškinėlius, kalbėjo rusiškai, vardu jam neprisistatė. Daugiau nieko neįsidėmėjo, nes šį asmenį jis matė pirmą kartą. Iš jo piniginę pavogusį asmenį atpažinti galėtų. Jis matė, kad vyras nubėgo link „I.“ parduotuvės pusės. Dėl šio įvykio jam padaryta 50 Eur turtinė žala. Baro viduje yra vaizdo stebėjimo kameros. (t. 1, b. l. 177-179).
Nukentėjusysis K. J. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo „SEB“ banko debetinė kortele pasinaudota nebuvo. Pagrobtų dokumentų ir piniginės nevertina (t.1, b. l 186-187).
Liudytojas V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dažnai lankosi bare (duomenys neskelbtini), ten geria kavą. Jis iš matymo pažįsta K. J.. 2023 m. liepos 17 d. apie 17.05 val. jis matė, kai K. davė pinigų vyrui, kurį jis yra matęs anksčiau. Paskui, priėjo prie K. ir paklausė, kas atsitiko, šis pasakė, kad iš jo pavogė piniginę. Kaip pavogė piniginę, jis nematė, tačiau būdamas bare, jis tą vyrą, kuris pavogė piniginę, mato pastoviai būnantį prie barų. Vyras pastoviai visiems žmonėms skundžiasi kaip jam sunku, koks jis yra nelaimingas, prieina prie žmonių, juos kalbina, prašo pinigų. Žino, kad vyrą vadina T. 2023 m. liepos 17 d. tas vyras (T.) buvo apsirengęs tamsios mėlynos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais, taip pat vilkėjo sportinėmis, juodos spalvos kelnėmis, kurių apačioje buvo baltos linijos. Batų nematė. Vyras yra maždaug 174 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų. Randų ar tatuiruočių nepastebėjo . T. veidas lieknas, smakras smailus, yra plonos, smailios nosies, nedidelių akių, spalvos nepasakys, nes nežino, ausys normalios, prigludusios (t. 1, b. l. 195-197).
Iš 2023 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - kavinė, esanti (duomenys neskelbtini). Virš įėjimo durų į kavinę, dešinėje, yra įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 163-165, 166-171).
Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. liepos 20 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai iš baro:
1. vaizdo įrašas pavadinimu „t“. Viršuje kairėje pusėje yra data „2023-07-17“ ir laikas „15:57 val.“. Vaizdo kamera fiksuoja kavinės vidaus kasos vaizdą. Vaizdo įraše matomas nukentėjusysis. Jis prieina prie kasos, susimoka už gėrimą ir pasideda jį ant stalo, prisėda prie staliuko. Vaizdo įrašo laiku 15:59:05 užfiksuotas kaltinamasis (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs languotos mėlynus marškinėlius, su savimi turi juodos spalvos rankinę per petį). Jis užeina į kavinės vidų ir prisėda prie staliuko, netoli nukentėjusiojo. Užfiksuota, kaip abu vyrai bendrauja. Vaizdo įrašo laiku 16:13:37 abu asmenys atsistoja ir pasitraukia nuo stalo. Kaltinamasis rankose nieko nelaiko. Vaizdo įrašo laiku 16:13:45 kaltinamasis pradeda valyti nukentėjusiajam nugarą kaire ranka, o jo dešinė ranka yra prie nukentėjusiojo kuprinės. Vaizdo įrašo laiku 16:13:52 užfiksuota, kaip kaltinamasis pavalęs nukentėjusiajam nugarą, iš karto patraukia dešinę ranką ir ja užkiša sau už nugaros, po savo rankinuku. Rankoje laiko daiktą panašų į tamsią vyrišką piniginę. Vaizdo įrašo laiku 16:14:07 abu asmenys išeina iš kavinės. Nukentėjusysis nueina į kairę pusę, o kaltinamasis nusuka į dešinę pusę;
2. vaizdo įrašas pavadinimu „sssss“. Viršuje kairėje pusėje nurodyta data „2023-07-17“ ir laikas „15:57 val.“. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvės kavinės įėjimo vaizdą iš lauko pusės. Vaizdo įrašo laiku 15:59:00 užfiksuota kaip pasirodo kaltinamasis. Jis užeina į kavinės vidų. Vaizdo įrašo laiku 16:14:10 užfiksuota kaip kaltinamasis išeina iš kavinės;
3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota, kaip kaltinamasis dešinėje rankoje laiko prie savęs prispaustą daiktą, panašų į piniginę (t. 1, b. l. 203-205, 206-208).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2023 m. liepos 18 d. protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. J. iš jam parodytų 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukų atpažino vyrą, kurio nuotrauka Nr. 4, kaip asmenį, kuris 2023 m. liepos 17 d. apie 17.15 val. bare, (duomenys neskelbtini), iš jo kuprinės kišenės pagrobė jo piniginę, su dokumentais ir pinigais. Girdėjo, kad to vyro vardas T., pavardės nežino. Atpažino iš veido formos, akių formos, žvilgsnio, aukštos kaktos, nosies formos. Yra visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 4 yra būtent jo minėtas asmuo. Nuotrauka Nr. 4 yra T. V. (t. 1, b. l. 209-212, 214-216).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. V. 2023 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26648-23, siekiant nustatyti asmenį, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė T. V. (t. 2, b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.
Kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kai jis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš kito asmens drabužių, rakinės ar kitokio nešulio. Siekiant pripažinti kaltininko veiką kišenvagyste pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, asmens veiksmuose turi būti nustatyti visi trys privalomieji požymiai: 1) veika padaryta viešoje vietoje; 2) pagrobiamas svetimas turtas; 3) šis turtas pagrobiamas iš kito asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis T. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo V. G. dėvimos striukės kairės vidinės kišenės pavogė pastarajam priklausančią kaltinime nurodytos vertės piniginę su joje buvusiais daiktais (asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu, „Vilniečio“ kortele, V. G. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele). Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš pavogtos piniginės pasiėmė V. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir laikė iki kaltinime nurodyto laiko ir vietos. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, kai minėtą V. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę neteisėtai panaudojo, nuimdamas 20 Eur, o po to 10 Eur iš kaltinime nurodyto bankomato.
Kaltinamojo T. V. kaltę dėl pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodo jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo V. G. 2023 m. kovo 4 d. protokole-pareiškime nurodyti duomenys bei jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai bei AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 18 d. pranešime nurodyti duomenys dėl pinigų nuėmimo fakto ir laiko.
Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo prisipažino ir parodė, kad V. G. iš matymo pažįsta. Priėjo prie nukentėjusiojo, pasisveikino su juo, apsikabino ir iš jo priekinės vidinės kišenės ištraukė piniginę. Piniginėje buvo kortelės ir banko kortelė. Sutinka, kad paėmė 30 Eur. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes papildo ir patvirtina nukentėjusiojo V. G. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad bendravo su kaltinamuoju, kaltinamasis jam siūlė už 25 Eur įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. Jis (nukentėjusysis) sutiko, tačiau nurodė, kad jam pinigus turi pervesti teta. Laukiant kol teta jam perves pinigus, jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, kurį suvartojo vietoje. Kaltinamasis priėjo, padėjo jam užsisegti striukę ir jie išsiskirstė. Vėliau pastebėjo, kad nėra piniginės. Vėliau sužinojo, kad vagystės dieną iš banko sąskaitos nuimtos 10 Eur ir 20 Eur sumos. Mokėjimo kortelės PIN kodą buvo užsirašęs ir padėjęs piniginėje. Nukentėjusysis iš esmės tapačias aplinkybes nurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (užfiksuotos pareigūnų „Body“ kameromis padarytuose vaizdo įrašuose). Kaltinimo aplinkybes ir tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būtent kaltinamasis taip pat patvirtina ir UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ pateiktas vaizdo įrašas ir AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės, išduotos nukentėjusiajam, išrašas. Iš jų matyti, kad iš pradžių kaltinamasis nukentėjusiajam padeda užsisegti striukę, kaip po to rankoje laiko piniginę ir ją įsideda į savo striukės kišenę (12:30:36), o netrukus (banko išrašo duomenimis) per du kartus buvo išgryninti 30 Eur (12.31 val. ir 12.32 val.).
Kaltinamojo parodymai teisme ir nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vokdamas piniginę, neteisėtai paimdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją panaudodamas bei laikydamas, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė darantis nusikalstamas veikas bei to norėjo.
Vienas iš BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytos veikos kvalifikuojančių požymių yra kišenvagystė. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmuose (V. G. turto vagystėje) nustatyti visi trys privalomieji požymiai: 1) jis vagystę įvykdė viešoje vietoje; 2) pagrobė V. G. priklausantį turtą; 3) šį turtą pagrobė iš nukentėjusiojo drabužių, todėl konstatuotina, kad T. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pasisavindamas svetimą elektroninę priemonę ir ją laikydamas, kaltinamasis T. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, o panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę per trumpą laiką (du kartus kelių minučių skirtumu išgrynino pinigus tame pačiame bankomate) ir tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad T. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo A. C. drabužių pavogė 50 Eur kupiūrą, taip pat, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo K. J. kuprinės pavogė pastarajam priklausančią piniginę su joje esančiais kaltinime nurodytais daiktais.
Visų pirma, kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas įvykdžius vagystes, tiek teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad A. C. kelnių priekinės kišenės ištraukė 50 Eur, o K. J. piniginę ištraukė iš nukentėjusiojo greta pasidėtos kuprinės. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų A. C. ir K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis A. C. parodė, kad jis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Bendraujant kaltinamasis jam pasiūlė už 50 Eur nupirkti telefoną, o jis pasakė, kad jam reikia bankomate nusiimti pinigus. Kartu nuėjo iki bankomato, jis nusiėmė 50 Eur, kupiūrą įsidėjo į priekinę džinsų kišenę. Kaltinamasis atsisuko ir pasakė, kad dovanoja telefoną ir įkišo į minėtą kišenę ir ištraukė 50 Eur. Kol jis (nukentėjusysis) susigaudė, kaltinamojo jau nebebuvo. O nukentėjusysis J. J. parodė, kad kaltinamąjį sutiko bare, prie stoties. Davė jam pinigų alkoholiui. Iš savo kuprinės ištraukė piniginę ir ją įsidėjo atgal. Tą turėjo matyti kaltinamasis. Kaltinamasis jį apkabino ir pasakė, kad šis išsitepė nugarą ir pradėjo valyti, o pavalęs išėjo į lauką. Po to pastebėjo, kad kuprinės kišenė atidaryta ir piniginės nebėra. Abu nukentėjusieji atpažino kaltinamąjį iš nuotraukų. Abu nukentėjusieji (A. C. ir J. J.) patvirtino, kad jie užtikrinti, jog būtent šis asmuo įvykdę jų turto vagystes.
Tai, kad būtent kaltinamasis įvykdė minėtas vagystes, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose abiem atvejais kaltinamasis užfiksuotas kartu su nukentėjusiaisiais. Vaizdo įrašuose „IMG_5618“ ir „IMG_5619“ kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju A. C.. O vaizdo įraše pavadinimu „t“ užfiksuota K. J. turto vagystė. 16:13:45 kaltinamasis pradeda valyti nukentėjusiajam K. J. nugarą kaire ranka, o jo dešinė ranka yra prie nukentėjusiojo kuprinės. Vaizdo įrašo laiku 16:13:52 užfiksuota, kaip kaltinamasis pavalęs nukentėjusiajam K. J. nugarą, iš karto patraukia dešinę ranką ir ją užkiša sau už nugaros, po savo rankinuku. Vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuota, kad prieš nukentėjusiojo nugaros pavalymą, kaltinamojo abi rankos buvo laisvos ir jis jose nieko nelaikė, tačiau po to, kai kaltinamasis pavalė nukentėjusiajam nugarą, jo dešinėje rankoje atsirado daiktas, panašus į vyrišką piniginę, kurią slėpė.
Kaltinamojo teisme duoti parodymai ir vagysčių padarymo aplinkybės rodo, kad kaltinamasis šias vagystes įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir to norėjo.
Kadangi kaltinamojo veiksmai tiek A. C., tiek K. J. turto vagystės atveju atitinka kišenvagystės požymius, nes abi nusikalstamos veikos padarytos viešoje vietoje (A. C. turto vagystė įvyko lauke, o K. J. – bare), vienu atveju vagystė padaryta iš asmens drabužių, o kitu atveju — iš asmens kuprinės, todėl teismas konstatuoja, kad T. V. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Nustatyta viena kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teisme kaltinamojo gynėja teisme prašė kaltinamojo labais sunkią materialinę padėtį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teismas nenustatė pagrindų šį gynėjos prašymą tenkinti.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties, nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, šeimos nario sunki liga ir pan.) nulemia kaltininko elgesį. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Kasacinė nutartis Nr. 2K-194-895/2015).
Teismas pažymi, kad vien sunkios gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kurių tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokios veikos nebuvo pirmos kaltinamojo gyvenime. Teismo nuomone, paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės rodo, kad sunki finansinė padėtis susiklostė dėl paties kaltinamojo veiksmų ir kartu neveikimo. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir fiziškai pajėgus dirbti. Po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės (6 metų) į laisvę paleistas 2021 m. rugsėjo 10 d. Pasak kaltinamojo, jis dirbo neoficialiai iki 2023 m. pradžios, susipyko ir iš darbo buvo atleistas. Taip pat iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pradėjo vartoto alkoholį, narkotikus, nesiregistravo užimtumo tarnyboje, nors darbo savarankiškai nesisekė surasti, nesigydė turimų priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms, o pasirinko lengvesnį būdą užsidirbti pragyvenimui – vagystes. Dalį nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarė žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį kitą baudžiamąjį procesą (2023 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme), o tai rodo, kad žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą toliau rinkosi teisei priešingą elgesį. 2023 m. spalio 25 d. duomenimis, T. V. per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 13 kartų, iš kurių daugiausia už tai, kad važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto, taip pat ir už smulkias vagystes, duomenų apie baudų apmokėjimą nėra. Visa tai kas išdėstyta rodo, kad nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo ir išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.
Kaltinamasis tyčia padarė 5 baigtas nusikalstamas veikas t. y. tris apysunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, du apysunkius nusikaltimus, priskiriamus finansų sistemai. Žala neatlyginta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Nors byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre, tačiau teisme pats kaltinamasis nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui ir narkotikams, vartodavo karfentanilį. 2023 m. spalio 25 d. duomenimis, T. V. per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 13 kartų, iš kurių daugiausia už tai, kad važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto, taip pat ir už smulkias vagystes, duomenų apie baudų apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 149-159). Kaltinamasis praeityje teistas 8 kartus, iš kurių septynis kartus iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo (t. 2, b. l. 161-171), daugiausia už panašaus arba tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Kaltinamasis ne kartą atlikinėjo griežčiausias, su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes, du kartus buvo lygtinai paleistas, tačiau po kiekvieno lygtinio paleidimo nepraėjus nė metams jam buvo priimami nauji apkaltinamieji nuosprendžiai.
Teismas, įvertinęs nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad T. V. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra jo gyvenimo būdo pasekmė ir pajamų šaltinis. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, ne kartą jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet išėjęs iš pataisos įstaigos vėl nusikalsta. Nors kaltinamojo gynėja prašė kaltinamajam skirti kuo švelnesnes bausmes ir apsiriboti tik suėmimo terminu, tačiau teismas su tokiu gynėjos prašymu nesutinka, nes pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti griežčiausias straipsnių sankcijose nustatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes, nagrinėjamu atveju T. V. už trijų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skiriama – po 4 mėnesius laisvės atėmimo, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – 4 mėnesių laisvės atėmimas, o už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 4 mėnesių laisvės atėmimas. Teismo manymu būtent tokios bausmės bus proporcingos kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę bei bausmei keliamus tikslus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie 4 mėnesių laisvės atėmimo pridedant po minimalią dalį (3 mėnesius) už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir dalį (3 mėnesius) už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, paskiriant subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu iki 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo.
Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad T. V. nuteistas 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakumu baudžiamojoje byloje Nr. el-1434-1100/2023, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 26 parų areštu. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 20.40 val. iki 2022 m. gruodžio 18 d. 14.19 val. (viena diena). Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
LITEKO duomenimis, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 6 d., tačiau taip pat matyti, kad šio procesinio sprendimo nuorašas kaltinamajam siųstas tris kartus, bet visus tris kartus nebuvo įteiktas. O tai rodo, kad kaltinamasis galimai nežinojo apie jam priimtą procesinį sprendimą. Taip pat matyti, kad nagrinėjamoje byloje dalis nusikalstamų veikų (nusikalstamos veikos, susijusios su nukentėjusiuoju V. G.) įvykdytos iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. 2023 m. kovo. 4 d. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su bausme, paskirta minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis padarė penkis nusikaltimus, priskiriamus apysunkiams nusikaltimams, o teismo baudžiamuoju įsakymu T. V. paskirta arešto bausmė už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kad veikos labai skiriasi savo pavojingumu, sprendžia, kad minėtais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. apėmimo būdu, T. V. paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į pakankamai daug aplinkybių, neigiamai apibūdinančių kaltinamąjį, kad naujos nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam teistumui, praėjus daugiau kaip metams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrindo taikyti BK 75 straipsnį teismas nemato galimybės, nes nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai (tarp jų ir siekis atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas) gali būti pasiekti ne realaus bausmės atlikimo.
Į bausmės laiką įskaitytinas 2023 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikas, bei šiame procese suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam T. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios nutarties pagrindu kaltinamasis suimtas 2023 m. lapkričio 10 d., 16.20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 12 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas jos terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. sausio 10 d. Ši kardomoji priemonė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi pratęsta 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. kovo 10 d. Kardomosios priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, todėl ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-648/2019).
Baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. C. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą dėl civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 115), kuriame prašoma pripažinti jį civiliniu ieškovu byloje dėl 2023 m. liepos 7 d. įvykdytos vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos V. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, A. C. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 116-117). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis vagystės dieną nusiėmė iš bankomato 50 Eur viena kupiūrą ir įsidėjo ją į kišenę. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta, kad 2023 m. liepos 7 d. 13.14 val. iš bankomato iš nukentėjusiojo banko sąskaitos nuimti 50 Eur (t. 1, b. l. 105). Kaltinamasis teisme pripažino, kad jis iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė 50 Eur vertės kupiūrą bei pripažino civilinį ieškinį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis pavogė iš nukentėjusiojo kišenės 50 Eur, padaryta turtinė žala nėra atlyginta, todėl sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 50 Eur suma priteistina iš kaltinamojo T. V. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. J. pateikė 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą dėl civilinio ieškinio 50 Eur sumai (t. 1, b. l. 189). Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos V. S. 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu, J. J. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 190-191). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš jo pavogta piniginė, kurioje buvo 50 Eur (viena kupiūra). Kaltinamasis teisme pripažino, kad pavogtoje piniginėje buvo 50 Eur, kuriuos paėmė, o piniginę išmetė. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta patirta turtine žala, žala neatlygintina, žala atsirado dėl kaltinamojo teisei priešingų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 50 Eur turtinė žala priteistina iš T. V. (CPK 6.279 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 8 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-00183, dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam T. V. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad T. V. buvo suimtas. Esant tokiai situacijai, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės bei teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Kaltinamasis visą bylos nagrinėjimą buvo suimtas, pajamų neturi, nedirba, dėl to akivaizdu, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Kaltinamojo gynėja prašė nepriteisti iš T. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nėra suderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. V..
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka:
1. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kuris be baterijos ir SIM kortelės pateiktas nukentėjusiojo A. C., nurodant, kad jis vagystės metu jam buvo įdėtas į kišenę (saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus r., Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69, t. 1, b. l. 127-138), nesant duomenų apie savininką, atsižvelgiant į jo apžiūros metu nustatytą būklę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
2. byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir T. V. skirti:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. G.) — 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį — 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį — 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. C.) —4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš K. J.) — 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. V. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme apimti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir T. V. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką bei šioje byloje suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio įsitesėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. C. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam priteisti iš T. V. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo K. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam priteisti iš T. V. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš T. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.
Byloje esančią vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.