Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2S-71-866/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2S-71-866/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30054-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Atsakovas
mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“
Ieškovas
asociacijos LATGA
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-71-866/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30054-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rąžės pramogų projektai“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė asociacija LATGA (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – atsakovė) 11 066,04 Eur autorinį atlyginimą, 121 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir/ar bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 11 187,04 Eur sumos.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovei, kaip kūrinių naudotojai, yra žinomi su kūrinių naudojimu ir licencijos naudoti kūrinius gavimu susiję teisės aktų reikalavimai, tačiau atsakovė pastarųjų reikalavimų sąmoningai bei sistemingai nevykdo.

4. Pažymėjo, jog LATGA repertuaro kūrinių naudojimas atsakovės valdomose ūkinės-komercinės veiklos vykdymo vietose pasižymėjo ne tik dideliu mastu, bet ir ilga tokių neteisėtų veiksmų trukme.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. pradžioje viešojoje erdvėje yra pasirodžiusių publikacijų apie MB ,,Gaumena“ (dabar MB ,,Rąžės pramogų projektai“) atžvilgiu baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriose nurodoma, jog Palangos centre įsikūrusių populiarių pasilinksminimo įstaigų vadovė įtariama apgaulinga buhalterinės apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Tokia informacija, ieškovės nuomone, leidžia įžvelgti riziką dėl galimo atsakovės nesąžiningumo ir ateityje.

6. Atsakovės sąmoningą vengimą atlikti įstatymuose įtvirtintas pareigas, realią riziką, jog bus vengiama vykdyti teismo sprendimą byloje, ieškovės vertinimu, patvirtina ir tai, kad atsakovės elgesys nesikeičia, nepriklausomai nuo ieškovės mėginimų geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją.

7. Teigė, jog nors atsakovė privalo kreiptis į asociaciją dėl licencijos suteikimo, ieškovė, veikdama geranoriškumo pagrindu, 2020 m. liepos 15 d. išsiuntė atsakovei priminimus apie jos, kaip kūrinių naudotojos, prievoles, susijusias su licencijos gavimu, tačiau atsakovė į asociacijos priminimus visiškai nesureagavo. Anot ieškovės, atsakovės nesąžiningas elgesys, patvirtinantis grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo nevykdymo, yra akivaizdus, t. y. atsakovė verčiasi ūkine-komercine veikla nepaisydama daromų autorių teisių pažeidimų, priminimų apie savo prievoles bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės asociacijos LATGA prašymą tenkinti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 11 187,04 Eur sumai. Nurodyto turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, paliekant teisę atsakovei įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir (ar) turtu atsiskaityti su ieškove, išmokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas bei mokėti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

9. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys, t. y. jai žinant apie esamą prievolę ieškovei ir neatsiskaitant su ieškove, nevykdant savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, be to, nesudarius ir toliau vengiant sudaryti licencinę sutartį, vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, kaip nesąžiningas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie atsakovei priklausantį turtą byloje nėra, taip pat įvertinęs skolos sumą – 11 187,04 Eur, ir įvertinęs tai, kad yra duomenų apie šalies atliekamus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, t. y. atsakovė, net ir ieškovės raginama ir turėdama pareigą, toliau su ieškove nesudaro licencinės sutarties, esant duomenų apie galimą atsakovės neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimą, teismas konstatavo, jog šioje teisminio proceso stadijoje egzistuoja pakankamos prielaidos laikyti, kad atsakovė gali vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

11. Teismas vertino, jog aplinkybės apie atsakovės veiksmus suponuoja, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovė nedės pastangų, kad įvykdytų ieškovei tikėtinai palankų teismo sprendimą ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė gali vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagrindė, jog egzistuoja grėsmė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, jeigu nebus pritaikytas turto areštas atsakovės turtui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

13. Atsakovė (apeliantė) mažoji bendrija „Rąžės pramogų projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

14. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina.

15. Nurodo, jog atsakovė teikia tik viešojo maitinimo paslaugas, renginius organizuoja ir meniniais renginių išpildymo aspektais, tam tarp ir muzikinių kūrinių parinkimu rūpinasi atskiri renginių organizatoriai, t. y. fiziniai (veikiantys individualios įmonės, patento, individualios veiklos pažymėjimo ar kt. teisiniais pagrindais) ar juridiniai asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra pripažįstami autorių kūrinių naudotojais ir turi pareigą tiesiogiai bendrauti su LATGA dėl autorinių honorarų kompensacijų autoriams ir kitų mokėjimų LATGA.

16. Anot atsakovės, tai patvirtina ieškovės iniciatyva pradėtos administracinės bylos, kurių duomenimis, buvo nustatyta, jog už muzikos leidimą ir autorių teises tam tikromis datomis ir laiku buvo atsakinga ne atsakovė, o būtent administracinėse bylose nustatyti asmenys.

17. Teigia, jog ieškovė ieškinyje neatskleidžia visos informacijos, teikia tuos pačius „Viešojo kūrinio naudojimo fakto neturint autorinės – licencinės sutarties nustatymo aktus“, kurių pagrindu administracinėse byloje Palangos miesto policijos komisariate buvo nustatyti atsakingi ir atsakomybėn patraukti asmenys, tačiau ne atsakovė.

18. Atsakovė įsitikinusi, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, anot atsakovės, yra nepakeliamai ir neproporcingai apsunkinama atsakovės finansinė padėtis.

19. Teigia, jog objekto plotas, darbo laiko trukmė, autorių kūrinius naudojantis subjektas(ai) yra esminiai faktiniai duomenys, siekiant teisingai, sąžiningai ir pagrįstai apskaičiuoti mokėtiną mėnesinį autorių honorarą, tačiau nei vienas iš jų ieškovės ieškinyje, anot atsakovės, nėra tinkamai nustatytas.

20. Nurodo, jog dabartinėje situacijoje, kuomet atsakovė yra įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, įmonės veikla yra visiškai draudžiama, atsakovė negauna jokių pajamų, įmonėje dirba 16 darbuotojų, o atsakovei yra taikomos VMI ir SODRA mokestinės pagalbos priemonės, tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms turės neabejotinai neatitaisomas pasekmes toliau siekiant atnaujinti veiklą po karantino.

21. Tuo tarpu, anot atsakovės, ieškovės interesams jokio objektyvaus pavojaus nėra: atsakovė neturi jokių šiuo metu nagrinėjamų civilinių bylų dėl skolų; 2020 m. lapkričio 10 d. duomenimis, įmonės atžvilgiu didžiausioje Lietuvoje CREDITINFO sistemoje neregistruota jokių atsakovės skolų – nei fiziniams, nei juridiniams asmenims; atsakovė laiku atsiskaito su savo darbuotojais, Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje nėra registruota skundų, darbo ginčų ar neatsiskaitymo fiksavimo faktų; SODRA duomenų bazėje įmonė taip pat pažymėta kaip neturinti skolų, taigi, laiku vykdo savo prievoles.

22. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos, anot atsakovės, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog ieškovė savo ieškinį grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais, bet kokiomis internetinėmis nuorodomis, rastomis „google.lt“ paieškos sistemoje, o ieškinyje pateikiami duomenys (priedai) prieštarauja ne tik vieni kitiems, bet ir pačiam ieškovės ieškiniui byloje. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikiami argumentai yra tendencingi, pati ieškinio suma yra padvigubinta, o nuo teismo stengiamasi nuslėpti ieškovei žinomas nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes.

23. Nurodo, jog vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atsakovės atžvilgiu dar net nepradėta iš esmės nagrinėti baudžiamoji byla Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Pažymi, jog byla yra užvesta 2018 m., tačiau iki šiol nėra pradėta nagrinėti pirmos instancijos teisme. Teigia, jog įmonės atžvilgiu nėra pritaikytų veiklos ar finansinių ribojimų.

24. Ieškovė asociacija LATGA atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Nurodo, jog ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu įgyvendino jai, kaip kolektyvinio administravimo organizacijai, teisės aktų pagrindu laiduojamą teisę ginti kolektyviai administruojamas autorių teises teismine tvarka, pasinaudojant savarankiška ieškinio teise. Taip pat pažymi, jog pagrindė ieškinyje išdėstytus reikalavimus konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat jas patvirtinančiais įrodymais – be kita ko, viešo kūrinių naudojimo atsakovės ūkinės – komercinės veiklos vykdymo vietose, neturint licencinės sutarties, nustatymo aktais, paties kūrinių naudotojo valdomų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų išrašais ir kt.

26. Nurodo, jog ieškiniu reikalaujama priteisti suma buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka asociacijos tarybos patvirtintais autorinio atlyginimo, mokėtino už viešą muzikos kūrinių atlikimą, tarifais. Teigia, jog asociacijos teisę reikalauti du kartus didesnio autorinio atlyginimo priteisimo, lyginant jį su tuo, kuris būtų mokamas teisėto kūrinių naudojimo atveju, tiesiogiai numato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos.

27. Teigia, jog 2020 metais viešojoje erdvėje pasirodė publikacijų apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovės vadovė buvo įtariama apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu.

28. Ieškovės teigimu, nors atsakovė akcentuoja, jog baudžiamosios bylos teisminis procesas dar nėra baigtas, visgi, ne tik įtarimų, bet ir kaltinimo teisme pareiškimas esamai atsakovės vadovei dėl galimo nusikalstamos veikos finansų sistemai padarymo bent tikėtinai pagrindžia riziką, jog atsakovė galimai vengs vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą byloje.

29. Tokios, atsakovės nesąžiningumo rizikos tikimybę, anot ieškovės, padidina ir faktas, jog neteisėtas LATGA repertuaro kūrinių naudojimas atsakovės valdomose ūkinės – komercinės veiklos vykdymo vietose pasižymėjo ne tik dideliu mastu (kūriniai naudoti net penkiose savarankiškose ūkinės veiklos vietose), bet ir ilga tokių neteisėtų veiksmų trukme (atsakovė autorių teisių turėtojų teises pažeidinėjo nuo pat 2018 metų), nepaisant to, kad pareiga mokėti autorinį atlyginimą/sudaryti dėl to licencinę sutartį kyla ne iš sutartinių šalių santykių, bet yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme.

30. Nurodo, jog kūrinių naudotojas (kurio ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Gaumena“) yra turėjęs ir kitų teisminių ginčų dėl vengtų vykdyti prievolių (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1210-816/2020, buvo nuspręsta priteisti Palangos miesto rinkliavų centrui iš atsakovės 1 306,41 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą).

31. Teigia, jog atsakovės teiginiai apie jos tariamą negalėjimą dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti savo įsipareigojimų tiek darbuotojams, tiek valstybės institucijoms neatitinka tikrovės.

32. Pažymi, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nutartimi ne tik leido atsakovei areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir/ar kitu turtu atsiskaityti su ieškove, bet ir – išmokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas bei mokėti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

33. Be kita ko nurodo, jog skundžiama nutartimi buvo areštuotos ne visos, bet tik ieškinio sumos neviršijančios vertės atsakovės turtas. Tai, anot ieškovės, reiškia, kad, skirtingai nei aiškinama atskirajame skunde, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kūrinių naudotojui (atsakovei) nėra atimta galimybė atsiskaityti su kitais ūkio subjektais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

35. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

37. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

38. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad preliminariai įvertinus ieškovės ieškinio pagrįstumą, prieitina prie išvados, jog nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje reiškiamas ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl spręstina, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

39. Vis dėlto, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

40. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

41. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie galimai atsakovės atliekamus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, t. y. atsakovė, net ir ieškovės raginama ir turėdama pareigą su ieškove nesudaro licencinės sutarties, taip pat esant duomenų apie galimą atsakovės neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimą, konstatuotina, jog egzistuoja prielaidos laikyti, kad atsakovė gali vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

42. Atsakovės atskirojo skundo argumentai apie kūrinių naudojimą, ieškovės administracinių bylų iniciavimą atsakovės atžvilgiu yra laikytini aplinkybėmis dėl ginčo esmės, bet nėra susiję su aplinkybėmis, kurios pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamoje byloje labiau tikėtina, jog atsakovė nedės pastangų, kad įvykdytų galimai ieškovei palankų teismo sprendimą ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės interesus dėl galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos.

44. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teismo padarytoms išvadoms, todėl dėl jų nepasisakoma. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė