Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovo BUAB „OVD“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovui advokato padėjėjui I. Ž., atsakovei L. P. bei jos atstovei advokatei A. B., trečiajam asmeniui V. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vykusiame nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „OVD“ ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas I. Ž. palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškinys grindžiamas prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-102-479/2019. Nurodė, jog žalos dydį įrodo 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas ir 2019 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, todėl jokių kitų įrodymų šiai sumai pagrįsti ieškovas neteiks. Reiškiamo reikalavimo dydis, t. y. 5050,39 Eur sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų netenkintą ieškinio dalį. Pažymėjo, jog atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju pasireiškė lojalumo pareigos pažeidimu, delsimu pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo jos vadovaujamos bendrovės naudai. Nurodė, jog 2014 m. kovo 20 d. atsakovė pradėjo eiti ieškovo vadovės pareigas, o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo pateiktas tik 2017 m. lapkričio 20 d., nors žalą, padarytą bendrovei, buvo galima nustatyti ir daug anksčiau. Paaiškino, jog dėl atsakovės nerūpestingumo bei nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, buvo praleista ieškinio senatis, ko pasekoje, netenkintas ir 5050,39 Eur turtinis reikalavimas bendrovės naudai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. B. prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikalaujama priteisti žala byloje nėra įrodyta, be to, žala atsirado ne dėl atsakovės, o dėl buvusio bendrovės vadovo A. E. veiksmų. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas nebūtų buvęs praleistas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad 5050,39 Eur žala būtų priteista.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, jog dirbo UAB „OVD“ (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovė buvo rūpestinga, reikli, lojali įmonei, dirbdavo viršvalandžius, taip pat padėdavo kitiems darbuotojams.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad buvo UAB „OVD“ (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog su atsakove teko bendrauti darbiniais reikalais (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, jog nesutinka, kad žala būtų priteista iš atsakovės, kadangi ji restruktūrizavimo procese veikė išimtinai bendrovės tikslais. Žala susidarė dėl buvusio bendrovės vadovo A. E. veiksmų.

Teismo posėdžio metu liudytojas U. L. parodė, kad dirbo UAB „OVD“ vadybininku nuo 2005 m. Pažymėjo, jog atsakovė buvo itin lojali bendrovei, dirbdavo viršvalandžius, rūpinosi įmonės reikalais. Vadovaujant atsakovei, bendrovės skoliniai įsipareigojimai mažėjo, atsakovė žalos įmonei nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-5203-794/2018) iškėlė bankroto bylą UAB „OVD“, bendrovės bankroto administratoriumi paskiriant UAB “Klaipėdos administratorių biuras“. Remiantis Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 20 d. A. E. buvo ieškovo BUAB „OVD“ vadovas. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ieškovo vadovės pareigas užėmė atsakovė. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (delsimo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo), BUAB „OVD“ patyrė prašomą priteisti žalą (nuostolius), kurią sudaro 5050,39 Eur suma.

Ieškovas savo reikalavimą dėl 5050,39 Eur žalos priteisimo iš esmės grindžia argumentais, numatančiais, kad, nors įmonės finansinė padėtis suprastėjo būtent dėl buvusio įmonės vadovo A. E. veiksmų, vis tik, 5050,39 Eur žalą bendrovei sąlygojo nepagrįstas paskutinės bendrovės vadovės – atsakovės delsimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, ko pasekoje, buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir teismas dalį ieškinio atmetė. Atsakovė nesutikimą su tokia ieškovo pozicija iš esmės argumentuoja tuo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė įmonės naudai, o reikalaujama priteisti 5050,39 Eur dydžio žala byloje nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė taikytina, kai savarankiškai nustatomos šio asmens civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas kuris atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 129-139). Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju, būtent ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-581/2013).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovas sieja su formaliu atsakovės buvimu įmonės vadove ir jos pareiga nustačius galimą ieškovo teisių pažeidimo atvejį nedelsiant kreiptis į teismą.

Juridinio asmens vadovo lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais. Vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Įmonės vadovo lojalumo pareiga jo vadovaujamai įmonei reiškia ir pareigą imtis priemonių, kad galimai pažeistos juridinio asmens teisės būtų ginamos teismine tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovo vadove buvo nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. sausio 3 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog tai, kad atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo, sąlygojo, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, ko pasekoje, buvo netenkinta ir ieškinio dalis dėl 5050,39 Eur nuostolių priteisimo. Teismo vertinimu, toks ieškovo teiginys yra leistinais rašytiniais įrodymais nepagrįstas deklaratyvus samprotavimas. Vien aplinkybė, kad atsakovė teisminį procesą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo inicijavo tik praėjus daugiau nei trejiems metams nuo įmonės vadovės pareigų vykdymo pradžios, dar savaime nesuteikia pagrindo atsakovės veiksmus vertinti kaip neteisėtus, ypatingai tuo atveju, kai ji elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jai nustatytų pareigų.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neįrodė ir kitų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, t. y. priežastinio ryšio ir žalos (bei jos dydžio). Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Kaip jau buvo minėta, įmonės finansinius sunkumus sukėlė ne atsakovės, o ankstesnio bendrovės vadovo neteisėti veiksmai. Vien tai, kad atsakovė daugiau kaip trejus metus nesikreipė į teismą dėl galimai pažeistų ieškovo teisių gynimo, nėra niekaip susiję su įmonei buvusio jos vadovo neteisėtais veiksmais padaryta žala, kadangi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog kreipusis į teismą anksčiau (nepraleidus ieškinio senaties termino), reikalaujami nuostoliai būtų buvę priteisti. Atkreiptinas dėmesys, jog viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo pareigą ir galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės galimai padarytą žalą ir jos dydį, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nurodydamas, jog žalos dydis byloje yra pagrįstas prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-102-479/2019. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendime konstatuota, jog “<…> teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad ji patyrė žalą likusiai reikalaujamai 5050,39 Eur sumai”.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą, o teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-438/2014, ir joje nurodytą praktiką). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio turinį, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Tokia teisė, išskyrus CPK nustatytus atvejus, teismui nėra suteikta. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis, kaip ieškinio pagrindu, nesirėmė ir nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės galimai neteisėtais veiksmais padarytą žalą (ir jos dydį) ir, kad žala kilo būtent dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, jog tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų faktines bylos aplinkybes, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, taigi, ir nagrinėjamos bylos kontekste teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys savo procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžių metu nenurodė. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovui leistinais įrodymais nepagrindus atsakovės galimų neteisėtų veiksmų, bei galimai neteisėtais veiksmais (neveikimu) sukeltos žalos, kaip būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, buvimo, ieškinio reikalavimai laikomi neįrodytais, todėl ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1000,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į “Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio” nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nėra per didelės ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkintinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistini 23,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB “OVD”, juridinio asmens kodas 126319586, atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo BUAB “OVD”, juridinio asmens kodas 126319586, valstybės naudai 23,84 Eur (dvidešimt tris eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.