Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1421-1096/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
II-1421-1096/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01685-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
R. K.
Advokatai
Tadas Zaremba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1421-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01685-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Tadui Zarembai (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus atstovui Karoliui Juškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Tado Zarembos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15531-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15531-2024 (toliau – ir Nutarimas) R. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 16 d., 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „KIA X Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant vejos. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Tuo R. K. pažeidė KET 150.5 punktą, ir už tai jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 34-35).

Šalies argumentai

R. K. atstovas advokatas Tadas Zaremba pateikė Vilniaus miesto apylines teismui skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą.

Skunde nurodoma, kad privačiame sklype, kuriame stovėjo automobilis, taip pat galioja KET. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir neginčija, kad ir privačioje teritorijoje galioja KET, tačiau ginčas kyla dėl to, kaip ir kokia apimtimi yra taikomos KET privačioje teritorijoje. KET taisyklės negali būti taikomos mechaniškai. Teritorijoje, kurioje stovėjo automobilis, nėra įrengto kelio, o jokių kelio ženklais ar kitomis priemonėmis (bordiūrais ir pan.) atliktų teritorijos suskirstymų, įskaitant žolės atribojimą nuo likusios teritorijos, šiuo atveju privačiame sklype nebuvo, todėl Pareiškėjas automobilį galėjo pasistatyti bet kurioje laisvoje vietoje. KET nereglamentuoja eismo ir parkavimo ypatybių privačiame žemės sklype, kuriame nėra įrengta jokios parkavimo infrastruktūros.

Be to, nutarime teigiama, jog privataus sklypo teritorija „nėra transporto priemonių stovėjimo aikštelė, joje nėra įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą, čia nėra sužymėta linijų, kurios nurodytų stovėjimo vietas bei kryptį“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių savo teiginių Institucija nepagrindžia jokiais teisės aktais. Institucija nenurodė, kuo remiantis privačiame žemės sklype privaloma suformuoti specifinius stovėjimo vietų požymius, sužymėti parkavimo vietas ir pan. Tokiais savo teiginiais Institucija žemės sklypo savininkui iškėlė reikalavimus, kurių nenumato teisės aktai. Pažymėtina, kad pareiškėjas ikiteisminėje stadijoje nurodė, kad teisės aktais nereglamentuoja parkavimo dangos rūšies privačiame žemės sklype, tačiau Institucija savo nutarime į tokį pareiškėjo argumentą taip ir neatsikirto. KET 3.16 p. apibrėžia, jog „Transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti“. Atkreiptinas dėmesys, jog šis KET punktas neapibrėžia jokių konkrečių reikalavimų parkavimo aikštelei. Šis KET punktas numato vienintelį reikalavimą – teritorija turi būti skirta arba pritaikyta parkavimui. Taigi ir šiame KET punkte nėra jokių reikalavimų dėl konkrečios dangos. Vadovaujantis Institucijos logika joks asmuo negalėtų įvažiuoti į savo sklypą (pvz., prie individualaus namo), jei nėra įrengta kieta danga automobilių parkavimui. Taip pat pagal Institucijos logiką parkavimas ant žolės apskritai yra draudžiamas, net jei tą leidžia kelio ženklas. Antai prie Kairėnuose esančio Botanikos sodo parkavimo aikštelė yra įrengta vien tik ant vejos (pievos), o kelio ženklas pastatytas toks pat kaip ginčo atveju. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pateiktu atveju nėra sužymėta jokių parkavimo vietų, o visas parkavimas vykdomas išimtinai ant žolės. Vadovaujantis Institucijos argumentais parkavimo aikštelė prie botanikos sodo yra neteisėta, o joje parkavimas yra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniuje yra įrengta dar bent keliasdešimt parkavimo aikštelių be sužymėtų parkavimo vietų ir be kietos dangos.

Skunde nurodoma, kad nutarime teigiama, jog „važiuojamąją kelio juostą nuo šaligatvio ir vejos akivaizdžiai skiria bortas, vėliau dviračių takas ir šaligatvis, kurio linija aiškiai matosi. Tokiu būdu daroma išvada, kad nesuprasti, ar nepastebėti iš važiuojamosios kelio dalies užvažiavus ir važiuojant šaligatviu bei patenkant ant vejos, kad tai ne stovėjimo vieta motorinėms transporto priemonėms, negalima“. Iš tokios formuluotės seka išvada, kad kaltinimas kildinamas iš to, kad Pareiškėjas į privačią teritoriją pateko ne per įvažiavimą, o užvažiuodamas šaligatviu. Tačiau tokio kaltinimo ir tokio fakto nėra nurodyta administracinio nusižengimo protokole, todėl Institucija negali grįsti kaltinimo aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Kita vertus, iš Nutarimo visiškai neaišku, kuo grindžiamas teiginys, kad pareiškėjas važiavo šaligatviu, juo labiau, kad į teritoriją galima įvažiuoti per oficialų įvažiavimą. Šiuo atveju įvažiuoti į teritoriją per šaligatvį netgi būtų nelogiška, kadangi norint patekti į tą vietą, kur Pareiškėjas pastatė automobilį, užtenka įvažiuoti per oficialų įvažiavimą, o norint į tą pačią vietą nuvažiuoti šaligatviu tektų pervažiuoti bortus gadinant automobilį. Tuo tarpu aplinkybė kaip vieša gatvė atribota nuo šaligatvio, šiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės.

Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija neatskleidė sąvokos „veja“ turinio ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir KET 150.5 p. prasme. Nutarime teigiama, jog „net ir darant prielaidą, jog R. K. automobiliu užvažiavo iš įrenginėjamos stovėjimo aikštelės pusės, sustoti ir stovėti ant vejos yra draudžiama“. Kitaip tariant, Institucija laikosi pozicijos, kad bet koks stovėjimas ant žolės visais atvejais bus laikomas stovėjimu ant vejos. Tačiau veja ir žolės plotas nėra tapatūs dalykais. Šiuo atveju Pareiškėjas yra nubaustas už KET 150.5 p. pažeidimą. Šis punktas numato, jos sustoti ir stovėti draudžiama „ant vejos, šaligatvio (išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“. Ties įvažiavimu į teritoriją yra kelio ženklas „P“, kitaip tariant, kelio ženklas leidžia statyti automobilius visoje teritorijoje, kuriai skirtas paminėtas kelio ženklas. Bet kokiu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad KET 150.5 p. kalba apie „veją“, o ne apie bet kokį plotą, kuriame yra žolė. Priešingu atveju KET 150.5 punkte vietoje formuluotės „ant vejos“ būtų formuluotė „ant žolės“. Iš paminėto seka išvada, kad Institucija privalėjo atskleisti sąvokos „veja“ turinį KET 150.5 punkto prasme, nes ne bet koks žolės plotas yra veja. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato draudimo parkavimo vietoms naudoti žolės dangą. Tuo tarpu veja laikytinas plotas, kuris yra specialiai įrengtas ir prižiūrimas kaip žaliasis plotas, kuris nėra naudojamas jokiems kitiems tikslams (ne tik parkavimui, bet ir eismui). Atskiri žemės plotai privačiame žemės sklype savaime netampa veja KET 150.5 punkto prasme.

Be to, nurodoma, kad pareiškėjas neprivalo būti ginčo teritorijos savininku. Nutarime teigiama, jog „teritorija nėra ir asmeninė atsakomybėn traukiamo asmens nuosavybė, ji nėra atskirta ar kitokiu būdu atribota nuo vientisos infrastruktūros ir eismo zonos“. Iš Nutarimo visiškai neaišku, kokią teisinę reikšmę turi aplinkybė, kam priklauso privati teritorija. Pareiškėjas dirba teritoriją valdančioje UAB (duomenys neskelbtini). Norėdamas atvykti į darbą Pareiškėjas neprivalo tapti žemės sklypo bendraturčiu ar nuomininku. Pagal Institucijos logiką jos sodybos savininkas negali pasikviesti svečių, atvykstančių automobiliais, kadangi svečiai automobilius pastatytų ant žolės ne jiems priklausančiame žemės sklype. Nesuprantamas Institucijos tinginys, kad teritorija nėra atskirta nuo vientisos infrastruktūros ir eismo zonos. Iš Nutarimo taip ir neaišku, ką Institucija laiko „vientisa infrastruktūra“, todėl Pareiškėjas šiuo aspektu net negali pasisakyti, o kaltinimas yra abstraktus ir nepagrįstas. Tuo tarpu argumentas dėl atribojimo nuo eismo zonos taip pat yra visiškai nesuprantamas. Apie kokią eismo zoną Institucija pasisako Nutarime, taip ir neaišku, t. y. ar apie eismo zoną viešoje gatvėje ar dar kur nors. Teisės aktai nenumato, jog privačioje teritorijoje turi būti atribota kokia nors eismo zona. Tokio atribojimo nėra ir jau minėtame pavyzdyje su botanikos sodo parkavimo aikštele.

Taip pat skunde pažymima, kad visos abejonės aiškintinos Pareiškėjo naudai. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų glaudžiai susijęs su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Byloje nėra ginčo, jog ties įvažiavimu į privačią teritoriją, kurioje stovėjo automobilis, yra pastatytas oficialus ir policijoje įregistruotas kelio ženklas „P“. Taigi tokio kelio ženklo stovėjimas leido Pareiškėjui suprasti, kad jis įvažiuoja į teritoriją, kuri yra skirta automobilių stovėjimui, kadangi jokių kitų papildomų ženklų (galiojimo kryptis, atstumas ir pan.), pastatyta nėra. Pažymėtina, kad Pareiškėjas neturi pareigos atlikti analizės, ar kelio ženklas pastatytas tinkamas, ar jis pastatytas reikiamojoje vietoje ir teisėtai, todėl Pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą vadovautis šiuo kelio ženklu. Minėto kelio ženklo buvimas Pareiškėjui leidžia preziumuoti, kad teritorija yra „skirta arba pritaikyta“ automobilių parkavimui KET 3.16 punkto prasme. Priešingu atveju policija nebūtų leidusi statyti tokio kelio ženklo (tokį kelio ženklą leidžiama statyti ne dėl paties pastatymo, o dėl to, kad jis žymi būtent parkavimui skirtą teritoriją). Nustatytų aplinkybių kontekste Pareiškėjas turėjo pagrindo laikyti, kad jis teisėtai pastatė automobilį ant žolės, todėl jo veiksmuose nėra kaltės. Todėl priimtas nutarimas naikintinas, o pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (b. l. 3-8).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-15531-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad 2024 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto savivaldybėje registruotas gyventojo pranešimas (Nr. 377146) dėl transporto stovėjimo pažeidimo, kuriame nurodoma „važiavimas šaligatviu ir dviračių taku ir mašinos pastatymas ant vejos“. Pažeidimo data ir laikas 2024 m. liepos 16 d. 19.55 val. Automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ) mokėti KET ir jų laikytis, o 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis SEAKĮ ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, kas įpareigoja transporto priemonės vairuotoją žinoti ir laikytis visumos kelių eismo taisyklių reikalavimų, reglamentuojančių atitinkamą eismo situaciją.

Nusižengimo vietoje kito infrastruktūra, neabejotinai patvirtina, jog teritorija, kurioje buvo užfiksuotas pastatytas R. K. automobilis nėra ir nebus transporto priemonių stovėjimui skirta teritorija. Šioje vietoje įrengti miesto vandentiekio tinklai ir elektros tinklai, įrengti tinklų aptarnavimo šuliniai bei teritorija apželdinta veja. Būtent pagal vandentiekio tinklų įrengimo vietą galima spręsti apie suformuoto sklypo ribas. Kaip matoma pateiktuose žemėlapiuose, suformuoto sklypo riba prasideda už vandentiekio tinklų, kurie pažymėti ir įrengtais riboženkliais. Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose matyti, jog R. K. pastatyto automobilio dalis pastatyta už sklypo ribų.

Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, akivaizdu, kad nusižengimo padarymo metu stovėjimo vietos buvo įrenginėjamos, t. y. formuojama aikštelė – išpiltas ir išlygintas gruntas su skalda. Pastebėtina, kad toje vietoje, kur įrengta veja, jokie stovėjimo vietų įrengimo darbai nebuvo atliekami, o aikštelę jau įrengus – automobilių stovėjimo vietos liko tose pačiose ribose. Teigtina, kad nutarimas šioje byloje priimtas pagrįstas, nusižengimo esmė ir sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Nusižengimo faktas užfiksuotas nuotraukomis, kuriose matyti, kad transporto priemonė KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta KET draudžiamojoje vietoje – ant vejos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos aplinkybes manytina, kad R. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, Institucijos nutarimas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo (b. l. 60-62).

Pareiškėjo atstovas advokatas T. Zaremba teismo posėdžio metu paaiškino, kad esminiai skundo argumentai, jog automobilis stovėjo privačiame sklype, tai KET pažeidimas negali būti taikomas mechaniškai. Jų nuomone, institucija netinkamai pritaikė. Be to, institucija privačiam sklypui iškėlė reikalavimus, kurių nenurodo teisės aktai, t. y. institucija verčia, kad privataus sklypo savininkas visais atvejais privalo suformuoti kažkokias parkavimo vietas, jas sužymėti, ko teisės aktai nenumato. Taip pat kaltinimas yra grindžiamas ir ta aplinkybe, kuri nėra nurodyta administracinio nusižengimo protokole, t. y. kaltinime atsiranda faktas apie važiavimą šaligatviu, dviračių taku, tačiau iš protokolo matyti, kad tokio kaltinimo nėra. Nusižengimas fiksuotas tik už stovėjimą ant vejos. Apie veją kaltinime teigiama deklaratyviai, kad prisiparkuotų ant vejos, visiškai neatsikleidžiant šios sąvokos turinio, nes ne bet koks žolės plotas laikomas veja pagal ANK 417 straipsnio 2 dalies ir KET 150.5 punkto prasme. Kitas dalykas, į šią teritoriją įvažiuojant yra pastatytas kelio ženklas „P“, kuris indikuoja, kad pravažiavus šį kelio ženklą prasideda parkavimui skirta teritorija. Jokių šio ženklo galiojimo krypčių, išimčių nebuvo. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisę vadovautis tuo kelio ženklu, pati žolė kaip parkavimo danga privačiuose sklypuose nėra uždraustam, ji yra galima, ir jų nuomone atskiri žolės plotai privačiame žemės sklype savaime netampa veja KET 150.5 punkto prasme. Kaltinime yra pažymėta, kad sklypas nepriklauso pareiškėjui, tai yra visiškai nereikšminga aplinkybė, nes neturi teisinės reikšmės, kam priklauso privati teritorija. Pats faktas, liudija, kad kalbama apie privačią teritoriją, o ne savivaldybei ar valstybei priklausančią žemę, viešą erdvę. Paskutinis svarbus aspektas tai, kad jeigu teismas ir laikytų, kad ta vieta, kur buvo priparkuotas automobilis, laikytina veja, jo anksčiau paminėtų teisės aktų prasme, tai remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, abejonės aiškintinos pareiškėjo naudai, kaip minėjo, įvažiuojant į teritoriją yra pastatytas kelio ženklas „P“, jokių galiojimo nurodymų ar išimčių pareiškėjas neturi pareigos kiekviena kartą parkuodamasis ties ženklu „P“, atlikti išsamią analizę ir aiškintis, ar ženklas teisėtas, neteisėtas, gali, negali šioje vietoje parkuotis. Bei tai, kam priklauso teritorija, privati ar neprivati. Konkrečiai šių aplinkybių kontekste laikytina, kad nėra pareiškėjo veiksmuose kaltės, institucija neįrodė, tokiu atveju pareiškimas tenkintinas ir nutarimas naikintinas (b. l. 92-93).

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykęs į stovėjimo aikštelę, į kurią atvažiuoja ne pirmą kartą, prisiparkavo ir tiek, iš kur skundas atsirado, negali pasakyti. Patvirtina, kad jis vairavo šį automobilį. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, adreso tiksliai nepasakys. Atvažiavo darbiniais reikalais, pakonsultuoti A. K. elektros darbų klausimais. Pravažiavus stovėjimo ženklą, prisiparkavo, dalis dangos išvažinėta, dalis neišvažinėta, todėl dalis kaip veja, dalis kaip žolė, tačiau mano, kad esmės nekeičia. Prisiparkavo stovėjimo ženklo teritorijoje. Patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo. Pažymi, kad toje vietoje vyko aikštelės dangos darbai, tai jis šiek tiek nuo dangos pasitraukė dešinėn, kad netrukdyt darbininkams, kurie dirba toje aikštelėje. Parodžius nuotraukas, esančias byloje paaiškino, kad žalias plotas, tai yra tikriausiai žolė nuotraukoje. Nuotraukoje taip pat yra pėsčiųjų takas. Atkreipia dėmesį, kad į šią teritoriją įvažiavimas yra šiek tiek arčiau, įvažiavimas kerta dviračio takelį ir šaligatvį. Vertino tai, kad yra parkavimo aikštelė, kadangi nėra apibrėžta kokia tai teritorija. Keičiama danga, todėl iki kur bus aikštelė, sunku nuspręsti. Ginčas yra todėl, kad veja yra privati teritorija, todėl jei privati teritorija, tai aikštelė nėra apibrėžta. Nežinojo kam tiksliai ši aikštelė priklauso, ženklas rodo, kad parkuotis galima, aikštelės ribos neapibrėžtos, todėl ar tai veja, ar kita danga, jis nežino. Tačiau ženklas įpareigojo ji leistinai pasistatyti automobilį. Pažymi, kad turi iki šio konkretaus įvykio, buvo ir anksčiau atvykęs į aikštelę, dangos nebuvo jokios. Be to nurodo, kad turi 20 metų vairavimo stažą. Gyvena ne Vilniuje, o Panevėžyje. Nurodo, kad nebuvo kažkokių papildomų kelio ženklų, lentelių, kad būtų nurodyta galiojimo kryptis ar kiti ženklai, kurie apribotų to ženklo galiojimą. Papildomų nurodymų krypties, dydžio ar kažkokių linijų ten tikrai nebuvo. Nebuvo sulaukęs UAB (duomenys neskelbtini) ar kitų asmenų nurodymų, kad neleistinoje vietoje pasistatė automobilį, ar prašymų, kad patraukti automobilį. UAB (duomenys neskelbtini) savininkas jo paprašė pakonsultuoti elektros darbų klausimais. Su savininku jį sieja darbiniai santykiai (b. l. 93-94).

Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra gyventojas, kuris yra pakankamai pilietiškas ir nemano, kad ten kur jis gyvena, mašinos statomos ant žolės. Tai yra kelias, šaligatvis, dviračių takas, taip pat yra žolė ir kiek kartų praeina pro šią vietą, visada stovi mašinos ant žolės, nors galėtų stovėti „Maxima“ aikštelėje, ar kitoje vietoje, kur numatytas toks stovėjimas. Mano, kad tai yra nesusipratimas ir įžūlumas, jog galima mašiną statyti bet kurioje vietoje. Teismui parodžius nuotrauką, patvirtina, kad ši nuotrauka yra padaryto jo paties. Jis neleistų taip statyti mašinos, kadangi gyvena toje vietoje ir žolės bei žalių erdvių ne tiek daug yra, kad būtų galima jas taip niokoti. Kiek jam žinoma, kad ant žolės nėra parkavimo ar kelio ženklų. Iš parodytų nuotraukų jam yra pakankamai aišku, jog raudona mašina stovi ant žolės. Jis vertina tai, kad automobilis stovi ant žolės, o parkavimo vietos ant žolės nebūna. Tuo labiau, kad matyti akmenys, o tai reiškia, kad galima ant akmenų stovėti. Neprisimena kiek tiksliai nuotraukų pateikė su padarytu pažeidimu. Nežino, ar ši žolės teritorija yra privati teritorija (b. l. 94-95).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 20 metų nuomos sutartimi yra teisėtas sklypo valdytojas, kuriame buvo priparkuotas automobilis. R. K. yra elektrikas, pastarasis konsultuoja, nes vyksta statybos, sklype yra numatyti įrengti svečių namai, o šiuo metu yra įrenginėjamas restoranas, todėl R. K. konsultuoja elektros tinklų klausimais. R. K. buvo jam pranešęs, jog dėl to, kad stovėjo pas juos aikštelėje gavo nuobaudą. Jis atsivertęs dokumentus pažiūrėjo, jog sklypas baigiasi su lyg antra savivaldybės plyta, antra linija. Tai nutiko tuomet, kai savivaldybė sugalvojo pagal rekonstrukcijos planą nutiesti dviračių taką. Išardė šaligatvį ir nutiesė vietoj šaligatvio ir dviračių taką, ir šaligatvį. Savivaldybė kreipėsi į jį, į jo architektą dėl sutikimo, kad savivaldybės šaligatvis įeis į jų sklypo teritoriją. Jie sutiko, šaligatvis buvo nutiestas ir šiuo metu šaligatvio pirma linija plytelių jau yra sklype. Jis, pažiūrėjęs nuotraukas, pasakė, kad tai yra jų aikštelė, automobilis nepriparkuotas savivaldybės teritorijoje. Įvyko tiesiog nesusipratimas. Pareiškėjas, kaip socialiai atsakingas pilietis, manydamas, kad automobilis priparkuotas ant savivaldybės žolės, pranešė savivaldybei, o savivaldybė tiesiog nepasidomėjusi kur yra sklypo ribos, tą baudą išrašė. Šiuos dalykus aptarė su R. K. ir nusprendė apskųsti šį sprendimą. Pažymėtina, kad dvejus metus, aikštelė buvo naudojama parkavimui, parkavimo vietos numatytos statybų leidime. Aikštelė buvo žaliosios vejos dangos ir 2 metus visą laiką buvo ant žolės parkuojama. Po to praėjus 2 metams, atsirado galimybė finansuoti kietosios dangos klojimą, tai šį dalyką atliko. Tačiau iki tol visą laiką buvo parkuojamasi toje aikštelėje, kuri pažymėta „P“ ženklu ant žolės. Jų aikštelė yra oficiali parkavimosi aikštelė, ji yra užregistruota, šiuo metu ji yra išnuomota „Unipark“ ir už parkavimą toje aikštelėje yra imamas mokestis. Šią aikštelę jis išnuomoja, kadangi tai yra jo nuosavybė. Nuomoja su vieninteliu tikslu, kad aplinkinių namų gyventojai ten nelaikytų automobilių, nes tada nelieka vietos restorano klientams.

Teismui parodžius liudytojui nuotraukas, patvirtina, kad tai yra jų aikštelę ženklinantis parkingo ženklas. Žalia veja įeina į parkavimo aikštelę. Kuomet savivaldybė užfiksavo pažeidimą, nebuvo suformuotos bordiūrais parkingo ribos. Pažymi, kad tuo metu kai buvo užfiksuoti pažeidimai tuo metu dar du automobiliai, kurių savininkai yra jo restorano darbuotojai, taip pat gavo nuobaudas, tačiau savivaldybė pati jas panaikino. Sklypo riba yra už šaligatvio pirmos linijos. Pas juos kiekvieną dieną atvažiuoja tiekėjai su maisto produktais, todėl aikštelės kietąją dangą įrenginėja etapais. Tuo metu kai buvo padaryta nuotrauka, jie įrenginėjo aikštelės kairiąją pusę, o po to įrenginėjo dešiniąją. Teismui parodžius, planą esantį b. l. 21, paaiškina, kad nežino iš kur šis planas, savivaldybė pateikė seną planą, kur nėra dviračio tako, bei senasis šaligatvis. Negali pasakyti kodėl taip buvo pasielgta. Parodžius planą, esantį b. l. 22, nurodo, kad tai jis yra teisingas, kadangi šaligatvis liečiasi su jų sklypu. Tai yra pateikti du skirtingi sklypai. Pažymi, kad savivaldybei ji buvo pateikęs šiuos dokumentus, kad sklypo riba yra šaligatvis ir administracinę nuobaudą surašęs pareigūnas to neginčijo. Pareigūnas sakė, kad nuobauda surašyta už tai, kad automobilis stovi ant žolės ir bandė įrodyti, kad ant žolės netgi privačiame sklype negalima parkuotis. Dabar vėl grįžtama prie to paties, kad tai yra savivaldybės teritorija, nors tai netiesa. Dokumentas b. l. 22, nežino ar tai būtent jis teikė, bet ji yra teisingas. Pagal šį dokumentą matyti, kad šaligatvis ir sklypas, jo riba ir yra šaligatvis, o savivaldybė bando pateikti, kad jai priklauso žalioji danga. Žalia veja iki šaligatvio ir šaligatvio pirma juosta yra jiems priklausantis žemės sklypas. Žemės sklypo plotas yra 71 aras. Sklypo yra 3 nuomininkai, t. y. jis, jam priklauso 52 arai, į tą patį sklypą įeina degalinė „Neste“ ir automobilių plovykla „Švaros broliai“. Savivaldybės paaiškinime yra, kad riboženkliai, tai tie riboženkliai yra jų sklype ir tai yra jų vidinių komunikacijų riboženkliai. Savivaldybės vandentiekis ir elektra šiuo metu eina jau po jos pačios šaligatviu. Ten yra jų nuotekų ir elektros riboženkliai, tai šitos nuotekos eina per sklypą į „Švaros brolius“, ir į „Neste“, tai yra mūsų vidinės komunikacijos. Žemės sklypas nuosavybes teise priklauso fiziniam asmeniui, yra trys juridiniai asmenys, 20 metų nuomos sutartimi, visi statybų leidimai yra jo vadovaujamo juridinio asmens vardu. Buvo jo 52 arai, bet 44 arai liko, nes savivaldybės yra paimta visuomenės poreikiams, buvo daromas žiedas, tai sumažėjo tie arai. Kalba apie tą pačią vietą, kurioje buvo priparkuotas automobilis. Savivaldybė perėmė visuomenės poreikiams, kur tiesė naują kelią, ten yra padarytas savivaldybės žiedas, tai yra visiškai kitoje pusėje žiedo. Patvirtina, kad kelio ženklas „P“ yra oficialus, suderintas su policija, tuo rūpinosi „Unipark“. Kai buvo statomas kelio ženklas „P“, įrengiant kietą dangą, nebuvo parkavimo vietos žymimos, nėra tokio reikalavimo, netgi dabar, kai yra baiginėjama įrenginėti, nebus žymimos parkavimo vietos. Nėra, kad automobilio dalis pastatyta už sklypo ribų. Savivaldybė vadovaujasi senuoju brėžiniu, kuris neatitinka pažeidimo padarymo dienos faktinių aplinkybių, nes šitas šaligatvis ir naujasis dviračių takas savivaldybės buvo nutiestas šių metų pavasarį, tikslios datos nepasakys, o pažeidimas padarytas jau vasaros viduryje ar kažkada daug vėliau, po pusės metų. Be to, kai savivaldybė patraukė šaligatvį, dėl to, kad tiesė dviračių taką į jų sklypo pusę, jie tam davė sutikimą, jie netgi su savo šaligatviu užlipo ant jų sklypo ir ji tam neprieštaravo, tai yra visuomenės poreikiai. Tiesiog savivaldybė vadovaujasi senu planu, nors mato, kad byloje yra ir naujasis, mano, kad tai yra nesusipratimas (b. l. 95-98).

Institucijos atstovas K. Juškevičius teismo posėdžio metu paaiškino, jog teiginys, kad „automobilio dalis pastatyta už sklypo ribų“ grindžiama duomenimis, kurie yra pateikti su atsiliepimu, ir tau yra „Regia“ žemėlapis, kur yra pažymėtos sklypo ribos ir yra pažymėtas riboženklis, kuriame eina vandentiekio visos komunikacijos, kuris pagal minėtą žemėlapį jau nebepriklauso sklypui. Pažymėtina, kad kai buvo surašytas protokolas ir nutarimas, ar buvo vertinama ta aplinkybė kam priklauso žemės sklypas, jam sudėtinga pasakyti. Pagal liudytojų duotus parodymus, mano, kad tai yra teisingi duomenys. Šiuo atveju, pažeidimas yra užfiksuotas, bauda yra paskirta pagrįstai. Yra keliamas klausimas dėl nepagrįstų reikalavimų parkingui, t. y. kritikuojami nutarimo argumentai dėl nesužymėjimo, dėl dangos, mano, kad yra kritikuojami nutarimo argumentai atsietai, tačiau, šiuo atveju, turėtų būti visos aplinkybės, rodančios, kad tai yra veja, visi argumentai turi būti vertinami visumoje, o ne atsietai, kaip daroma skunde. Jo nuomone, visuma aplinkybių parodo, kad čia buvo veja, ant kurios negalima buvo statyti automobilių. KET galioja, kaip ir nurodyta nutarime, ir privačiuose sklypuose, dėl to, net ir privačiame sklype, negalima statyti, net jeigu tai ir būtų privatus sklypas, negalima automobilio ant vejos statyti. Vėlgi, grindžiama tuo, kad nutarime yra nurodyta naujų aplinkybių, kuriomis nebuvo grindžiamas kaltinimas, tai yra netiesa. Tiek kaltinimas, tiek ir aplinkybės, kurios pripažintos įrodytomis, nutarime ir protokole yra nurodytos visiškai identiškai, ir pažeidimo esmė aprašyta visiškai identiška ir jokios naujos aplinkybės nebuvo inkriminuotos pareiškėjui. Dėl to neatskleisto vejos požymio, jo nuomone, tas žaliasis plotelis, apie kurį kalba yra veja. Kaip rašome skunde, veja tai yra specialiai įrengtas ir specialiai prižiūrimas žaliasis plotas, nenaudojamas jokiais kitais tikslais. Matyti, kad pagal dokumentus, žalioji erdvė nėra sklypo dalis, nes tai yra kito sklypo, kuriuo eina vandentiekio komunikacijos, dalis. Matyti iš nuotraukų, kad dalinai, prie įvažiavimo, atskirta borteliais, matyti, kad per visą plotą eina metaliniai strypeliai ir dėl to akivaizdžiai matyti, kad tas žemės plotas nėra sudėtinė stovėjimo aikštelės dalis. Dėl kelio ženklo teisėtumo ir dėl kaltės, vėlgi, matyti, kad prieš įvažiavimą į teritoriją yra tas stovėjimo vietos ženklas, dėl šio ženklo teisėtumo byloje ginčo nėra. Tiesiog, institucijos nuomone, yra automobilis pastatytas jau už tos stovėjimo aikštelės ribų, už sklypo ribų. Atsakomybėn traukiamas asmuo tas aplinkybes turėjo suvokti pagal savo ilgametę patirtį, vėlgi, tai yra pagal tuos pačius požymius, kad teritorija yra dalinai atskirta borteliu, yra metaliniai stulpeliai, žymintys einantį vandentiekį, taip pat pažeidimo metu matėsi labai ryški takoskyra tarp žolės dangos ir ne žolės dangos. Vertinant tuos požymius, tai rodo, kad tai yra suformuotas žemės plotas ir tai yra veja ir, kad šioje teritorijoje negalima statyti automobilio (b. l. 98-100).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kad jis 2024 m. liepos 16 d., 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „KIA X Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant vejos, šiais savo veiksmais pažeidęs KET 150.5 punktą.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pareiškėjas skunde prašo nutraukti administracinę teiseną asmens atžvilgiu bei panaikinti jam paskirtą baudą (b. l. 3-8). Teismo posėdžio metu R. K. laikėsi pozicijos, jog atvažiavęs prie UAB (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė stovėjimo ženklo teritorijoje. Jis nežinojo, kam priklauso aikštelė, ženklas rodo, kad parkuotis galima, aikštelės ribos neapibrėžtos. Nežino, kokia danga turėjo būti, tačiau ženklas „P“ įpareigojo jį leistinai pasistatyti automobilį. Pažymėjo, kad nebuvo jokių kitų papildomų ženklų, lentelių, kad būtų nurodyta galiojimo kryptis ar kiti ženklai, kurie apribotų ženklo galiojimą. Taip pat nebuvo sulaukęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ar kitų asmenų nurodymų, kad neleistinoje vietoje pasistatė automobilį ar prašymų patraukti automobilį (b. l. 93-94).

Teismas savo iniciatyva, siekdamas pašalinti pareiškėjo skunde keliamas abejones ir nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, iškvietė į teismo posėdį pranešėją apie pažeidimą – liudytoją S. R.. Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. patvirtino, kad tai jo darytos nuotraukos. Paaiškino, jog toje vietoje ant žolės nėra parkavimo ar kitų kelio ženklų. Be to, jis vertina, kad automobilis stovi ant žolės, o parkavimo vietos ant žolės nebūna. Nežino ir negali pasakyti, ar ta žolės teritorija yra privati teritorija (b. l. 94-95).

Taip pat buvo apklaustas liudytojas A. K., kuris paaiškino, kad minėta aikštelė yra jo. Šiuo metu vykdomi statybos darbai sklype, yra numatyti įrengti svečių namai, o šiuo metu yra įrenginėjamas restoranas. Atsivertęs dokumentus pažiūrėjo, jog sklypas baigiasi su antra šaligatvio plytele. Savivaldybė atliko infrastruktūros rekonstrukciją, nutiesė dviračių taką ir atnaujino šaligatvį. Jis davė sutikimą, šaligatvis buvo nutiestas ir šiuo metu šaligatvio pirma plytelių linija yra jo valdomame žemės. Jis, pažiūrėjęs nuotraukas, pasakė, kad tai yra jų aikštelė, automobilis nepriparkuotas savivaldybės teritorijoje. Jų aikštelė yra oficiali parkavimosi aikštelė, ji yra užregistruota, šiuo metu ji yra išnuomota „Unipark“ ir už parkavimą toje aikštelėje yra imamas mokestis. Aikštelę nuomoja dėl to, kad aplinkinių namų gyventojai ten nelaikytų automobilių, nes tada nelieka vietos restorano klientams. Žalia veja įeina į parkavimo aikštelę. Kai savivaldybė užfiksavo pažeidimą, nebuvo atskirta bordiūrais stovėjimo aikštelės riba. Patvirtina, kad kelio ženklas „P“ yra oficialus, suderintas su policija, tuo rūpinosi „Unipark“. Kai buvo statomas kelio ženklas „P“, įrengiant kietą dangą, nebuvo parkavimo vietos žymimos, nėra tokio reikalavimo, netgi dabar, kai yra baiginėjama įrenginėti, nebus žymimos parkavimo vietos. Nėra, kad automobilio dalis pastatyta už sklypo ribų (b. l. 95-97).

Kaip matyti iš byloje esančios vaizdinės medžiagos, automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai pastatytas ant vejos, žalios žolės, kuri yra greta šaligatvio ir dviračių tako. Pagal situaciją, ši teritorija yra greta judrios gatvės, Pilaitės pr. Pranešėjui, liudytojui S. R., tai pasirodė kaip KET pažeidimas, kaip neleistinas transporto priemonių stovėjimas dėl ko, jis užfiksavo ir pranešė per „tvarkau vilniu“ (b. l. 14). Teismo posėdžio metu jis parodė, kad nesigilino kieno tai žemės sklypas, užfiksavo, kad automobilis stovi ant žalios vejos. Mano, kad taip stovėti negalima (b. l. 94-95).

Teismų praktikoje nurodyta, jog KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose. Siekiant išvengti grėsmės kitiems eismo dalyviams, vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012).

Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad teritorija, kuriame stovėjo pareiškėjo automobilis, yra privatus žemės sklypas. Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 38-48), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise yra valdomas UAB (duomenys neskelbtini), kurios atstovas direktorius A. K. buvo apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjas tą dieną atvažiavo konsultuoti jo įmonę dėl elektros instaliacijos, o kadangi vyko aikštelės tvarkymo darbai, prisiparkavimo toje vietoje. Jam nesuprantama, kodėl R. K. traukiamas atsakomybėn, nes tai privati teritorija, net šaligatvio viena plytelių juosta jau yra privačioje teritorijoje. Paminėjo, kad kaip teritorijos valdytojas perleido teisę įrengti toje vietoje stovėjimo aikštelę „Unipark“ ir tuo metu vyko aikštelės įrengimo darbai (b. l. 95-97).

Teismo vertinimu, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, abejonių nėra, jog R. K.Institucijos nutarime nurodytu administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užfiksuotas stovintis KET draudžiančioje vietoje, o būtent – kiemo teritorijoje, aiškiai atskirtoje nuo važiuojamosios kelio dalies. Liudytojas A. K. patvirtino, kad stovėjimo aikštelė buvo įrenginėjama visai kitoje vietoje, todėl darytina išvada, kad žalias plotas, veja, ant kurios stovėjo automobilis yra ir buvo suformuotas kaip žalia veja, o ne stovėjimo vietos.

Pažymėtina, jog draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi kiekvienu atveju. Tačiau net jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289-898/2023). Kaip konstatavo Kauno apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-146-876/2024, eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį (pvz. daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu.

Šioje byloje automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (vejos, šaligatvio) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant vejos, žalios žolės, t. y. KET draudžiančioje vietoje, todėl darytina išvada, kad R. K.kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga bei jo veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl nutraukti administracinę teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15531-2024, kuriuo R. K. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Tokiu būdu teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovo advokato Tado Zarembos skundą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą kaip pagrįstą ir teisingą palieka nepakeistą.

Pasisakydamas dėl proceso išlaidų pareiškėjui atlyginimo, teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis sako, jog administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas tokios situacijos, kai skundžiant institucijos atsisakymą nepradėti teisenos būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš institucijos, nenumato. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Įvertinus tai, kad šia nutartimi skundas netenkinamas, todėl, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas taip pat.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15531-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir R. K. atstovo advokato Tado Zarembos skundo netenkinti.

Netenkinti pareiškėjo R. K. atstovo advokato Tado Zarembos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė