- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-4711-743/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00451-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius, Snežana Raižienė
- Kategorijos
valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. G. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas prašo pakeisti 2021 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-393/2021, 3.2 punktą ir sumažinti priteistą išlaikymą iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki 180 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną R. G., o išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, el. b. l. 1–6).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2021 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta. Sprendimu nepilnamečių vaikų A. G., J. G. ir P. G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kiekvienam vaikui pagal šalių susitarimą priteistas 240 Eur (iš viso – 720 Eur) išlaikymas iki jų pilnametystės. Kadangi vaikai su ieškovu praleidžia kas antrą savaitgalį, būna atostogų metu, jam tenka pareiga juos išlaikyti, maitinti ir tenkinti kitus jų poreikius, dėl to kyla elektros, karšto ir šalto vandens suvartojimas. Vaikai nori ir pramogų, o tai papildomai kainuoja.
(duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu – R. G. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G., todėl ieškovui atsirado pareiga išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus.
Šiuo metu ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinis gaunamo atlyginimo vidurkis – 1 324,84 Eur, kuris kinta priklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus, viršvalandžių kiekio, atostogų, ligos. Siekdamas gauti papildomas pajamas, ieškovas susiradau antrą darbą – tapo (duomenys neskelbtini), todėl gauna dar 150,04 Eur kas mėnesį. Įvertinus tai, jo pajamų vidurkis yra 1 401,18 Eur. Trečio darbo susirasti neturi galimybės, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), negali dirbti bet kokio darbo, be to abiem darbams skiria daug laiko, tad nori, kad užtektų ir laiko, skirto praleisti su šeima.
Nurodo, kad turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) – 2,26 ha ploto žemės sklypą, kurio rinkos vertė yra 2 870 Eur, kurį atidavęs naudotis ir ketina parduoti. Turi du automobilius – 2009 m. ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 2 500 Eur ir 2006 m. ,,Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1 000 Eur. Atsakovė turi 0,0626 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė yra apie 35 000 Eur, taigi, valdo didesnės vertės nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo gyvenantis trečiajam asmeniui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį moka 35,75 Eur kredito įmoką ir 200,36 Eur turto draudimą, išlaidos buto išlaikymui ir paslaugoms apmokėti siekia vidutiniškai apie 223,45 Eur (75 Eur už šildymą ir karštą vandenį, apie 38 Eur už elektros energiją, apie 53 Eur už šaltą vandenį bei bendrijos mokesčiai, 15,66 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas, 35,80 Eur internetas, televizija, atliekų rinkliava 5,99 Eur). Įvertinus vaikams mokamą 720 Eur išlaikymą, buto kredito ir draudimo mokestį, turto išlaikymo ir paslaugų mokesčius, susidaro 1 179,56 Eur suma. Jo sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, jos gaunamos pajamos už vaiko priežiūrą – 820 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) jos sumažės iki 468,99 Eur, šeima taip pat gauna 80,5 Eur išmoką vaikui. Jo šeimos pajamos per mėnesį siekia 2 221,18 Eur, taigi, įvertinus išlaidas, šeimai lieka 1 041,62 Eur per mėnesį. Nurodo, kad jo vaikai iš pirmosios santuokos gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. nuo jo gyvenamosios vietos už 26 km, todėl jų nuvažiavimui pasiimti ir nuvežti pas motiną patiria papildomas išlaidas degalams. Jis pats kasdien važinėju į darbą, veža sūnų A. pas gydytojus tiek Druskininkuose, tiek Kaune ir Vilniuje, per mėnesį ant kuro išleidžia apie 190 Eur.
Esant šioms aplinkybėms, jo šeima patiria finansinių sunkumų, pervedus atsakovei vaikų išlaikymui skirtas lėšas, jam lieka nedidelė suma pragyvenimui, jų šeimai pragyventi padeda jų tėvai, vien tik pervesti į sąskaitą pinigai sudaro 2 519 Eur, kuriuos jie turės grąžinti. Be piniginės paramos, tėvai remia jo šeimą ir maisto produktais (mėsa, daržovės iš ūkio). Jo sunkią finansinę padėtį įrodo ir tai, kad jam suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba.
Pagal Periodinėms išmokoms priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 už 2021 metus vartotojų kainų indeksas 110,6 karto, o tai reiškia, kad nuo 2022 metų vasario mėnesio išlaikymo indeksuota suma padidės kiekvienam vaikui 25 Eur, kas sudarys 795 Eur per mėnesį.
Pažymi ir tai, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Iš valstybės R. G. kas mėnesį už kiekvieną vaiką gauna 127,5 Eur (viso 382,5 Eur), šie pinigai turi būti skirti išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Nurodo, kad jis vaikų išlaikymui turėtų skirti ne daugiau kaip pusę savo pajamų. Jo pajamos 1 455,69 Eur, tai išlaikymui kiekvienam vaikui galėtų skirti po 180 Eur (1 455,69/2/4).
Visų nurodytų argumentų pagrindu prašo ieškinį patenkinti ir priteistą išlaikymą sumažinti iki 180 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovo prašymas neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, nes ieškovas yra pajėgus išlaikyti keturis vaikus, nemažindamas išlaikymui skiriamos 240 Eur sumos kiekvienam vaikui.
Pateikdama argumentus nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis. Šiuo metu minimali alga į rankas sudaro 518 Eur. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu, patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur vaikams skirtinas išlaikymas buvo nustatytas šalių susitarimu, įvertinus tą faktą, kad atsakovė gauna iš valstybės išmokas vaikams. Tai atsispindi ieškovo teiktame nurodytoje byloje atsiliepime į ieškinį ir teiktame priešieškinyje, todėl pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos faktas negali būti pagrindu mažinti ieškovo mokamą vaikams išlaikymą, nes tai nėra faktas, atsiradęs po sprendimo priėmimo dienos, be to, ieškovas ir neįrodinėja vaikų poreikių sumažėjimo. Pažymi, kad atsakovė per mėnesį vidutiniškai uždirba 797,36 Eur, todėl negali lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo ir ši aplinkybė taip pat buvo įvertinta nustatant išlaikymo dydį vaikams. Augindama tris vaikus, ji neturi galimybės susirasti papildomą darbą. Atsižvelgusi į tai daro išvadą, kad šiai dienai vaikų išlaikymui skiriamos šalių ir valstybės lėšos neviršija valstybės nustatyto minimalaus atlyginimo.
Pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas, visų pirma, turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).
Ieškovas jo turtinės padėties pasikeitimą sieja su antroje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusius sūnumi. Atsakovė nurodo, kad šalių santuoka nutraukta 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu, nes ieškovas susirado kitą moterį su kuria laukėsi vaiko. Ieškovo sudarytoje antroje santuokoje vaikas gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo ištuokos, o tai reiškia, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas žinojo, kad jo draugė yra nėščia, todėl susitardamas su atsakove dėl vaikams skirtino išlaikymo dydžio, įvertino tuo metu jau egzistavusią aplinkybę – faktą, kad jam artimiausiu metu reikės išlaikyti mažiausia keturis vaikus.
Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad išlaikymo vaikui dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bet ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Šiame kontekste mano, kad ieškovas yra pajėgus visiems vaikams teikti 240 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo pajamų vidurkis yra 1401,18 Eur. Keturių vaikų vienodam išlaikymui reikalinga suma – 960 Eur, todėl ieškovui pragyvenimui lieka 441,18 Eur.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Atsakovė mano, kad teikdamas vienodą – 240 Eur išlaikymą visiems savo vaikams, ieškovas nepraranda galimybės tenkinti gyvybiškai svarbius savo poreikius. Pagrindinėje darbovietėje ieškovo vidutinė mėnesinė alga yra 1 324,84 Eur. Remiantis Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 nurodyta vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas imant paskutiniųjų trijų mėnesių darbo užmokestį. Taip skaičiuojant, ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra ne 1 324,84 Eur, o 1 597,07 Eur. Papildomame darbe jo darbo užmokestis sudaro 150,04 Eur per mėnesį, taigi iš viso ieškovas per mėnesį vidutiniškai uždirba 1 747,11 Eur. Keturių vaikų išlaikymui skiriant po 240 Eur (960 Eur), ieškovui lieka asmeniniams poreikiams tenkinti 787,11 Eur. Svarbu atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ieškovo pajamos nuo 1 238 Eur per mėnesį, buvusios išlaikymo priteisimo metu, išaugo 509 Eur, o tai reiškia, kad ieškovas pajėgus teikti išlaikymą keturiems vaikams, nemažindamas jiems skiriamos sumos išlaikymui.
Svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo konkrečiu atveju, vaikai gyvena su atsakove, kuri viena rūpinasi trijų vaikų kasdienybe, jo negali taupyti šilumos, nes vaikams turi būti komfortiška gyventi, elektros, nes vaikai turi ruošti pamokas, skaityti, žaisti, ji negali taupyti mokyklinių reikmenų, nors popieriaus kainos išaugo keturgubai ir daugiau.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo ir tai, kad vaikų poreikiai nesumažėjo ir pateikia šiuos argumentus. Dukra A. G. turi sveikatos problemų: 2019 m. spalio 28 d. jai nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jai reikia gerti vaistus nuo alergijos, naudoti nosies purškalus, patalpos oras turi būti vėdinamas ir drėkinamas, valomas su druskos akmeniu prietaisu, naudojančiu elektros energiją, jai būtina speciali patalynė; 2020 m. lapkričio 23 d. nustatyti (duomenys neskelbtini), todėl būtina periodinė patikra; šiais metais turėjo dvi traumas – 2022 m. gegužės 19 d. blauzdos priekinės dalies sumušimas ir susiuvimas, dėl ko buvo būtina vežti į Druskininkus, pirkti pleistrus ir vaistus; 2022 m. birželio 6 d. nustatytas piršto (sąnario) išnirimas, reikėjo vežti į Lazdijus gipsuoti, po to į Alytų, buvo reikalingi tvarsčiai ir rankos įtvaras. Ji turi dantų sąkandžio sutrikimą, tikėtina, kad artimiausiu metu reikės plokštelės ar briketų. A. lanko (duomenys neskelbtini), be mėnesinių įmokų už mokslą koncertams reikalinga puošni apranga, būtinos išlaidoms kelionėms, šventėms. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), dalyvauja įvairiuose vaidinimuose ir renginiuose, todėl reikia pasirūpinti tinkamais kostiumais ar jų detalėmis, būtinos išlaidos išvykoms su kolektyvu. Ji lanko ir (duomenys neskelbtini), jame šoka su tautiniais rūbais, todėl reikia turėti tinkamą avalynę, taip pat lanko mokykloje aerobikos būrelį bei sporto būrelį, papildomai pas korepetitorių mokosi matematikos.
Nurodydama sūnaus J. G. poreikius atsakovė nurodo šias aplinkybes. Sūnui nustatyta (duomenys neskelbtini), gydytas metus laiko, 2021 m. birželio 15 d. atlikta planinė operacija, po dviejų savaičių Kauno klinikose paskirtas vizitas, 2022 m. balandžio 15 d. paskirtas pakartotinis vizitas Kauno klinikose, būtinas nuolatinis stebėjimas; 2019 m. nustatyti (duomenys neskelbtini), būtina nuolatinė kontrolė; 2022 m. sausio 27 d. sūnui nustatytas COVID-19; 2022 m. kovo 20 d. – ūminis bronchitas, vežtas į Druskininkų ligoninę; 2022 m. balandžio 26 d. nustatytas piršto sumušimas, kai nagas nepažeistas. J. lanko futbolą, todėl kainuoja išvykos į varžybas, apranga, avalynė, jis lanko prailgintos dienos grupę, už kurią reikia mokėti.
Nurodo, kad dukra P. G. (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), atsirado papildomų išlaidų kanceliarinėms prekėms, bendram grupės biudžetui. (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę, reikia pasirūpinti mokykliniu krepšeliu, kuprine, sportine apranga, uniforma, avalyne. Tai naujos pastovios kasmetinės išlaidos. P. lanko (duomenys neskelbtini), o tai papildomos išlaidos renginiams.
Pažymi, kad vaikams yra būtinas bendravimas su bendraamžiais, todėl patiriamos išlaidos jų dalyvavimui draugų gimtadieniuose, visus tris vaikus reikalinga paruošti mokyklai, jiems reikalingi dienpinigiai, pinigai pietums mokykloje. Vaikai namuose augina banguotąją papūgą, katę ir jūros kiaulytę, kurių priežiūrai taip pat būtinos papildomos išlaidos.
Atsakydama į ieškovo argumentus dėl šalių nekilnojamojo turto, nurodo, kad ieškovo turimo žemės sklypo vertė ne 2 870 Eur, kaip jis nurodo ieškinyje, tačiau valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis šio sklypo rinkos vertė 3 260 Eur. Atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė remiantis VĮ Registro centro duomenimis yra ne 35 000 Eur, kaip nurodoma ieškinyje, o 9 350 Eur (žemės sklypo vertė – 1 560 Eur, gyvenamojo namo – 7 790 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad šalių turimas nekilnojamasis turtas neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Ieškovui žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuo 2014 m. lapkričio 18 d., atsakovei – nuo 2011 m. gruodžio 21 d., taigi santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo metu šalys šį turtą turėjo, todėl jis atsirado ne po sprendimo dėl išlaikymo priėmimo ir jo buvimas negali būti vertinamas, kaip šalių turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, sudarantis pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodomi argumentai, kad bendraudamas su vaikais patiria daug išlaidų taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo sumažinimo. Tokia bendravimo tvarka sudaryta paties ieškovo pageidavimu, jis gali prašyti ją keisti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra trijų nepilnamečių vaikų – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., (duomenys neskelbtini), tėvai. 2021 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp jų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, ieškovas įsipareigojo kiekvienam vaikui mokėti po 240 Eur dydžio išlaikymą iki jų pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė naują santuoką su trečiuoju asmeniu R. G. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. G., todėl ieškovas privalo išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus. Ieškovas siekia, kad vaikų išlaikymui būtų skiriama ne daugiau kaip pusė jo gaunamų pajamų, todėl kreipėsi su ieškiniu, prašydamas teismo sprendimu nustatytą išlaikymą trims vaikams iš pirmosios santuokos sumažinti iki 180 Eur. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu (rezoliucinės dalies 3.2 punktas), nuspręsta, kad A. G. dukrų P. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės kiekvienam moka po 240 Eur periodinėmis išmokomis, išlaikymą pervedant į R. G. sąskaitą ir kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, el. b. l. 10–14). Pažymos patvirtina, kad A. G. šeima – sutuoktinė R. G. ir sūnus A. G., jų gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 15–16). A. G. ir R. G. (iki santuokos – K.) susituokė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) gimė A. G., kurio tėvai – R. G. ir A. G. (t. 1, el. b. l. 17). Pažyma apie darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2021 m. birželio–2022 m. gegužės mėnesiais A. G. išmokėtas darbo užmokestis – 15 898,13 Eur, t. y. vidutiniškai 1 324,84 Eur per mėnesį (t. 1, el. b. l. 19). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2021 m. lapkričio–2022 m. gegužės mėnesiais A. G., kaip (duomenys neskelbtini) išmokėta 915,97 Eur, t. y. vidutiniškai 130,85 Eur kas mėnesį (t. 1, el. b. l. 20). Iš darbo sutarties matyti, kad A. G. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2021 m. lapkričio mėnesio jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 455,69 Eur (1 324,84 Eur + 130,85 Eur) (t. 1, el. b. l. 21–23). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad A. G. nuosavybės teise priklauso 2,2600 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuo (duomenys neskelbtini) sudaryta panaudos sutartis. R. G. nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 24–27). (duomenys neskelbtini) R. K. gavo 72 188,68 Eur kreditą iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 28). (duomenys neskelbtini) R. G. vartojimo kredito sutarties pagalba už 429 Eur įsigijo dulkių siurblį; paskutinis mokėjimas už jį – (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 35). Sąskaitos ir mokėjimo nurodymai patvirtina ieškovo šeimos išlaidas būstui: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už šildymą ir karštą vandenį 2022 m. gegužės 31 d. – 75 Eur; už elektrą – 39,45 Eur 2022 m. gegužės 15 d., 29,84 Eur 2022 m. birželio 13 d.; Daugiabučio namo savininkų bendrijai – 66,47 Eur; mokėjimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 15,66 Eur 2022 m. birželio 13 d.; vietinės rinkliavos mokestis – 71,85 Eur už 2022 m. (t. 1, el. b. l. 29–34, 36–38). Banko duomenys patvirtina įplaukas į A. G. ir R. G. sąskaitas: R. G. pervedė A. G. 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 1 000 Eur 2021 m. lapkričio 25 d. – 100 Eur, 2022 m. vasario 4 d. – 50 Eur, 2022 m. birželio 3 d. – 120 Eur; R. G. pervedė R. K. 2022 m. kovo 22 d. – 200 Eur, V. B. – 200 Eur (t. 1, el. b. l. 39–44). R. G. sudarė A. G. poreikių lentelę, kurioje poreikiai vienam mėnesiui yra 1 010 Eur, atitinkamai metams – 12 120 Eur; poreikius (mėnesiui) sudaro: maistas – 155,96 Eur, drabužiai, avalynė – 206,30 Eur, higienos prekės – 43,48 Eur, sveikatos priežiūra – 40 Eur, būsto išlaidos – 93 Eur, ugdymo prekės – 60 Eur, laisvalaikis ir poilsio pramogos – 50 Eur, transportas – 50 Eur, sauskelnės – 101,40 Eur, reikalingi daiktai (vežimėlis, kėdutė, lova ir pan.) 281,33 Eur (t. 1, el. b. l. 45). Su atsiliepimu R. G. pateikė kitą A. G. poreikių lentelę, kurioje mėnesiui reikalingi 917,07 Eur, metams – 11 004, 84 Eur, tačiau pridėjus išlaidas būstui, tenkančias A. G. – 93 Eur, bendra poreikių mėnesiui suma nurodyta – 1 010 Eur (t. 2, el. b. l. 3–5). Duomenys vaiko priežiūros išmokos skyrimui patvirtina, kad R. G. pasirinkusi išmokos gavimo trukmę iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) (t. 2, el. b. l. 13–15). Kasos aparato čekiai, sąskaitos ir mokėjimo nurodymai patvirtina ieškovo šeimos turėtas išlaidas nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. birželio 15 d.: maistui, tame tarpe košelės, tyrelės, pieno mišiniai, degalams, drabužiams, patalynei, buitinei chemijai, kosmetikai, vaistams, kremams, kūdikių prekėms (marlinės ir flanelinės nosinaitės, vystymo lenta, pervystymo patiesalas, vystymo paklotai, maišeliai panaudotiems vystyklams, sterilizatorius, naktinė lempa, buteliukų šildytuvas, oro drėkintuvas, vežimėlis, termometras, lovytės, vonelė, vežimėlis, automobilini kėdutė, krepšys, vandens kramtukas, įvairūs žaislai, maitinimo kėdutė, užkandžių puodelis, įvairūs buteliukai, žindukai, puodelių laikikliai, mokymosi puodelis, čiulptuko laikiklis, dantų šepetėlis, sauskelnės, drėgnos servetėlės, inhaliatorius, trintuvas–garintuvas), įvairios higienos prekės po gimdymo, komoda, lentynos (t. 2, el. b. l. 16–225). Nuotraukose užfiksuotas ieškovo laisvalaikis su vaikais, taip pat su vaikais ir antrąja šeima (t. 2, el. b. l. 226–240). Nuotraukoje matyti atsakovės vardu registruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) – sienos ir stogas (t. 5, el. b. l. 15). R. G. darbo užmokestis 2021 m. birželio–2022 m. gegužės mėnesiais iš viso sudarė 9 784,28 Eur, t. y. vidutiniškai po 815,35 Eur kas mėnesį (9 784,28/12) (t. 3, el. b. l. 3). R. G. 2020 m. gegužės–2022 m. gegužės mėnesiais mokėta išmoka vaikui ir vienkartinė išmoka, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti; išmoka vaikui iš viso siekia 8 160,12 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. šios išmokos dydis – 350,28 Eur; vienkartinės išmokos, skirtos COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, dydis – 600 Eur, ji išmokėta 2020 m. birželio mėn. (t. 3, el. b. l. 3). Ligos istorijos išrašai patvirtina, kad A. G. 2019 m. rugsėjo 23 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas; 2022 m. gegužės 19 d. nustatyta blauzdos žaizda, žaizda sutvarkyta chirurgiškai, apžiūrėta viešojoje įstaigoje Lazdijų ligoninėje; 2022 m. birželio 6 d. nustatytas plaštakos piršto (sąnario) išnirimas, imobilizuotas gipso longete, skirtas medikamentinis gydymas; 2020 m. lapkričio 23 d. nustatyti (duomenys neskelbtini) (t. 3, el. b. l. 3). J. G. ligos istorijos išrašas patvirtina, kad jam 2022 m. balandžio 15 d. nustatyta (duomenys neskelbtini), taikytas chirurginis gydymas, nustatyta periodinė kontrolė; 2022 m. sausio 27 d. jam nustatytas SARS-COV-2; 2022 m. balandžio 26 d. trauma buityje, piršto sumušimas, kai nagas nepažeistas, skirtas medikamentinis gydymas; 2019 m. spalio 10 d. nustatyti (duomenys neskelbtini), nustatyta periodinė kontrolė; 2022 m. kovo 20 d. nustatytas ūminis bronchitas (t. 3, el. b. l. 3). A. G. mokosi (duomenys neskelbtini). P. G. – (duomenys neskelbtini) (t. 3, el. b. l. 3). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina atsakovės nuo 2011 m. gruodžio 21 d. turimą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): 0,0626 ha ploto žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 530 Eur; gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 6 760 Eur; duomenys apie nekilnojamojo turto vertę (masinis vertinimas) nurodyta, kad žemės sklypo vertė 1 560 Eur, gyvenamojo namo – 7 790 Eur, t. y. iš viso – 9 350 (t. 3, el. b. l. 3). 2020 m. liepos 3 d. ieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. G. prašė priteisti iš A. G. kiekvienam vaikui po 300 Eur periodines išmokas iki jų pilnametystės. A. G., teikdamas atsiliepimą į šį ieškinį, su 300 Eur dydžiu nesutiko, sutiko mokėti po 180 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nurodė, kad jo pajamos siekia 1 238 Eur, be to nurodė, kad R. G. neįvertino gaunamų pajamų pagal Išmokų vaikams įstatymą bei Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus skiriamų pašalpų–kompensacijų. 2020 m. spalio 13 d. A. G. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, turto padalijimo (t. 3, el. b. l. 3). Iš gimimo liudijimų matyti, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – A. G. ir R. G. (t. 3, el. b. l. 3).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl nagrinėjamo ginčo ribų
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis).Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-24/2013). Ši taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-70-969/2018).
Viso aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas priteistas 2021 m. gegužės 4 d. teismo sprendimu (CK 53 straipsnio 3, 4 dalys), išlaikymas gali būti sumažintas tik nustačius, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai ar tėvų turtinė padėtis.
Atsižvelgęs į tai, teismas kaip neturinčius teisinės reikšmės atmeta visus šalių argumentus, susijusius su tėvų turtinės padėties įvertinimu nustatant išlaikymo dydį, nustatyto išlaikymo pagrįstumą, taip pat ieškovo teiginius, susijusius su valstybės paramos įskaitymu į ieškovo teikiamą išlaikymą, turimu nekilnojamuoju turtu, nes sprendžia, kad 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytas 240 Eur dydžio išlaikymas atitiko įstatymo reikalavimus, tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas gali būti pakeistas tik jei bus nustatytas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo.
Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi, teismas nevertins ir 240 Eur priteisto išlaikymo dydžio minimalios mėnesinės algos kontekste, nes šios aplinkybės taip pat įvertintos 2021 m. gegužės 4 d. teismo sprendime.
II. Dėl pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti
Kaip minėta, 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus ir remiantis juo, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams; ir tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
Ieškovas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo sieja su jo turtinės padėties pasikeitimu dėl atsiradusio išlaikytinio – (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A., taigi spręstina, ar tai sudaro pakankamą pagrindą išlaikymo dydžiui keisti.
Sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas priimtas 2021 m. gegužės 4 d., A. G. gimė (duomenys neskelbtini), taigi, ieškovo turtinės padėties pasikeitimą sąlygojanti aplinkybė atsirado po teismo sprendimo. Nors, viena vertus, teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad ir teismo sprendimo priėmimo metu 2021 m. gegužės 4 d. ieškovas jau galėjo įvertinti būsiančius pasikeitimus, tačiau, kita vertus, tik faktiškai atsiradus papildomoms išlaidoms ieškovas galėjo tinkamai įvertinti savo turtinę padėtį padidėjusių išlaidų kontekste, todėl ši aplinkybė nagrinėtina ieškovo pateiktų įrodymų kontekste.
Kaip nurodyta vertinant rašytinius įrodymus, ieškovo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis per abi darbovietes, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 6 d., sudaro 1 455,69 Eur. Nors atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas remiantis 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta tvarka, kad vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, ir suskaičiuoja didesnį ieškovo vidutinį darbo užmokestį, tačiau teismas su šiuo atsakovės atstovės argumentu nesutinka. Šiuo atveju teismui nėra svarbu nustatyti ieškovo vidutinį darbo užmokestį kaip tam tikrą konstantą kitiems skaičiavimas atlikti, o kiek galima objektyviau įvertinti ieškovo turtinės padėties pokyčius po sprendimo priėmimo, todėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas ilgesniuoju laikotarpiu labiau atitinka faktinę situaciją. Įvertinęs tai, teismas laikys, kad ieškovo vidutinis darbo užmokesti nuo 2021 m. birželio 1 d. yra 1 455,69 Eur.
Iš ieškovo atsiliepimo, teikto civilinėje byloje, kur buvo sprendžiama dėl išlaikymo dydžio priteisimo, pats ieškovas nurodė, kad tuo metu jo darbo užmokesti buvo 1 238 Eur, t. y. 217,69 Eur mažesnis, taigi, po 2021 m. gegužės 4 d. teismo sprendimo ieškovas gauna 217,69 Eur didesnes pajamas.
Ieškovas, pateikdamas aukščiau išanalizuotus čekius, sąskaitas, mokėjimo nurodymus, sūnaus A. poreikių lenteles tvirtina, kad išlaidos sūnaus A. išlaikymui per mėnesį siekia apie 1 010 Eur. Įvertinus tai, kad prie sūnaus išlaikymo jis prisideda kartu su sutuoktine lygiomis dalimis, išskaičiavus valstybės teikiamą paramą, reikštų, kad ieškovas sūnaus A. išlaikymui turi skirti apie 465 Eur savo pajamų (1 010 Eur/2 – 80,5 Eur). Kadangi po sprendimo priėmimo ieškovas gauna 217,69 Eur didesnį atlyginimą, tai reiškia, kad ieškovas po sūnaus A. gimimo patiria 247,31 Eur daugiau išlaidų (465 Eur – 247,31 Eur).
Vertinant šį pokytį teismas atsižvelgia į šias byloje nustatytas aplinkybes. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitų ir čekių, prieš gimstant sūnui ir tuoj pat po jo gimimo ieškovo šeima įsigijo didelį kiekį įvairių kūdikiui reikalingų daiktų (baldai, patalynė, indai, buitiniai prietaisai, maudymosi reikmenys, įranga), kurių įsigijimui buvo reikalingos didelės lėšos. Tačiau šie daiktai yra ilgalaikio naudojimo (lovytė, čiužinys, antklodės, pagalvės, naktinė lempa, sterilizatorius, vežimėlis, automobilinė kėdutė, trintuvas–garintuvas, komoda, lentynos), jie bus naudojami ilgiau nei metus, todėl išlaidos sūnaus A. išlaikymui sumažės. Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškovo išlaidos po 2021 m. gegužės 4 d. teismo sprendimo priėmimo padidėjo 247,31 Eur, šį padidėjimą sąlygojo vienkartinė didelė investicija įsigyjant būtinų daiktų bazę gimusiam kūdikiui, tokia padėtis buvo laikina, teismas sprendžia, kad šis ieškovo turtinės padėties pokytis nėra esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Toks pokytis nesudaro pagrindo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste mažinti išlaikymo ieškovo vaikams iš pirmosios santuokos.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad viena vertus, ieškovas tvirtina, kad 240 Eur dydžio išlaikymas vaikams iš pirmosios santuokos yra per didelis, jis galėtų mokėti 180 Eur, kita vertus, nurodo, kad jo sūnui iš antrosios santuokos jis turi teikti ne mažesnį kaip 465 Eur dydžio išlaikymą. Tokia pozicija prieštarauja CK 3.198 straipsnyje įtvirtintam vaikų lygiateisiškumo principui, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Nukrypimas nuo lygybės principo gali būti pateisinamas tik labai svarbiomis aplinkybėmis, tačiau tokių ieškovui neįrodžius, nukrypimas negalimas.
Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir ieškovo argumentą, pagrindžiantį jo reikalavimą sumažinti išlaikymą iki 180 Eur dydžio, t. y. tai, kad jis privalo išlaikymą mokėti tik nuo ½ dalies savo darbo užmokesčio visiems vaikams (1 455,69 Eur/2/4). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu teismas nustatė, kad ieškovo vaikams būtinas 240 Eur išlaikymas, todėl ieškovo nurodomų skaičiavimų pagrindu priteistas išlaikymo dydis negali būti mažinamas.
Ieškovas nurodo, kad patiria išlaidas buto išlaikymui, paslaugoms apmokėti bei apmokant būsto kredito ir jo draudimo išlaidas, kurios sudaro 459,69 Eur (35,75 kreditas, 200,45 Eur draudimas, 223,45 Eur būsto išlaikymas ir apmokėjimas už paslaugas). Būstas, kuriame ieškovas gyvena su šeima yra įsigytas R. G. (duomenys neskelbtini), ieškovas jame gyveno jau 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo priėmimo metu, todėl šios išlaidos nėra naujos. Prie šių išlaidų turi pareigą prisidėti ir ieškovo sutuoktinė R. G., todėl iš esmės ieškovui tenka 229,83 Eur šių išlaidų (459 Eur/2). Skaičiavimai patvirtina, kad iš ieškovo gaunamų pajamų išskaičius išlaidas būsto išlaikymui, išlaidas kreditui ir jo draudimui, išlaidas vaikų iš pirmosios santuokos išlaikymui ir tokio pačio dydžio išlaidas vaikui iš antrosios santuokos išlaikyti, ieškovui saviems poreikiams tenkinti lieka 265,86 Eur (1 455,69 Eur - 229,83 Eur - 720 Eur - 240 Eur). Tokia padėtis negali būti pripažįstama išskirtiniu atveju, itin sunkia turtine padėtimi, kuriai esant ieškovas objektyviai nėra pajėgus teikti priteistą išlaikymą.
Ieškovo tvirtinimas, kad patiria dideles išlaidas dėl vandens, elektros, maisto sunaudojimo padidėjimo pas jį viešint vaikams, yra deklaratyvus. Jis nepateikė tokių skaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas negali šių išlaidų objektyviai įvertinti ir spręsti jų reikšmės sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties.
Vien faktas, kad ieškovo šeima skolinasi ar gauna paramą iš jų tėvų maistu ar pinigais savaime nereiškia jo sunkios turtinės padėties. Sprendimas, ar įsigyti reikalingus daiktus iš skolintų pinigų tuoj pat ar taupyti ir įsigyti vėliau yra tik taktinis sprendimas įgyvendinant strateginius šeimos planus. Pažymėtina, kad ieškovas turimą žemės sklypą yra perdavęs naudotis neatlygintinai, nors, esant poreikiui papildomų lėšų, galėtų jį nuomoti ir gauti papildomas pajamas.
Atsakovės pateiktos nepilnamečių vaikų ligos istorijos patvirtina, kad vaikai turi sveikatos problemų, 2022 m. jiems diagnozuotos įvairios traumos, todėl nėra pagrindo spręsti apie jų poreikių sumažėjimą. Šios aplinkybės neįrodinėjo ir pats ieškovas.
Įvertinus visus šiuos argumentus teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios yra 300 Eur (t. 5, el. b. l. 17). Šios išlaidos pagrįstos sąskaita, pinigų priėmimo kvitu (t. 5, el. b. l. 18–19). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovė surašė atsiliepimą, teikė atsakovės paaiškinimus raštu, atstovavo teismo posėdyje, kuris truko 2 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 5). Kadangi ieškinys atmetamas, jos iš atsakovės nepriteistinos.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,51 Eur, jos turėtų būti priteistos iš ieškovo, nes jo ieškinys atmetamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis), tačiau jis 2022 m. birželio 22 d. sprendimu 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (t. 1, el. b. l. 46–47). Įvertinus tai, priteistina suma sudarytų 4,76 Eur, tačiau ji nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Atsižvelgus į tai šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,
nusprendžia:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.