- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1129-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00339-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, gyvenamąją vietą deklaruojanti ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės
M. K. 2022 m. liepos 20 d. apie 11.06 val. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus klientų aptarnavimo vadybininkei R. K. pateikė 100 dolerių kupiūrą, prašydama ją pakeisti į eurus (pagal tuo metu esamą valiutų keitimo kursą 100 dolerių vertė buvo 91,98 euras), vadybininkė R. K. suklydo ir išmokėjo M. K. 937,85 eurų sumą, tai yra 845,87 eurais daugiau nei M. K. turėjo teisę gauti, M. K. paėmė 937,85 eurus ir išėjo iš Klientų aptarnavimo skyriaus, tokiu būdu ji pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 845,87 eurus, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 845,87 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku atvyko į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančią pinigų keityklą išsikeisti 100 dolerių, keityklos darbuotoja juos iškeitė. Nepastebėjo, kiek pinigų darbuotoja jai atidavė, pastebėjo, kad viršuje jai paduotų pinigų buvo galbūt 5 eurų kupiūra, kadangi tai mažos vertės kupiūra, todėl jai joks įtarimas nekilo, neskaičiavusi pasiėmė pinigus ir išėjo, nes net nepagalvojo, kad pinigai galėjo būti blogai suskaičiuoti. Kai pateikė keitykloje 100 dolerių kupiūrą, keityklos darbuotoja aparatu patikrino kupiūros tikrumą. Negali pasakyti ar prieš paduodama jai iškeistus pinigus darbuotoja kokiu nors aparatu juos skaičiavo, matė, jog kažką darė kažkokiu aparatu, tačiau nežino ką. Darbuotojos jai paduotų pinigų neskaičiavo, nes pasitiki darbuotojais, ypač tokioje vietoje. Kažkuriuo metu, neprisimena kada būtent, pastebėjo, kad pinigų pas ją yra daugiau. Neprisimena ar tai pastebėjusi skaičiavo pinigus, kupiūros iš keityklos buvo sudėtos į jos piniginę kartu su tuo metu jau turėtais jos pinigais, mano, kad nebūtų atskyrusi, kurie pinigai yra iš keityklos, tačiau matė, kad pinigų yra tikrai daug. Nežinojo kiek turėjo gauti pinigų iškeičiant 100 dolerių, nepasidomėjo koks kursas buvo tuo metu, manė, kad maždaug apie 100 eurų turėtų gauti. Neprisimena kodėl keitykloje pateikdama 100 dolerių taip pat ant prekystalio padėjo ir monetas, neprisimena ar mokėjo keitimo mokestį. Padarė klaidą, kad pastebėjusi, jog gavo per didelę sumą pinigų, apie tai nepranešė ir pinigų negrąžino, labai dėl to gailisi. Kai jai vasaros pradžioje ar rugsėjo pradžioje paskambino policijos pareigūnas, pinigus iš karto grąžino. Po policijos skambučio ji paskambino į keityklą, nes tuo metu buvo išvykusi ir reikiamos pinigų sumos neturėjo, susitarė su keityklos darbuotoja, kad kai galės, pinigus grąžins. Grįžusi pinigus grąžino galbūt rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena. Neprisimena ar įvykio metu dirbo, negali pasakyti, kokios tuo metu buvo jos pajamos, neturėjo vienodų mėnesinių pajamų. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su UAB „(duomenys neskelbtini)” (b. l. 153–154, 167–169).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. E. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė. Kaltinime nurodytas klaidingas įmonės pavadinimas, nurodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikriausiai padaryta techninė klaida. Šiuo metu bendrovė vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės pavadinimas pakeistas maždaug prieš tris mėnesius, įmonės kodas liko tas pats. Nusikalstamos veikos padarymo metu įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Palaiko kaltinamosios gynėjo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitaikius, kadangi kaltinamoji atlygino padarytą žalą, įmonė jokių pretenzijų neturi (b. l. 154).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad neprisimena tikslios įvykio datos, keičiant valiutą jai kaltinamoji padavė 100 dolerių, bet per klaidą buvo išmokėti pinigai kaip už 1 000 dolerių. Dienos eigoje, perskaičiavus kasą, pastebėjo, kad trūksta pinigų, kasoje buvo užfiksuotas trūkumas. Kartu su vadovu sutikrino, klientų daug nebuvo, peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir įmonė surado klientę, kuriai buvo perduota per didelė pinigų suma. Pamena, kad kaltinamajai atvykus išsikeisti pinigų su ja kažką pakalbėjo apie keitimo kursą, kaltinamoji padavė jai pinigus, o ji kartu su kvitu grąžino kaltinamajai į eurus iškeistus pinigus. Kiek prisimena, prieš tai buvęs klientas keitė 1 000 dolerių, galbūt dėl to ji susimaišė ir, nors kaltinamoji davė 100 dolerių, ji įmušė 1 000 dolerių. Mano, kad kaltinamoji žinojo, kiek iškeistų pinigų jai turėtų būti atiduota, kadangi yra aišku, kad 100 dolerių nėra 900 eurų. Kaltinamoji žinojo valiutos kursą, nes jį kaltinamajai pasakė, pinigų sumos taip pat buvo nurodytos kvite, kurį atidavė kaltinamajai. Ar kaltinamoji skaičiavo jai paduotus pinigus neprisimena, padavus kaltinamajai pinigus ji nieko nesakė. Kaltinamoji jai padavė tik 100 dolerių. Gali būti, kad paprašė kaltinamosios monetų, jog būtų „apvalesnė“ suma. Prieš atiduodama pinigus kaltinamajai, ji du kartus perskaičiavo pinigus. Pinigus perskaičiuoja su skaičiavimo mašinėle, o ekrane, kuris matomas ir klientui, matosi skaičiavimo suma. Paprastai klientui parodoma, kad pažiūrėtų kokia suma rodoma ekrane. Klientai mato kaip vyksta pinigų skaičiavimas, nes ji sėdi, o klientai tuo metu stovi. Atiduodama pinigus kaltinamajai juos paskleidė, padavė ne vieną krūvelę. Taip daroma, kad klientas matytų, kiek pinigų jam paduodama. Beveik 1 000 eurų pinigų krūvelė nuo maždaug 100 eurų pinigų krūvelės tikrai labai skiriasi. Kiek prisimena, pinigus kaltinamajai davė kupiūromis po 50 eurų, kupiūrų buvo nemažai. Tiksliai neprisimena, bet mano, jog kaltinamajai siūlė perskaičiuoti paduotus pinigus. Įvykio metu ji valiutos keitykloje dirbo apie du metus, anksčiau, nuo 1991 m. dirbo bankuose. Ji pati susisiekė su kaltinamąja kelios dienos po įvykio, kaltinamoji tada pasakė datą, kada pinigus grąžins, tačiau atėjus minėtai datai negrąžino, tada vėl buvo skambinama kaltinamajai. Neprisimena kada galiausiai kaltinamoji pinigus grąžino.
Dirbdama banke susidurdavo su pinigų skaičiavimu ir jų keitimu. Per visą darbo laiką buvo vienas atvejis, kad buvo suklydusi skaičiuodama pinigus, bet iš karto klientas pasakė, kad netiksli pinigų suma. Jos darbo vieta yra filmuojama. Byloje esantį vaizdo įrašą yra mačiusi tik trumpai, tik tiek, kiek vadovas paprašė nurodyti ar vaizdo įraše matoma ta klientė, kuriai buvo paduota per didelė pinigų suma. Paėmusi iš kaltinamosios 100 dolerių kupiūrą, jį ją perleido per aparatą patikrinimui, taip visada yra daroma. Žinojo valiutos keitimo kursą, skaičiuodama žiūrėjo į skaičiavimo mašinėlės ekraną, matė, jog sumą rodė šimtais, tačiau išmušė kvituką ir jautėsi garantuota, jog keičia tikrai tik 100 dolerių, žiūrėjo į kvituką, kad teisingai suskaičiuotų. Kaltinamajai per klaidą padavė per didelę pinigų sumą. Kaltinamosios elgesys paėmus jai paduotus pinigus nebuvo kažkuo išskirtinis. Operacijų su doleriais tą dieną daug nebuvo, todėl ji greitai prisiminė, kuriam asmeniui galėjo būti paduota per didelė suma. Grąžindama pinigus kaltinamoji juos atvežė į keityklą, tuo metu dirbo jos kolegė. Neprisimena, kokia buvo kaltinamosios reakcija, kai jai paskambino, neprisimena, ar kaltinamosios reakcija buvo tokia, iš kurios būtų galima spręsti, jog ji žinojo, kad yra paėmusi per daug pinigų (b. l. 166–167).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Iš 2022 m. liepos 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl nusikalstamos veikos nustatyta, kad 2022 m. liepos 20 d. į įmonės klientų aptarnavimo skyrių, esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apie 11.06 val. kreipėsi maždaug 25 metų amžiaus, tamsių, ilgų plaukų, vidutinio ūgio bei kūno sudėjimo mergina, kuri iniciavo valiutos keitimo operaciją ir pateikė 100 dolerių kupiūrą, prašydama ją iškeisti į eurus. Bendrovė valiutos keitimą vykdo pagal jos pačios pasitvirtintą kursą, apie kurį klientai informuojami klientų aptarnavimo skyriuje didelėje švieslentėje bei internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Klientę aptarnavo bei operaciją atliko Kauno „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus klientų aptarnavimo vadybininkė R. K.. Už klientės pateiktą 100 dolerių kupiūrą turėjo būti išmokėta 91,98 eurų suma, tačiau darbuotoja padarė techninę klaidą ir operacijų fiksavimo sistemoje paspaudė vienu nuliu daugiau ir užfiksavo 1 000 dolerių sumą. Dėl šios priežasties buvo išmokėta 937,85 eurų suma, t. y. 845,87 eurais daugiau negu turėjo gauti klientas. Klientų aptarnavimo vietose pateikiama aiški informacija, kad klientas neatsitraukdamas nuo langelio privalo perskaičiuoti ir patikrinti gautą grąžą. Tą pačią dieną peržiūrėjus Klientų aptarnavimo skyriaus vaizdo įrašus pastebėta, jog klientė gavusi kupiūras, jas laikydama rankoje praskleidė ir matė, kad jai išduotos sumos didžiąją dalį sudaro 50 eurų kupiūros. Klientė turėjo aiškiai suvokti, kad jai išduota piniginė suma jai nepriklauso ir yra per didelė, tačiau nepaisant to pinigus paėmė ir skubiai pasišalino. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 845,87 eurų turtinė žala (b. l. 1–5).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų pertekliaus/trūkumo akto kopijos nustatyta, kad darbuotojai R. K. 2022 m. liepos 20 d. atlikus grynųjų pinigų perskaičiavimą nustatytą 900 dolerių trūkumas (b. l. 6).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos S. M. 2022 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl bylos perdavimo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojame veiklos skyriuje 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo. Tiriant minėtą veiką, peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų išrašus nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė M. K. (b. l. 34–35).
Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. N. savanoriškai pateikė laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais (b. l. 42–43).
Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Atidarius kompaktinį diską „TITANUM DVD+RW“ jame matomi 4 vnt. failų pavadinimais: „1“; „2“; „3“; „4“. Atidarius failą pavadinimu „1“, vaizdo įraše užfiksuota prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Matoma, kad į automobilių stovėjimo vietas įsuko juodos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Beetle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už vairo matyti, kaip sėdi mergina ir pravažiuoja tolyn į automobilio statymo vietą. Atidarius failą pavadinimu „2“, jame matomas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, matoma kaip nuo pastatyto automobilio eina mergina, kuri yra tamsių ilgų plaukų, žaliomis basutėmis, per petį užsidėjus žalią rankinę su juodos spalvos petneša, dėvi trumpą žalios spalvos suknelę, mergina užsidėjus akinius. Minėta mergina įeina į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ per „(duomenys neskelbtini)“ įėjimą. Atidarius failą pavadinimu „3“, jame matomas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, matoma kaip minėta mergina, apsirengusi žalią suknelę ir nusiėmusi akinius, rankoje laikydama telefoną eina link „(duomenys neskelbtini)“ valiutos keityklos. Atidarius failą pavadinimu „4“, jame matomas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, matoma kaip iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ išeina mergina, apsirengus ta pačia minėta žalia suknele ir laikydama kaire ranka prie ausies eina link automobilių stovėjimo aikštelės, kur pastačius savo automobilį (b. l. 44–46).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2022 m. rugsėjo 23 d. tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų plovimo prevencijos vadove nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. susisiekus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų plovimo prevencijos vadove A. E., tikslu gauti įgaliojimą, kas atstovaus įmonę ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00339-22, ji nurodė, kad ji asmeniškai atstovaus, įgaliojimą pateiks el. paštu 2022 m. rugsėjo 26 d. bei telefonu paaiškino, kad mergina, kuri gavo per didelę išmokėtų pinigų sumos dalį už keičiamą valiutą, pinigus atėjusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino, turtinė žala įmonei nepadaryta (b. l. 47–48).
Iš 2022 m. spalio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. DR-22/0033 nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. į įmonės klientų aptarnavimo skyrių, veikiantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pareiškime minėta pilietė ir padengė žalą – 845,87 eurus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala atlyginta, kitų pretenzijų bendrovė neturi (b. l. 49).
Iš A. E. 2022 m. rugpjūčio 25 d. elektroninio laiško matyti, kad A. E. elektroniniu paštu pateikė prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančio skyriaus stebėjimo kamerų 2022 m. liepos 20 d. atliktą vaizdo įrašą (b. l. 51).
Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų plovimo prevencijos vadovės A. E. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas. Kompiuterio pagalba peržiūrint kompaktiniame diske įrašytą vaizdo įrašą, matyti, kad jame yra vienas vaizdo įrašas pavadinimu „ch02_20220720110525.mp4“. Atidarius vaizdo įrašą „ch02_20220720110525.mp4“ apatiniame dešiniajame vaizdo įrašo kampe matome užrašą „(duomenys neskelbtini)“, viršutiniame vaizdo įrašo kairiame kampe matosi bėgantis datos ir laiko takelis nuo „07-20-2022 Wed 11:05:19“. Vaizdo įraše matoma kaip filmuojama kasa, matosi prekystalis už jo matosi darbuotojos rankos, skaičiuojančios įvairaus nominalo kupiūras. Vaizdo įrašo 0.13 min. matyti, kad į patalpą pro stiklines duris ateina mergina, kuri matyti ilgų, palaidų tamsių plaukų, apie 25 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, dėvinti žalios spalvos aprangą su petnešėlėmis. Mergina prieina prie prekystalio, pasideda su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną ant prekystalio ir pradeda bendrauti su darbuotoja, sėdinčia už prekystalio. Bendraudama mergina iš savo turimos per dešinį petį permestos rankinės išsitraukia piniginę, ją prasiveria, akimirką pastovėjusi, išeina su pinigine iš vaizdo stebėjimo kameros ribų, su savimi turėtą mobilaus ryšio telefoną palieka ant prekystalio. Vaizdo įrašo 00.59 min. mergina grįžta rankose laikydama piniginę prie prekystalio, kažką kalba, iš piniginės išsiima vieną popierinę dolerių valiutos kupiūrą, ją padeda ant prekystalio, vaizdo įrašo 02.02 min. darbuotoja nuo prekystalio paima merginos paduotą dolerio kupiūrą, ją patikrina su kupiūros apšvietimo aparatu, pasideda ant savo darbo stalo, tuomet pakelia kupiūrą ir įdeda į kupiūrų skaičiavimo aparatą, mergina, padavusi kupiūrą, stovi prie prekystalio ir laukia, matyti darbuotojos rankos, kad kažką dirba su kompiuteriu, spaudo skaičius ant darbo stalo padėtoje skaičiavimo mašinėlėje, tuomet pasideda mažą baltą lapelį ant darbo stalo, iš skaičiavimo mašinos išima kupiūrą, dar kartą matyti kaip kupiūrą įkiša į apšvietimo aparatą. Tuo metu už prekystalio stovinti mergina kažką žiūrinėjasi į savo rankose turimą piniginę, matyti kaip mergina iš savo piniginės išima kelias rudos spalvos monetas, padeda jas į ant prekystalio stovintį pinigų paėmimo dėkliuką ir toliau laukia. Matyti kaip darbuotoja rankomis paėmusi krūvelę kupiūrų eurais, kiek kupiūrų nesimato, ant viršaus kupiūrų krūvelės matosi 5 eurų kupiūra, įdeda į pinigų skaičiavimo aparatą, išima iš jo, sudeda kartu su ant stalo stovėjusiu baltu mažu lapeliu ir padeda merginai kuri laukia už prekystalio. Matyti, kad ant krūvelės yra padėtos kelios monetos, mergina paima nuo kupiūrų krūvelės viršaus monetas, jas susideda į piniginę, tuomet iš karto paima nuo prekystalio rankomis padėtų kupiūrų krūvelę, susideda į piniginę ir išeina iš patalpos, bei dingta iš vaizdo stebėjimo kameros lauko, vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 52–58).
Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Volkswagen New Beetle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. K. (b. l. 80).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko aiškinimu kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).
Kaltinamoji M. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, tačiau laikėsi pozicijos, jog atvyko į pinigų keityklą išsikeisti 100 dolerių į eurus ir manė, kad turi gauti apie 100 eurų, tačiau kiek pinigų eurais jai atidavė keityklos darbuotoja nepastebėjo, pinigų neskaičiavo, nes pasitikėjo keityklos darbuotoja, o tai, kad valiutos keitykloje jai buvo išduoda daugiau pinigų, nei iš tikrųjų turėjo gauti, suprato jau vėliau, būdama namie, tačiau dėl sąžiningumo stokos šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Vis tik tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamosios M. K. kaltė įrodyta liudytojos R. K. parodymais, pareiškimu dėl nusikalstamos veikos, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į kaltinamosios parodymų nenuoseklumą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę neigė ir parodė, kad nežinojo, kokią pinigų sumą jai padavė keityklos darbuotoja, gauti pinigai susimaišė su jos turėtais pinigais ir pinigų pertekliaus nepastebėjo. Aplinkybę, kad jai buvo išmokėta žymiai didesnė pinigų suma, sužinojo tik tada, kai jai paskambino pareigūnai. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teigė, kad pinigų neskaičiavo, pasitikėjo valiutos keityklos darbuotoja, kažkuriuo momentu pastebėjo, kad pinigų per daug. Tai pastebėjo namuose. Padarė klaidą, kad nesikreipė, negrąžino pinigų iš karto, bet kai jai paskambino, iš karto grąžino pinigus. Pinigų neskaičiavo kiek per daug, vėliau skaičiavo, bet kiek tiksliai – neskaičiavo. Vėliau parodė, kad nežinojo, kokią sumą turėjo gauti, bet nesitikėjo tiek gauti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamajai atvykus išsikeisti pinigų su kaltinamąja kalbėjo apie valiutos keitimo kursą, kaltinamoji padavė jai pinigus, o ji kartu su kvitu grąžino kaltinamajai į eurus iškeistus pinigus. Kaltinamoji žinojo valiutos kursą, nes jį kaltinamajai pasakė, išmokama pinigų suma taip pat buvo nurodyta kvite, kurį atidavė kaltinamajai. Prieš atiduodama pinigus kaltinamajai, ji (R. K.) du kartus pinigus perskaičiavo, pinigus skaičiavo ir su skaičiavimo mašina, o atliekamos operacijos matomos klientams specialiame ekrane. Be to, atiduodama pinigus kaltinamajai juos paskleidė, padavė ne vieną krūvelę. Pinigus davė 50 eurų kupiūromis, taigi susidarė nemaža suma. Šias liudytojos R. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, kad prieš atiduodama iškeistus pinigus kaltinamajai, keityklos darbuotoja kurį laiką pinigus skaičiuoja, taip pat skaičiuoja skaičiavimo mašinėle, pateikdama pinigus kaltinamajai kupiūras paskleidžia ant prekystalio. Matyti, jog kaltinamajai jokių klausimų nekilo, ji pasiėmė padėtus pinigus ir juos įsidėjo į piniginę.
Taigi byloje nustatyta, jog kaltinamajai M. K. buvo žinomas valiutos keitimo kursas, prieš paduodama pinigus kaltinamajai, valiutos keityklos darbuotoja matant pačiai kaltinamajai, pinigus perskaičiavo du kartus, pinigus taip pat skaičiavo skaičiavimo mašinėle, atlikto skaičiavimo metu gauta suma matėsi į kaltinamąją atsuktame ekrane. Kaltinamajai M. K. paduodamos kupiūros buvo paskleistos ant prekystalio. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamajai buvo paduota 845,87 eurais daugiau nei turėjo būti paduota, bei didžiąją dalį kaltinamajai paduodamos sumos sudarė 50 eurų kupiūros, kaltinamoji neabejotinai pagal kupiūrų kiekį ir kupiūrų nominalą matė ir suprato, jog pateikiama suma yra didesnė nei jai priklauso gauti. Taigi, kaltinamajai perduotų kupiūrų kiekio skirtumas, palyginus su valiutos keityklos darbuotojai pateikta viena 100 dolerių kupiūra, buvo akivaizdus. Be to, kaltinamajai pateikiama suma taip pat buvo nurodyta ir su pinigais kartu jai paduotame kvite, kurį, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kaltinamoji pasiėmė kartu su jai išmokėtais pinigais. Kaip jau minėta, kaltinamoji parodė, jog iškeitimui pateikdama 100 dolerių tikėjosi gauti apie 100 eurų. Taigi kaltinamoji suvokė, kad per klaidą jai paduodama didesnė pinigų suma, tačiau apie tai valiutos keityklos darbuotojos neinformavo ir minėtus pinigus pasiėmė ir pasišalino. Net jei būtų pagrindo patikėti kaltinamosios teiginiais, jog ji tik vėliau, jau būnant namuose, pastebėjo, kad valiutos keityklos darbuotoja jai padavė per didelę pinigų sumą, ši aplinkybė jos kaltės nepaneigia, kadangi pinigų ji vis tik negrąžino.
Kaltinamosios M. K. gynėjas Ričardas Girdziušas bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, jog įvertinus tai, kad kaltinamoji neatliko jokių aktyvių veiksmų, pinigai kaltinamajai buvo perduoti be kaltinamosios valios, kaltinamosios padaryta veika turėtų būti kvalifikuota kaip atsitiktinai jai patekusio turto pasisavinimas ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios pasisavinta suma, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, neatitinka didelės vertės turto kriterijaus, kaltinamoji turėtų būti išteisinta nesant BK 185 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltinamosios gynėjas savo poziciją grindė cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022. Visgi kaltinamosios gynėjo nurodoma kasacinė nutartis nėra precedentas nagrinėjamai baudžiamajai bylai, nes minėtoje byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės (pinigai buvo pervesti į nuteistojo banko sąskaitą) ir nėra panašios į šios baudžiamosios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog tokios praktikos, kad valiutų keitykloje dėl darbuotojos skaičiavimo klaidos gautos akivaizdžiai didesnės pinigų sumos paėmimas kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnį, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žiūrėti, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-574/2019).
Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuotina, kad kaltinamoji M. K. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2022 m. liepos 20 d. apie 11.06 val. UAB „(duomenys neskelbtini)” klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus klientų aptarnavimo vadybininkei R. K. pateikė 100 dolerių kupiūrą, prašydama ją pakeisti į eurus (pagal tuo metu esamą valiutų keitimo kursą 100 dolerių vertė buvo 91,98 euras), vadybininkė R. K. suklydo ir išmokėjo M. K. 937,85 eurų sumą, tai yra 845,87 eurais daugiau nei M. K. turėjo teisę gauti, M. K. paėmė 937,85 eurus ir išėjo iš Klientų aptarnavimo skyriaus, tokiu būdu ji pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 845,87 eurus, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 845,87 eurų turtinę žalą. Kaltinamoji M. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamoji neabejotinai suprato, kad keityklos darbuotoja jai pateikė didesnę pinigų sumą nei ji turėjo teisę gauti, suvokė, jog dalis jai pateiktų pinigų jai nepriklauso, tačiau pinigus pasiėmė ir pasišalino.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinime nurodytas klaidingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, o praėjus keliems mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas proceso dalyviams paaiškino, kad kaltinime nurodytas klaidingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, todėl teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą gali patikslinti šią kaltinime nurodytą aplinkybę. Proceso dalyviai tokiai kaltinimo korekcijai neprieštaravo, neprašė duoti laiko pasirengti gynybai.
Paaiškėjus aplinkybei, kad kaltinime klaidingai nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, t. y. kaltinime nurodyta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinimas šioje dalyje atitinkamai patikslinamas. Ši kaltinimo korekcija nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos, nesunkina kaltinamosios teisinės padėties, kaltinamoji su tokia kaltinimo korekcija sutiko, neprašė duoti laiko pasirenti gynybai, todėl nepažeidžia jos teisės į gynybą ir yra leistina.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) (b. l. 155, 169).
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.
Kaltinamoji M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog padarytą turtinę žalą atlygino. Kaltinamosios gynėjas teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog kaltinamoji M. K. bendrovei padarytą 845,87 eurų žalą atlygino, įmonė kaltinamajai pretenzijų neturi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitaikė su kaltinamąja M. K. ir prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu bei baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 149). Liudytoja A. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamoji žalą atlygino geranoriškai, įmonė civilinio ieškinio nereiškia, minėtą pareiškimą palaiko ir sutinka, kad kaltinamoji M. K. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 152–154).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji M. K. neteista, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju (b. l. 69), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjusi (b. l. 70–79), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkerių metų laikotarpiu dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 85), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 87), buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama kaip viskuo besidominti, iniciatyvi, nekonfliktiška, taktiška, mandagi ir maloni (b. l. 102). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jos elgesio proceso metu matyti, jog ji tikrai nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“). BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) susitaikius ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukia.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Prokurorė prašė skirti kaltinamajai 30 MGL (1 500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamoji pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, atlygino padarytą žalą, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina. Teismas laiko, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kaltinamajai gali būti per didelė našta ir nepasieks jai keliamų tikslų, nes paveiks ne tik kaltinamąją, bet ir jos šeimos narius. Be to, kaip jau minėta, baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri, tikėtina, kaltinamąją sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu, CD diskas su apsaugos tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu, saugomi voke baudžiamojoje byloje (bylos galinio viršelio vidinėje pusėje), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jai susitaikius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti M. K., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu M. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu, CD diską su apsaugos tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu, saugomus voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.