- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 2-23-633/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00984-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- S. B.
dalyvaujant : ieškovei V. Č., valstybės institucijos, įtrauktos į bylą išvadai duoti, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei L. Č., o atsakovei S. B. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Č. ieškinį dėl atidalinimo iš bendros nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. Ieškovė V. Č. patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą : a) atidalinti jos 4/10 dalį iš bendros su atsakove nuosavybės į žemės sklypus : 1) 0,7300 ha ploto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 2100 lt. (2012-01-04 duomenys), 2) 1,4600 ha ploto, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 4100 lt. (2012-01-04 duomenys), 3) 2,6300 ha ploto, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 4700 lt. (2012-01-04 duomenys), tokiu būdu : jai asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra abu aukščiau identifikuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) o atsakovei asmeninėn nuosavybėn natūra priteisti aukščiau identifikuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) b) priteisti jai iš atsakovės procese patirtas bylinėjimosi išlaidas : 134,80 lt. valstybei sumokėto žyminio mokesčio ir 150 lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, - viso 284,80 lt.
II. Teismo posėdyje ieškovė V. Č. paaiškino, kad atsakovė yra jos dukterėčia, su ja turi bendros nuosavybės objektus, - tris žemės sklypus, kuriuose 4/10 dalys priklauso jai, o likusios 6/10, - atsakovei. Joms priklausančios daiktinės teisės į sklypus nėra niekaip apsunkintos, kiti asmenys į šią nuosavybę jokių teisių neturi, ginčų teisme dėl to nėra. Ji siekianti atsidalinti savąją dalį iš bendros nuosavybės todėl, kad su atsakove, kaip bendraturte, visą laiką nesutaria dėl žemės naudojimo, dėl to santykiai tarp jų tapę konfliktiškais, o tai tiek vienai, tiek kitai apsunkina nuosavybės teisių įgyvendinimą. Ji nebematanti galimybės su atsakove taikiai susitarti dėl naudojimosi bendra nuosavybe, todėl prašanti jos dalį atidalinti taip, kad bendra nuosavybė būtų išviso panaikinta, kas sudarys galimybes joms abiem toliau netrukdomai naudotis atskirais sklypais skirtingose vietovėse, pašalins prielaidas naujiems ginčams tarp jų kilti. Jos prašomas atidalinimo natūra būdas leidžia mažiausiai nukrypti nuo idealiųjų jų, bendraturčių, dalių nuosavybėje, be to, sklypus būtent Šapkinų km ji prašanti priteisti jos nuosavybėn dėl to, kad čia kur kas arčiau gyvena jos sūnus, su kuriuo kartu naudosis žeme, be to, gretimai yra ir sūnaus asmeninė žemė. Mirusių jos tėvų paveldėti pastatai Pagerniavės I kaime stovi ne ant bendrai priklausančio 2,6300 ha sklypo, bet greta jo ant dar laisvos valstybinės žemės, todėl šių pastatų buvimas ir namų valdos žemės sklypo jų naudojimui formavimas ginčo sklypo (2,6300 ha) naudojimui ir valdymui jokios įtakos neturi. Jos žiniomis atsakovės prašymu iki bylos nagrinėjimo yra atlikti tikslūs sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu žemės, priešingai nei šioje byloje abejojo atsakovė, netrūksta ir netgi rasta truputis daugiau nei įregistruota jų nuosavybe. Jeigu teismui teks kiek tai nukrypti nuo jos ir atsakovės dalių nuosavybėje santykio, ji sutinkanti atsakovei kompensuoti tokį nuokrypį, tačiau prašanti tam nustatyti 1 m. terminą, kadangi pati yra sudėtingos turtinės padėties : nedirba, pragyvena iš 1100 lt. pensijos, turi nemaža skolų. Skaičiuojant galimą kompensaciją, prašanti vadovautis VĮ Registrų centras paskutiniais (naujausiais) duomenimis apie sklypų vidutinę rinkos vertę.
Atsiliepimas
Atsakovė S. B., teikdama šioje byloje rašytinį atsiliepimą į ieškinį bei žodiniais pareiškimais parengiamuosiuose posėdžiuose, išsakė savo, kaip atsakovės byloje, poziciją tokiu būdu, - ji sutinkanti su ieškovės reikalavimu atidalinti jų dalis iš bendros nuosavybės į visus tris sklypus tokiu būdu, kad pasinaikintų nuosavybės bendrumas, ji sutinkanti ir su antrąja atidalinimo sąlyga, jog tarp bendrasavininkių sklypai būtų atidalinti natūra, t.y. kad vienai atitektų 2 sklypai Šapkinų km, o kitai – sklypas Pagerniavės I km, kitokių pasiūlymų neturinti, ji taip pat pritarianti ieškovės reikalavimui, jog būtent ieškovei tektų sklypai Šapkinų km, o jai, atsakovei, asmeninėn nuosavybėn būtų priteistas 2,6300 ha sklypas Pagerniavės I km. Ji taip pat prašanti kompensuoti jai dėl neišvengiamo nuokrypio nuo dalių santykio, žemės sklypus vertinti pagal jos pačios pateiktus į bylą 2012-01-04 VĮ Registrų centras vidutinių rinkos verčių nustatymo duomenis. Ieškinį visumoje atsakovė pripažinti atsisakė dėl išsakytos abejonės, kad faktiškai sklype Pagerniavės I km žemės yra mažiau nei registruota jų nuosavybė, todėl norinti atlikti šio sklypo tikslius kadastrinius matavimus (b.l. 41-42, 59-62, 95-98).
Valstybės institucijos atstovė L. Č. teismo posėdyje davė išvadą, jog ieškovės prašomas taikyti atidalinimo iš šalių bendros nuosavybės būdas, kai panaikinamas nuosavybės bendrumas, yra protingiausiais ir racionaliausias šiuo atveju, nes pašalins prielaidas naujiems ginčams kilti, prašomas atidalinimo būdas nepažeidžia nei įstatymų nei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, nei geros žemėnaudos principo, be to, toks atidalinimo būdas yra racionalesnis ir viešojo intereso požiūriu, - sudaro prielaidas efektyviau vykdyti valstybinę tinkamo žemės naudojimo priežiūrą.
III. Išklausęs teismo posėdyje ieškovę ir valstybės institucijos atstovę bei ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (nekilnojamo turto registro duomenis, nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
Nuo 2009-06-08 ieškovė ir atsakovė yra trijų ginčo žemės sklypų bendrasavininkės, - 4/10 dalys kiekviename sklype nuosavybės teise priklauso ieškovei, likusios 6/10 – atsakovei, nuo 2006-10-30 šie juridiniai faktai yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Bendraturčių dalys yra idealiosios, neidentifikuotos. Sklypų vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras paskutinį kartą buvo nustatyta 2012-01-04, atitinkamai, - 4700 lt. (duomenys neskelbtini)), 4100 lt. (duomenys neskelbtini) ir 2100 lt. (duomenys neskelbtini)). Antrame parengiamajame posėdyje abi ginčo šalys pripažino šias kainas kaip teisingas, bylos procese toliau jų neginčijo, tai yra oficialūs rašytiniai duomenys, kurie pagal Nekilnojamo turto registro įstatymą yra laikomi teisingais, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, - to pagrindu teismas konstatuoja šioje byloje nustatęs būtent tokią ginčo sklypų, kaip bendros nuosavybės, vertę (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d.). Nekilnojamo turto registre yra įregistruoti ir kiti šiai bylai reikšmingi ginčo sklypų kadastro duomenys, o būtent kiekvieno sklypo plotas, atitinkamai, - 2,6300 ha (duomenys neskelbtini)), 1,4600 ha ((duomenys neskelbtini)) ir 0,7300 ha (duomenys neskelbtini). Šie teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka įregistruoti duomenys, kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, pagal tą pačią aukščiau minėtą įstatymo nuostatą yra preziumuojami visiškai teisingais tol, kol nėra nustatyta tvarka nuginčyti. Bylos procese ieškovė jokių prieštaravimų šiems duomenims nepareiškė, o atsakovė išsakė abejones, jog natūroje žemės sklype Pagerniavės I km yra mažiau nei skelbia analizuojami duomenys. Nors teismas ne vieną kartą pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovei siūlė teikti įrodymus savo abejonėms ar prieštaravimams pagrįsti, tačiau ji šito nepadarė, dėl ko pastarąsias atsakovės abejones (atsikirtimą) teismas vertina nustatyta tvarka jos neįrodytomis ir atmeta kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Be to, byloje lieka nenuneigti ieškovės teisme pareiškimai, jog atlikus detalius sklypo kadastrinius matavimus, žemės trūkumo natūroje nėra, registro duomenys nėra neteisingi. Įvertintų aukščiau duomenų visumos pagrindu teismas konstatuoja šioje byloje nustatęs būtent tokius ginčo sklypų, kaip bendros nuosavybės, plotus, kokiais jie įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Paskutinius metus laiko tarp žemės sklypų bendrasavininkių vyksta ginčai dėl naudojimosi šia žeme, juos sprendžia ne tik šis teismas, tačiau ir policija, kitos valstybės institucijos (b.l. 9-10, 88-92), bylos procese tapo akivaizdu, jog santykiai tarp ginčo šalių dėl naudojimosi bendra nuosavybe išties yra blogi ir netgi konfliktiški.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Ginčas šioje bylos dalyje yra keliamas Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 4.80 str. 1 d. juridiniu pagrindu. Sprendžiant panašius bendraturčių nesutarimus dėl naudojimosi bendra nuosavybe ginčus teisme, galima dviejų rūšių pažeistų teisių gynyba, - arba naudojimosi bendra nuosavybe tvarkos nustatymas teismo tvarka (CK 4.75 str.), arba vieno ar kelių bendraturčių dalies atidalinimas iš bendros nuosavybės su kt. asmenimis (CK 4.80 str.). Pastaruoju atveju yra prašoma ginti pažeistas teises būtent antruoju būdu. Šalies kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-446/2010, 3K-3-353/2009, 3K-3-291/2007, 3K-3-85/2006 ir kt.) yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos ir nagrinėjant ginčus dėl atidalinimo iš bendros nuosavybės : a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ar atidalinimo būdas ir tvarka turi būti teisėti, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui ar atidalinti iš bendros nuosavybės realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje naudojimosi tvarkoje ar prašomame taikyti atidalinimo būde ir jo įgyvendinimo tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos ar pritaikyti tokį atidalinimo iš bendros nuosavybės būdą, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu (atskiromis bendros nuosavybės dalimis, savarankiškais objektais) tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, taip pat e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus. Ginčas dėl atidalinimo ši bendros nuosavybės į daiktą sprendžiamas vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d. nuostata, kad daiktas tokiu atveju padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o tokios galimybės nesant, atidalinamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Ar yra galimybių padalinti bendrą turtą natūra paprastai priklauso nuo daikto paskirties, fizinių ir kt. savybių, viešosios teisės reikalavimų daikto sukūrimui ir naudojimui, taip pat faktinės situacijos specifikos, - ar prašomas atidalinimo būdas (-ai) teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šios bylos kontekste yra svarbu pažymėti, kad trijų ginčo žemės sklypų kadastro duomenys rodo, jog egzistuoja reali galimybė atidalinti ginčo šalių, kaip bendrasavininkių, dalis iš bendros nuosavybės masės (trijų sklypų sumos) artimu jų turimoms nuosavybės dalims (6:4) santykiu ir galinčių būti teisėtai ir be neproporcingų finansinių kaštų naudojamomis, valdomomis ir disponuojamomis.
Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas taikyti atidalinimo būdas, su kuriuo bylos procese sutiko ir atsakovė, - kad ieškovei asmeninėn nuosavybėn atitektų abu sklypai Šapkinų km, o atsakovei sklypas Pagerniavės I km, iš esmės atitinka visus teismo aukščiau pažymėtus teismų praktikoje nuosekliai taikomus kriterijus atidalinimui, o svarbiausia, kad toks atidalinimo būdas teikia visas prielaidas dabartinių bendratučių konfliktams baigtis, - jos galės visiškai savarankiškai viena nuo kitos, skirtingose geografinėse vietovėse naudotis kiekviena savo asmenine tampančia nuosavybe. Teismo vertinimu, kas atitinka ir byloje dalyvaujančios valstybės institucijos išvadas, ieškovės prašomas atidalinimo būdas šios bylos kontekste yra ne tik kad teisėtas, tačiau ir protingiausias, racionaliausias, teisingiausias abiem ginčo pusėms bei viešojo intereso užtikrinimo požiūriu (vykdant valstybinę žemės naudojimo priežiūrą), kartu bus užtikrintas civilinių teisių gynimo adekvatumo principas bei atkurta socialinė taika (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 3 ir 4 d.d.).
Dėl teismo teisės viršyti konkrečiai pareikštus byloje ieškovės reikalavimus ir, nesant atsakovės priešieškinio (savarankiškų reikalavimų), nustatyti (priteisti) atsakovei, kaip antrajam bendraturčiui, kompensaciją nukrypstant nuo idealiai nustatytų dalių, - šalies kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-573/2010, 3K-3-353/2009, Nr. 3K-3-303/2003), kad šios ir panašių kategorijų bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo teikiamų naudojimosi tvarkos projektų ar atidalinimo būdų (šiuo atveju tai būtų ieškovės prašomas), kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Tuo tarpu teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatomas atidalinimo būdas ir jo faktinis įgyvendinimas būtų kuo patogesnis, priimtinesnis abiem bendraturčiams, racionalus ir tarnautų geresniam daikto ar daiktų valdymui, jo teikiamų galimybių išnaudojimui. Todėl, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl atidalinimo iš bendros nuosavybės, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis aukščiau šio teismo jau analizuotų kriterijų.
Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas sprendžia ne tik visiškai patenkinti ieškovės byloje pareikštą pagrindinį reikalavimą dėl atidalinimo natūra, tačiau kartu priteisti iš jos piniginę kompensaciją atsakovei dėl atsirandančio nuokrypio nuo idealiai nustatytų bendraturčių dalių santykio. Pažymėtas nuokrypis atsiranda taip : a) ieškovės V. Č. dalis 2,6300 ha žemės sklype Pagerniavės km (4/10) yra 1,052 ha (2,6300x4:10), kurios vertė – 1880 lt. (1,052 ha x 4700lt. : 2,6300 ha), b) atsakovės S. B. dalis 0,7300 ha žemės sklype Šapkinų km (6/10) yra 0,438 ha (0,73x6:10), kurios vertė – 1260 lt. (0,438 ha x 2100 lt. : 0,73 ha), c) atsakovės S. B. dalis 1,4600 ha žemės sklype Šapkinų km (6/10) yra 0,876 ha (1,4600x6:10), kurios vertės – 2460 lt. Ieškovė prašo jos 1880 lt. vertės dalį Pagerniavės I km esančiame sklype pakeisti 1260 lt. + 2460 lt. = 3720 lt. bendros vertės atsakovės S. B. dalimis dviejuose sklypuose Šapkinų km, taigi ieškovė atidalinant gauna turto daugiau nei atsakovė : 3720 lt. – 1880 lt. = 1840 lt. Todėl būtent tokią sumą ieškovė turi kompensuoti atsakovei. Atsižvelgiant į sudėtingą ieškovės turtinę padėtį (nedirba, yra senatvės pensininkė, pragyvena iš 1100 lt./mėn. pensijos, turi nemažų priverstinai vykdomų piniginių prievolių kreditoriams), šios kompensacijos išmokėjimo terminas jai nustatytinas 10 mėn. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi ieškovės patikslintas reikalavimas dėl atidalinimo yra tenkinamas visiškai, ji pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.) turi teisę į visišką bylos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Ieškovės reikalavimas atlyginti jai prašomas bylinėjimosi išlaidas (134,80 lt. žyminio mokesčio ir 150 lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 284,80 lt.) yra pagrįstas byloje leistinais rašytiniais įrodymais, todėl turi būti patenkinamas. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nesiekia įstatymu nustatytos minimalios 10 lt. ribos, todėl jų paskirstymo tarp šalių klausimas byloje nesprendžiamas. Kadangi teismas šalims priteisia pareigą atlikti priešpriešinius piniginius mokėjimus, darytina jų užskaita tokiu būdu, - bylinėjimosi išlaidų dydžiu sumažintina ieškovės mokėtina kompensacija atsakovei, t.y. 1840 lt. – 284,80 lt. = 1555,20 lt., kompensacijos išmokėjimo terminas paliktinas tas pats, - 10 mėn.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
V. Č. ieškinį patenkinti.
I. Atidalinti ieškovės V. Č. 4/10 dalį iš bendros su atsakove S. B. nuosavybės į žemės sklypus : 1) 0,7300 ha ploto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 2100 lt. (2012-01-04 duomenys), 2) 1,4600 ha ploto, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 4100 lt. (2012-01-04 duomenys), 3) 2,6300 ha ploto, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 4700 lt. (2012-01-04 duomenys), tokiu būdu, : a) ieškovei V. Č., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 0,7300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir natūra 1,4600 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b) atsakovei S. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natūra priteisti 2,6300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Priteisti iš ieškovės V. Č., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus 20 ct. (1555,20 lt.) kompensacijos, už gaunamą atidalinant iš bendros nuosavybės didesnę turto dalį, atsakovei S. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad ši ieškovės V. Č. kompensacija atsakovei S. B. turi būti visiškai išmokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.