- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1101-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02484-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- B. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos rankinio federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui Lietuvos rankinio federacijai dėl darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimu ieškovo B. G. ieškinį tenkino visiškai, panaikino asociacijos Lietuvos rankinio federacijos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje padarytus įrašus apie tai, kad ieškovas B. G. nuo 2010-12-06 iki 2012-06-15 neatvyko į darbą dėl pravaikštos, ir pripažino, kad tuo laikotarpiu B. G. buvo nušalintas nuo darbo; priteisė ieškovui B. G., iš atsakovo Lietuvos rankinio federacijos 35 042,35 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo už neteisėtą nušalinimą nuo darbo laikotarpiu nuo 2010-12-06 iki 2012-06-15; priteisė iš atsakovo Lietuvos rankinio federacijos Lietuvos Respublikos valstybei 1 051 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas sustabdyti išieškojimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimo pagrindu iš atsakovui Lietuvos rankinio federacijai priklausančio turto ir lėšų. Nurodė, kad atsakovas 2013-03-12 kreipėsi į pirmos instancijos teismą dėl įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-25 nutartimi (b.l. 51) ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikštu prašymu atsakovas iš esmės prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo procese siekdamas ne sprendimo įvykdymo realumo, bet gindamas savo, kaip skolininko, teises vykdymo procese. Pareiškėjui išaiškinama, kad tokiu atveju dėl vykdymo veiksmų (išieškojimo) stabdymo atsakovas turėtų reikšti prašymą vykdymo procese CPK 510 str. nustatyta tvarka. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad šiuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo procesas yra pradėtas ir kad yra atliekami kokie nors vykdymo veiksmai.
Atsakovas Lietuvos rankinio federacija atskiruoju skundu (b.l. 53-57) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pritaikyti atsakovo Lietuvos rankinio federacijos 2013-03-18 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo nutarties išdėstyti ar atsisakyti išdėstyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4774-852/2012 įvykdymą įsiteisėjimo dienos sustabdyti išieškojimą iš atsakovui Lietuvos Rankinio federacijai priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių bei lėšų, esančių banko sąskaitose. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad vykdymas pagal vykdomąjį dokumentą dar nėra pradėtas, kadangi ieškovui 2013-02-27 yra išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4774-852/2012 dėl teismo sprendimo (kurio įvykdymo išdėstymo prašo atsakovas) įvykdymo. Nurodo, kad atsakovas šiai dienai dar nėra gavęs antstolio patvarkymo, atsakovas neturi duomenų, ar ieškovas jau yra pateikęs antstoliui vykdomąjį raštą vykdyti, tačiau, atsakovo nuomone, tai nekeičia fakto, jog pradiniai veiksmai – vykdomojo rašto išdavimas ieškovui – byloje jau yra atlikti ir bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo atsakovo valios, šis dokumentas gali būti pateiktas antstoliui vykdyti. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai gali teigti, jog sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimui tinkamai išnagrinėti yra aktuali laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė, taikant išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, kadangi, įvykdžius teismo sprendimą priverstine tvarka, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo galimybė būtų panaikinta ir CPK 284 str. nuostatos netektų prasmės. Nurodo, kad pats įstatymo leidėjas yra numatęs atitinkamoje CPK normoje tokią galimybę modifikuoti ar keisti įsiteisėjusį sprendimą, todėl sprendimo privalomumo principas, įtvirtintas CPK 18 str., nėra paneigiamas. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus nebeįmanomas. Nurodo, kad prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti galimus vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Taigi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neatskiriamai susijusios su atsakovo pareikštu prašymu pagal CPK 284 straipsnyje numatytą teisėtą sprendimo įvykdymo išdėstymo galimybę. Nurodo, kad atsakovui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas yra galimas tik tuo atveju, jeigu iki teismo nutarties įsiteisėjimo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsakovas nebus priverstas įvykdyti sprendimo priverstine tvarka pagal antstolio nurodymus. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet priėmus atsakovui palankų sprendimo įvykdymo išdėstymą, būsimas, galimai atsakovui palankus teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas taptų beprasmis. Nurodo, kad ieškovas jau yra kreipęsis dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir teismas ieškovui šį vykdomąjį raštą yra išdavęs, todėl atsakovas mano, jog grėsmė, kad ieškovas įgyvendins visus priverstinio išieškojimo veiksmus, kurie jau gali būti antstolio pradėti ir šiuo momentu, ko pasėkoje sprendimas bus įvykdytas priverstinai, yra jau iškilusi ir labai reali.
Atsiliepimas
Ieškovas B. G. pateiktu atsiliepimu (b.l. 73) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir įpareigoti atsakovą greičiau pradėti atsiskaityti su ieškovu. Nurodo, kad ieškovas iki šiol nėra pateikęs jokio dokumento antstolių kontorai dėl priverstinio jam priteistos 35 042,35 Lt sumos išieškojimo iki neįsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2013-01-16 nutartis, todėl nėra jokio reikalo taikyti apsaugos priemones. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas ir toliau iki begalybės lauks atsakovo malonės nuo kada jis pradės vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimą. Nurodo, kad ieškovas darydamas kompromisą atsakovui dar kartą patvirtina anksčiau pirmosios instancijos teismui teiktą variantą atsiskaityti su juo pagal pasiūlytą grafiką, tai yra atsiskaityti visą sumą, kuri sudaro nuo 2012-07-05 iki 2013-04-11, o likusią dalį išdėstyti ir atsiskaityti tolygiai mėnesiais iki 2014-03-31.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių:
1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš atsakovo buvo priteista ieškovui 35 042,35 Lt negautų pajamų - suma susijusi su darbo santykiais. Ieškovui 2013-02-27 buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl priteistų skolų. 2013-03-21 atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto iki teismo nutarties išdėstyti ar atsisakyti išdėstyti sprendimą.
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad vykdymo procesas jau yra pradėtas, dėl ko yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat tuo, jog tik nuo ieškovo valios priklauso, kada jis kreipsis į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, dėl ko kyla reali grėsmė, kad teismo sprendimas bus įvykdytas priverstinai. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK 651 str. reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Taigi, šiuo veiksmu ir prasideda vykdymo procesas. Apeliantas atskirajame skunde pats nurodo, kad jam nėra žinoma, ar ieškovas jau pateikė vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad vykdymo veiksmai šioje byloje jau yra pradėti, kas sudarytų pagrindą teigti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šią apeliacinės instancijos teismo nuomonę sustiprina ir ieškovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nėra kreipęsis į antstolius dėl priverstinio sprendimo įvykdymo.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ieškovas jam siūlė ir tebesiūlo taikų susidariusios situacijos sprendimo būdą, t.y. išdėstyti mokėjimus dalimis, tačiau apeliantas nepateikia jokios savo nuomonės dėl to.
Patikrinus civilinės bylos Nr. 2-4774-852/2012 eigą LITEKO duomenų bazėje nustatyta, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo išdėstymo yra atmestas 2013-04-11 teismo nutartimi. Taip pat atsakovas teismui nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad yra pradėjęs geranoriškai vykdyti teismo sprendimą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas skundžia kiekvieną teismo sprendimą šioje byloje ir vengia savo įsipareigojimo vykdymo prieš ieškovą.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pats įstatymo leidėjas yra numatęs atitinkamoje CPK normoje tokią galimybę modifikuoti ar keisti įsiteisėjusį sprendimą, todėl sprendimo privalomumo principas, įtvirtintas CPK 18 str., nėra paneigiamas. Su šia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau ji neįtakoja kitokio šio klausimo išsprendimo. Aplinkybė, kad įstatymas numato galimybę išdėstyti teismo sprendimą, dar nereiškia kad teismas besąlygiškai turi ją taikyti, kas sudarytų pagrindą teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.