- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- AN2-146-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00235-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- E. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. M. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos vyresnysis tyrėjas L. M. E. M. 2023 m. gruodžio 13 d. 15.34 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 27 d. 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paiko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Tokiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 150 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam E. M. paskirta nuobauda – 30 Eur bauda.
3. Nesutikdama su Institucijos nutarimu E. M. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkintas.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir tenkinti jo skundą.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja M. M., kuri E. M. surašė 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), duodama parodymus rėmėsi vien tik vizualiniu vertinimu ir iš foto nuotraukų nustatė, kad automobilis pastatytas pažeidžiant KET 150.5 punktą. Pagrindiniai liudytojos argumentai: (1) automobilis stovi žalioje zonoje, o ne asfaltuotoje, ne specialiai įrengtoje vietoje; (2) turėtų būti įrengtos vietos, sužymėta kelio ženklais, pažymėta kaip stovėjimo vieta; (3) privačios valdos ženklų nebuvo; (4) KET galioja ir privačioje teritorijoje. Liudytoja išsakė reikalavimus automobilių statymui, kurie yra pertekliniai ir nepagrįsti. Bendrijos nariai, kurie turi teisę statyti automobilius sklype, neprivalo specialiai įrenginėti parkavimo vietų, statyti kelio ženklų, jeigu jie to nenori ir jiems nekyla ginčų ar klausimų dėl automobilių parkavimo, tuo labiau, kad ir patys ženklai būtų skirti tiems patiems bendrijos nariams, kurie ir taip žino kur gali statyti savo automobilius. Įstatymai ir teisės aktai taip pat neįpareigoja ženklinti ir žymėti kiekvieną parkavimo vietą ar automobilių statymo teritoriją. Teismui buvo pateiktos teritorijos nuotraukos su joje pastatytais ženklais - PRIVATI VALDA tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Dėl to pareigūnas, buvęs toje vietoje ir darydamas nuotraukas, informaciją, kad yra privačioje valdoje, turėjo matyti.
4.2. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išplėstinai pritaikė vejos apibrėžimą teritorijai, kurioje stovėjo E. M. automobilis, ir visiškai neatsižvelgė į tos teritorijos paskirtį. Vien aplinkybė, kad yra medžių ir žolės, dar nereiškia, kad tokioje vietoje negali stovėti automobiliai. Administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad ta teritorija yra saugotina ar joje esantys augalai yra saugomi. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė įstatymais ir kitais teisės aktais yra nustačiusi tam tikriems augalams ir specialioms teritorijoms apsaugas, bet niekur nėra nustatyta speciali apsauga pievai, žolei, nes bet kokia neprižiūrėta teritorija anksčiau ar vėliau apauga augmenija (žolėmis, piktžolėmis, krūmais ir pan.). Priešingai - tokias pievas reikia šienauti, kitaip tariant naikinti ir stabdyti jų augimą. Apeliantas taip pat teigia, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta kitų asmenų ar įstaigų, kurios reikštų pretenzijas, dėl šioje teritorijoje (žemės sklype) statomų automobilių ar dėl sklypo netinkamo naudojimo. Tai, kad automobilių statymo vietose matosi žolė ar pieva - yra natūralus gamtos reiškinys, kuris priklauso nuo naudojamo teritorijos tvarkymo būdo, nuo pritaikytų inžinerinių sprendinių, nuo vykdomos veiklos toje teritorijoje.
4.3. E. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog jis statydamas automobilį atsižvelgė į vietovės paskirtį (išnuomotas žemės sklypas automobilių statymui) ir žinodamas žemės sklypo ribas bei jame esančią infrastruktūrą (tikslią žaidimų aikštelės vietą, atribotas vietas, kuriose automobiliai nestatomi), žinodamas bendrijos narių automobilių statymo tvarką ir vadovaudamasis gyvenimiška patirtimi (vairuoja apie dvidešimt metų, butas priklauso apelianto šeimai ir šia teritorija jie naudojasi apie penkiasdešimt metų) pastatė automobilį neturėdamas tikslo pažeisti KET reikalavimus.
4.4. Skundo autorius taip pat nurodo, jog pareigūnė, surašiusi 2024 m. vasario 8 d. nutarimą, pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos automobilio koordinatės gali būti netikslios, o skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos koordinatės yra nurodytos į (duomenys neskelbtini) namo stogą, kur automobilis tikrai negalėjo stovėti. Taip pat skunde teigiama, jog Kauno apylinkės teismas, nuotraukoje matydamas žaidimų aikštelę neteisingai interpretavo teritorijos paskirtį ir neatsižvelgė į tai, kad žaidimų aikštelė pastatyta neturint tam leidimų, be namo bendrijos pritarimo, o asmuo, kuris ją pastatė, nėra nustatytas.
4.5. E. M. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad teritorija, kurioje stovėjo automobilis yra naudojama bendrijos (privati) ir pretenzijų į šios teritorijos naudojimo būdą (automobilių statymui) nėra. Skundo autorius taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje išaiškintu, jog vieta, kurioje stovėjo automobilis, neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. ji neišasfaltuota, nėra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (transporto priemonių stovėjimo vieta)“. Pažymėtina, kad ši teritorija yra privati ir jos valdytojai, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų, patys turi teisę nuspręsti ant kokios dangos važinės. Taip pat patys turi teisę nuspręsti ir dėl teritorijos ženklinimo, jį suderinę su miesto savivaldybe, vien sklypo turėjimas ar valdymas nesukuria pareigos įrenginėti specialias dangas, kelio ženklus, užtvarus, tvoras ir pan.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. nurodė, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie E. M. padarytą administracinį nusižengimą, o paduodamas skundą apygardos teismui, administracinėn atsakomybėn patrauktasis bando išvengti numatytos administracinės atsakomybės, todėl Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašė E. M. apeliacinio skundo dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties netenkinti ir 2024 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinis skundas netenkinamas
6. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taipogi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. vasario 8 d. nutarimu E. M. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą bei prašo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta ir tenkintas jo apeliacinis skundas. Apelianto įsitikinimu, jis laikėsi KET, kadangi 2023 m. lapkričio 27 d. 22.30 val., toje vietoje kur jis paliko automobilį jis turėjo teisę jį palikti, kadangi tai yra privati (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, kurios narys yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, narys, o vieta, kurioje jis paliko automobilį nelaikytina veja, ten stovėti draudžiančių ženklų nėra. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais bei naikinti teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. E. M. skunde išdėstyta pozicija iš esmės sutampa su argumentais, kuriuos jis jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir kuriuos šis teismas išsamiai vertino, todėl vien tai, kad apylinkės teismas apelianto atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
9. Kaip pažymėta aukščiau, E. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 150.5 punktą, o būtent – pastatė ir paliko stovėti automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje pagal KET taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje – ant vejos. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 (trisdešimt) iki 90 (devyniasdešimt) eurų. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas, t. y. pagal KET 150.5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Taigi, šiuo atveju apygardos teismo įsitikinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas bei byloje surinkta medžiaga paneigia apeliaciniame skunde E. M. išdėstytus argumentus, kuriais pastarasis grindžia savo nekaltumą.
10. Skundui nagrinėti pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (administracinio nusižengimo dėl E. M. ANK 417 straipsnio 2 dalis dokumentai, b. l. 16-18) akivaizdžiai atvaizduoja, jog automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliktas stovėti ant vejos. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo į administracinio nusižengimo bylą savo iniciatyva pateikė foto nuotraukas (administracinio nusižengimo byla, b. l. 27-28), iš kurių, pasak skundo autoriaus, aiškiai matyti suformuotas ir matomas atskyrimas su kelio borto tarp želdyno ir važiuojamosios dalies, o taip pat atskyrimas su kelio bortu tarp želdyno, pėsčiųjų tako ir važiuojamosios dalies. Apeliantas taip pat pateikęs nuotraukas, darytas žemės sklype aplink namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose matosi sustatytos informacinės lentelės su užrašu – PRIVATI VALDA tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams (administracinio nusižengimo byla, b. l. 30). Taip pat byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos raštas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas aplink gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas namo bendrijos narių sprendimu ir atlikus kitas būtinas procedūras, pagal galiojančius teisės aktus, nurodytas žemės sklypo kadastrinis numeris. Toliau rašte nurodyta, jog dalį šio suformuoto žemės sklypo bendrijos narių sprendimu nuspręsta pertvarkyti, įrengiant tvirtą dangą ir kitus būtinus sprendimus patogesniam automobilių parkavimui. Išplėtimas planuojamas padidinant esamą aikštelę į tą pusę, kur šiuo metu automobiliai parkuojami ant netvirtos dangos. Šiuo metu yra ruošiamas projektas, dėl kurio patvirtinimo vyks balsavimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, abejonių nėra, jog E. M. Institucijos nutarime nurodytu administracinio nusižengimo padarymo metu naudojantis automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo užfiksuotas stovintis KET draudžiančioje vietoje, o būtent – daugiabučio namo kiemo teritorijoje, aiškiai atskirtoje nuo važiuojamosios kelio dalies. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog iš jo pateiktų foto nuotraukų (administracinio nusižengimo byla, b. l. 27-28) matyti, jog automobiliai sustatyti tam skirtoje automobilių aikštelėje, kuri išasfaltuota ir aiškiai nubrėžtos automobilių stovėjimo ribos, tačiau E. M. automobilio tarp nuotraukoje matomų – nėra. O taip pat, nuotraukose (administracinio nusižengimo dėl E. M. ANK 417 straipsnio 2 dalis dokumentai, b. l. 16-18), kuriose užfiksuotas administracini nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, akivaizdžiai matyti, jog tai ne ta pati vieta, kuri matyti apelianto pateiktose nuotraukose. Pažymėtina, jog nors skunde apeliantas nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis padaryto nusižengimo koordinatėmis ir menkina jų tikslumą, apygardos teismo vertinimu, byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą.
11. Atsakant į apelianto E. M. skundo argumentus, susijusius su aplinkybėmis, jog teritorija, kurioje stovėjo automobilis yra naudojama bendrijos (privati) ir pretenzijų į šios teritorijos naudojimo būdą (automobilių statymui) nėra, o taip pat, jog teritorija nebūtinai turi būti išasfaltuota ir joje yra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (transporto priemonių stovėjimo vieta)“, pažymėtina, jog nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje išaiškintu, jog nustačius, kad aptariama vieta laikytina veja, kurioje akivaizdžiai auga želdiniai, todėl teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimais galioja visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o 3 dalyje nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. KET 150.5 papunktyje nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu spręstina, kad eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį (pvz. daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu.
12. Taigi, automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (vejos, šaligatvio) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju nustatyta, kad apelianto automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant pievos, kuri buvo užsnigta, t. y. KET draudžiančioje vietoje, todėl darytina išvada, kad E. M. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga bei jo veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl nutraukti administracinę teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, todėl apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.