Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9061-918/2016 pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Valnetas“.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iškėlė V. P. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Teismas nustatė, kad pareiškėjos įsiskolinimas susidarė netinkamai vykdant su AB DNB banku sudarytą kreditavimo sutartį. Antstolis R. S. vykdo išieškojimą pagal 2016 m. sausio 15 d. notarės R. B. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 246 694,26 Eur skolos, 5047,84 Eur palūkanų, 129,52 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos skolos sumos (251871,62 Eur) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 347,80 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo išieškotojo AB DNB bankui. Pareiškėjai priklausančio ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2016 m. balandžio 20 dienai buvo 172 000 Eur, t. y. beveik 80 000 Eur mažesnė, nei pareiškėjos turimi skoliniai įsipareigojimai. Pareiškėjos pajamos sudaro gaunamas darbo užmokestis – 79,07 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki.Teismas nustatė, kad 2010 m. pareiškėjai buvo diagnozuota rožinė, 2015 m. ir kerpligė, jai išsivystė regėjimo sutrikimai, diagnozuota ir vidutinio sunkumo depresija. Dėl sveikatos sutrikimų ji nedirbo tiesiogiai su pacientais (neteikė odontologės paslaugų). Ta aplinkybė, kad ji pratęsė odontologės licenciją, neteikia pagrindo manyti, jog ji galėjo dirbti nuolat odontologe, kadangi. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad odontologo licencijai pratęsti užtenka išdirbti tam tikrą nustatytą valandų skaičių, o ne nepertraukiamai teikti odontologės paslaugas. Be to, pareiškėja taip pat negalėjo pilnu pajėgumu užsiimti darbine veikla, kadangi privalėjo prižiūrėti savo motiną A. M., kuriai buvo reikalinga nuolatinė slauga. Teismas pažymėjo, kad nepaisant sveikatos būklės ir ženkliai sumažėjusių pajamų, pareiškėja artimųjų padedama mokėjo įmokas pagal kredito sutartį.Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes pareiškėjos gaunamos pajamos neleistų padengti turimų įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjos sąžiningumo, todėl nepagrįstai nutarė iškelti pareiškėjai V. P. bankroto bylą. Teismas nurodė, kad pareiškėja medicininio darbo negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų, tačiau su tokiomis teismo išvadomis negalima sutikti, kadangi jos prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad rožinė pareiškėjai buvo diagnozuota dar 2010 m., tačiau jai priklausanti odontologijos klinika buvo likviduota tik 2015 m., todėl akivaizdu, kad pareiškėjos sveikatos problemos netrukdo jos darbinei veiklai. Be to, iš pareiškėjos pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad bėrimai (rožinė) kartojasi epizodiškai, o Psichikos sveikatos centre ji lankėsi laikotarpiu nuo 2016-04-27 iki 2016-05-02 (šešias dienas), kas reiškia, kad šie sveikatos negalavimai nėra nuolatinio pobūdžio, todėl nėra kliūtis pareiškėjai dirbti ir gauti jos išsilavinimą bei kvalifikaciją atitinkantį užmokestį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja negali dirbti pagal specialybę, nes turi prižiūrėti mamą, kuriai reikalinga nuolatinė slauga, taip pat vertintini kritiškai. Visų pirma, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji prižiūri savo sergančią mamą, o jos mamos ligos faktas savaime nereiškia, jog ją prižiūri būtent pareiškėja.Pareiškėja ne tik neatskleidė fakto, kad turi galiojančią odontologo licenciją, tačiau teigė, jog odontologo paslaugų neteikia jau daugelį metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų interneto svetainėje paskelbta informacija, odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijos yra neterminuotos, tačiau praėjus penkeriems metams nuo licencijos išdavimo datos, būtina įrodyti privalomą profesinės kvalifikacijos tobulinimąsi ir profesinę praktiką – pateikti Odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi ir profesinės praktikos deklaracijas (toliau – deklaracijas) ir jose nurodytus papildomus dokumentus. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos odontologo licencija galėjo būti pratęsta tik po to, kai ji pateikė įrodymus apie tobulinimąsi ir profesinės praktikos deklaracijos patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas apskritai nesiaiškino, kiek valandų ir per kokį laikotarpį reikia išdirbti, kad būtų pratęstas odontologo licencijos galiojimas.Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiame turte yra įregistruota įmonė UAB „Denta Hotel“. Pareiškėjos sprendimas sudaryti neterminuotą panaudos sutartį, kurios pagrindu jos sūnaus įmonei UAB „Dental Hotel“ neatlygintinai yra suteikiama naudotis pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ne tik pažeidė hipotekos lakšto ir Banko 2013 m. sutikimo sąlygas, bet ir kreditorių interesus, kadangi pareiškėja iš patalpų nuomos galėjo gauti pajamų, kurios būtų skirtos jos įsiskolinimams dengti.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo, neįvertino aplinkybių, jog pareiškėja nesiima priemonių gauti papildomų pajamų iš jai priklausančio nekilnojamojo turto. Pareiškėjai priklausančiame turte yra įregistruota įmonė UAB „Denta Hotel“. Pareiškėja patvirtino, kad panaudos sutarties pagrindu leido savo sūnaus įmonei vykdyti veiklą jai priklausančiame nekilnojamame turte. Tokiu būdu pareiškėjos sprendimas sudaryti neterminuotą panaudos sutartį, kurios pagrindu jos sūnaus įmonei UAB „Dental Hotel“ neatlygintinai yra suteikiama naudotis pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ne tik pažeidė hipotekos lakšto ir Banko 2013 m. sutikimo sąlygas, bet ir kreditorių interesus, kadangi pareiškėja iš patalpų nuomos galėjo gauti pajamų, kurios būtų skirtos jos įsiskolinimams dengti. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja tikėtinai neatskleidžia duomenų apie visas gaunamas pajamas. Tokias išvadas galima daryti įvertinus tai, kad pareiškėjos pajamos sudaro 79,07 Eur/mėn., o išlaidos 420,00 Eur/mėn. (būtent tokią sumą pareiškėja prašė patvirtinti jos poreikiams tenkinti). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos išlaidos gerokai viršija jos pajamas, todėl manytina, jog pareiškėja gauna didesnes pajamas, negu nurodė pateiktame pareiškime.Bankas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūra. Banko nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė administratoriumi UAB „Valnetas“, kuris, vadovaujantis teismų praktika, turi didžiausią suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos pasiūlytas administratorius galimai gins ir atstovaus išimtinai pareiškėjos interesus. Tai gali turėti neigiamos įtakos sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų atlikimui, taip pat, galimai nebus išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditoriaus (kreditorių) dėl jų bei pareiškėjos interesų atstovavimo tinkamumo, todėl teismui turint pareigą visais būdais vengti galimų konfliktų tarp administratoriaus ir kreditorių, pareiškėjos administratoriumi turėjo būti skiriamas asmuo, kurio objektyvumas nekelia abejonių, t. y. šiuo atveju UAB „Karaliaučiaus grupė“, kurį pasiūlė pareiškėjos kreditorius – Bankas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja V. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bankas, įrodinėdamas neva pareiškėjos nesąžiningumą, leidžiasi į neesmines aplinkybes visiškai ignoruodamas tas aplinkybes, jog pareiškėja niekada nevengė savo prievolių bankui. Nuo pat 2007 m. gegužės 21 d. Kredito sutarties sudarymo iki pat 2015 m. vykdė mokėjimus ir atsiskaitinėjo su banku. Vien pagal teismui pateiktus kasos pajamų orderius pareiškėja yra grąžinusi bankui daugiau kaip 253 000 Lt. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 29 d. rašytinių paaiškinimų, mėnesinės įmokos bankui siekdavo net po 11 000 Lt, o tai akivaizdžiai yra itin didelės sumos fiziniam asmeniui. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į banką prašydama sumažinti ar atidėti įmokų mokėjimo terminus, tačiau bankas, būdamas stipresnioji sandorio šalis, su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į faktus, jog pareiškėja 8 m., net ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių kontekste, padedant artimiesiems surinkdavo tokio dydžio pinigų sumas įmokoms bankui, sąžiningai ir reguliariai atsiskaitinėjo su banku ir niekada nevengė atsiskaityti.Pareiškėja odontologinę veiklą laikinai nutraukė ir laikinai negauna pajamų ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, tačiau dėl sveikatos sutrikimų ir kitų gyvenimiškų aplinkybių. Pareiškėja kartu su pareiškimu bei 2016 m. balandžio 29 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais teismui pateikė įrodymus, jog pareiškėja normalia darbine veikla negalėjo užsiimti dėl suprastėjusios sveikatos būklės, jog pareiškėja nebegalėjo dirbti tiesiogiai su pacientais. Pareiškėjai buvo diagnozuota rožinė, kerpligė bei vidutinio sunkumo depresija, paskirti antidepresantai. Kadangi odontologijos paslaugų teikimas reikalauja nuolatinio kontakto su pacientais, dėl diagnozuotų ligų (bei šioms progresuojant) pareiškėja nebeteko galimybės pati tiesiogiai užsiimti odontologinių paslaugų teikimu.Kreditoriaus argumentai dėl nenuolatinio psichinės sveikatos sutrikimo pobūdžio yra pagrįsti tik tuo, jog iš pareiškėjos pateikiamo išrašo yra matoma, kad Psichikos sveikatos centre pareiškėja lankėsi tik 6 dienas. Lankymosi trukmės faktas neturi absoliučiai nieko bendro su ligos nuolatiniu ar nenuolatiniu pobūdžiu. Jau pats vidutinio sunkumo depresijos diagnozavimo faktas parodo tai, kad pareiškėjos psichinė sveikata nuolat blogėjo, o ir kiti bylos duomenys atskleidžia, jog antidepresantus pareiškėja vartojo ir 2015 m.Pareiškėjos motinos sveikatos istorijos medicininiuose dokumentuose tiesiogiai nurodoma, jog pareiškėjos motina pati savimi pasirūpinti negalėjo, jau nuo 2010 m. jai buvo konstatuotas nuolatinės slaugos poreikis. Taip pat pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog į slaugos namus motinos nepriėmė dėl demencijos.Odontologo licencijos pratęsimo faktas yra viešai prieinami duomenys, kurių pareiškėja neslėpė ir niekaip negalėtų nuslėpti. Šios licencijos pratęsimas nesuponuoja pareiškėjos nesąžiningumo, priešingai, licencijos pratęsimo faktas parodo tik tai, jog pagerėjus sveikatos būklei pareiškėja ketina toliau užsiimti medicinine veikla, ką pati patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėja dėjo visas pastangas išsaugoti licenciją, kad galėtų grįžti į odontologinę veiklą, nes ji yra suinteresuota gauti daugiau pajamų įsipareigojimams vykdyti. Licencijos pratęsimui pakako odontologinio darbo praktikos, kuria pareiškėja užsiėmė iki jai priklausančios klinikos veiklos nutraukimo 2013 m. spalio mėn., bei išklausytų teorinių paskaitų. Vėlesniam licencijos pratęsimui pareiškėja privalės atlikti stažuotę, kad kompensuotų odontologinės praktikos trūkumą.Kreditorius klaidingai nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo, nevertino fakto, jog pareiškėja jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu sūnui leido naudotis panaudos pagrindu. Už leidimą neatlygintinai veikti pareiškėjai priklausančiose patalpose sūnus prisidėdavo piniginėmis lėšomis pareiškėjos įmokoms pagal kredito sutartį apmokėti. Tai nėra vien deklaratyvūs pareiškėjos išgalvoti teiginiai, kadangi pridedami įrodymai dėl kredito įmokų grąžinimo patvirtina, jog įmokos, skirtos kredito grąžinimui, buvo mokamos net ir tada, kai pareiškėja dėl motinos slaugymo ir prastėjančios sveikatos ėmė dirbti nereguliariai bei vėliau apskritai nustojo dirbti odontologinio pobūdžio darbą. Šias įmokas pareiškėja mokėjo artimųjų lėšomis. Be to, tik padedama giminaičių pareiškėja gali įsigyti jos ligų gydymui reikalingus medikamentus, taip pat apskritai išlaikyti save ir namų ūkį (pareiškėja per mėnesį patiria 425 Eur išlaidų: pagrindines išlaidas per mėnesį sudaro dideli komunaliniai mokesčiai už būstą, įkeistą bankui (~190 Eur) bei vaistai (~55 Eur), kitos išlaidos (t. y. maistas, transportas, buitinės prekės, turto draudimas, drabužiai) sudaro likusius ~180 Eur).Pareiškėja niekada neslėpė, jog iki jai priklausančios klinikos veiklos nutraukimo 2013 m. pabaigoje, nors ir nereguliariai, tačiau dar pagal išgales užsiėmė ir medicinine praktika, tačiau dėl nurodytų susiklosčiusių aplinkybių uždarius kliniką, pareiškėja nuo 2013 m. pabaigos dirba administracinio pobūdžio darbą ir gauna nurodyto dydžio pajamas. Tačiau tokios pajamos yra gaunamos tik laikinai, o pagerėjus sveikatai (atitinkamai, galint dirbti tiesioginį darbą su klientais), pareiškėja stengsis grįžti prie odontologinės praktikos bei padidinti gaunamas pajamas.Teismo sprendimas bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“ yra pagrįstas. Pareiškėjos siūlomo bankroto administratoriaus buveinė yra tame pačiame mieste, kaip ir pareiškėjos gyvenamoji vieta, o tai neabejotinai palengvintų pareiškėjos ir bankroto administratoriaus bendradarbiavimą bei pačia bankroto procedūrą. Tuo tarpu kreditoriaus siūlomo bankroto administratoriaus buveinė yra Vilniuje. Dėl vykdomo proceso pobūdžio, asmens, kuriam iškelta bankroto byla, neigiamų išgyvenimų, siekiant užtikrinti fizinio asmens bankroto proceso efektyvumą tarp pareiškėjos ir administratoriaus turi susiklostyti santykiai, kurie būtų paremti tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Teismas pagrįstai nelaikė reikšmingais kreditoriaus nurodomų argumentų dėl darbo krūvių skirtumo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Kreditorius įvairiose bankroto procedūrose bendradarbiauja bei nuolat siūlo to paties bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ kandidatūrą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).Apeliantas iš esmės savo skundo argumentus grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėja nėra sąžininga, nes nenurodė teismui tikrųjų savo pajamų, jos pareiškėjos sveikatos problemos netrukdo darbinei veiklai ir ji gali gauti didesnes pajamas.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja su AB DNB banku 2007 m. gegužės 21 d. pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. K-0400-2007-35, pagal kurią pareiškėjai buvo suteikta 950 000 Lt (275 139,01 Eur) dydžio paskola. Pareiškėja šią paskolą turėjo grąžinti iki 2022 m. balandžio 30 d. Kredito gavėja kreditorinių įsipareigojimų bankui tinkamai nevykdė, todėl 2016 m. sausio 15 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarė iš skolininkės banko naudai išieškoti 246 694,26 Eur skolą, 5 047,84 Eur palūkanų, 129,52 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos skolos sumos (251871,62 Eur) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 347,80 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų, nukreipiant skolos išieškojimą į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Šis vykdomasis įrašas yra pateiktas vykdymui antstoliui R. S.. Pareiškėjai priklausančio ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2016 m. balandžio 20 dienai buvo 172 000 Eur. Jos gaunamas darbo užmokestis šiuo metu sudaro 79,07 Eur. Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja yra nemoki.Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. pareiškėjai buvo diagnozuota rožinė, 2015 m. kerpligė, jai išsivystė regėjimo sutrikimai, diagnozuota ir vidutinio sunkumo depresija. Pareiškėja nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos, ji nebegalėjo dirbti tiesioginio savo darbo, t. y. nebegalėjo teikti odontologės paslaugas. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina pareiškėjos argumentus apie jai diagnozuotas ligas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjos argumentais.Apeliantas nurodo, kad pareiškėja pratęsė odontologės licenciją, o tai suteikia pagrindo manyti, jog ji galėjo dirbti ir nuolat dirbo odontologe, iš to gavo pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodo, jog pratęsdama licenciją ji siekė tik išsaugoti galimybę dirbti, o pagerėjus sveikatos būklei, toliau dirbti pagal specialybę ir gauti didesnes pajamas. Pareiškėja savo negalėjimą dirbti visu pajėgumu įrodinėja ir ta aplinkybe, jog ji slaugė sunkiai sergančią savo motiną, kuriai nuo 2010 m. nustatyta nuolatinė globa. Šiuos pareiškėjos argumentus taip pat patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad A. M., pareiškėjos motinai, yra reikalinga visapusiška pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepaisant pareiškėjos sveikatos būklės ir ženkliai sumažėjusių pajamų, pareiškėja padedama artimųjų pagal galimybes mokėjo įmokas pagal kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pareiškėja nebuvo sąžininga. Priešingai, ji stengėsi pagal galimybes dirbti, gauti pajamų, vykdė prievolę bankui, todėl tokie pareiškėjos veiksmai FABĮ prasme nelaikytini nesąžiningais. Apelianto vertinimu, 2013 m. rugsėjo 17 d. tarp šalių V. P. ir UAB „Dental Hotel“ sudaryta panaudos sutartis turėtų būti vertinama kaip siekiu išvengti paskolos grąžinimo apeliantui, nes pareiškėja negaudavo pajamų už patalpų nuomą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra registruoti du pareiškėjai priklausantys pastatai. Viename iš jų veikia sūnaus įmonė, kitame gyvena pati pareiškėja. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog nors su sūnumi ir buvo sudaryta panaudos sutartis, tačiau pastarasis prisidėdavo piniginėmis lėšomis prie pareiškėjos įmokų pagal kredito sutartį ir apmokėdavo komunalinius mokesčius. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes pareiškėjos gaunamos pajamos neleistų padengti turimų įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirta bankroto administratoriaus kandidatūra, jo vertinimu, siekiant užtikrinti sklandžią bankroto procedūrą, teismas turėjo pareiškėjos bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, iškėlus jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Valnetas“. Skundžiama nutartimi šį pareiškėjos prašymą teismas patenkino. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad UAB „Valnetas“ buveinė yra Kauno mieste, kaip ir pareiškėjos gyvenamoji vieta, o UAB „Karaliaučiaus grupė“ buveinė yra Vilniaus mieste, todėl būtų sutaupyta laiko ir lėšų kelionėms į Vilnių ir iš jo, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi. Pareiškėjo gyvenamosios vietos ir bankroto administratoriaus buveinės lokacija tame pačiame mieste teismų praktikoje laikoma svarbiu kriterijumi parenkant fizinio asmens bankroto administratorių.Apeliantas argumentuoja, kad administratoriaus UAB „Valnetas“ kandidatūra netinkama dėl labai didelio darbo krūvio. Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką geriausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius. Jis geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja jo vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą.Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialius reikalavimus (FABĮ 2 str. 3 d.), ar nėra įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens administratoriumi (FABĮ 11 str. 3 d.), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbią aplinkybę – fizinių asmenų bankroto proceso paskirtį – atkurti fizinio asmens mokumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjos pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos siūloma kandidatūros atitinka visus FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus. Byloje yra pateikta bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ deklaracija, kurioje administratorius patvirtino savo nesuinteresuotumą pareiškėjos bankroto bylos baigtimi, todėl nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, nėra pagrindo abejoti šio administratoriaus nešališkumu. Kadangi teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros, todėl pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškeldamas V. P. bankroto bylą, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.