Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato G. B. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d., 11.59 val. (duomenys neskelbtini) (d. pusė) (duomenys neskelbtini) sav. Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) (d. pusė), (duomenys neskelbtini), N. I. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini). Tuo N. I. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis 415 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo N. I. buvo paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.

Paskirta 90 Eur bauda sumokėta 2024 m. rugsėjo 19 d.

II. Institucijos sprendimo motyvai

Vadovaujantis ANK 660 straipsnio 1 dalimi, joje aiškiai nurodyta, kad „Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. N. I. apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) jau buvo žinoma 2024 m. rugsėjo 19 d., nes tuomet buvo įvykdytas nutarimas ir terminas prašymui atnaujinti bylą privalėjo būti paduotas iki 2025 m. kovo 19 d., kai prašymas paduotas 2025 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad N. I. nevykdė pareigos apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės „BMW (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuri buvo eksploatuojama 2024 m. liepos 1 d., 11.59 val., kelyje (duomenys neskelbtini) (d. pusė), (duomenys neskelbtini) km, todėl priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaujantis ANK 661 straipsnio 6 dalimi, nuspręsta netenkinti N. I. atstovo advokato G. B. 2025 m. lapkričio 17 d. prašymo ir atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini).

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados ir argumentai

ANK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pirmoje dalyje nurodyta institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, – sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių; 2) kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o kai tokio pareigūno nėra, – teismui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2024 m. liepos 1 d., 11.59 val. (duomenys neskelbtini) (d. pusė) (duomenys neskelbtini) rajono sav. Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) (d. pusė), (duomenys neskelbtini), N. I. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini). Surašytas nutarimas 2024 m. rugsėjo 19 d. išsiųstas N. I. el. paštu (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimu registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 38), paskirta 90 Eur bauda buvo sumokėta 2024 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 45).

N. I. skunde nurodo, kad ji nežinojo apie pradėtą administracinę teiseną ir 2024 m. rugsėjo 19 d. priimtą nutarimą, o apie nutarimą sužinojo tik 2025 m. lapkričio 12 d., kuomet advokato patarimu gavo duomenis apie visus tariamai jos padarytus pažeidimus su transporto priemone (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu paskirtą 90 Eur baudą sumokėjo ne ji, o jos sutuoktinis, kadangi pažeidimo padarymo metu jis disponavo jos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). N. I. nurodo, jog vyras R. G., kaip pažeidimą padaręs asmuo, suprato, jog mokant baudą pakanka nurodyti ROIK numerį, ir jis kaip pažeidėjas tokiu būdu įvykdys paskirtą nuobaudą, o tiek ji, tiek R. G. kol kas dar nemoka lietuvių kalbos, ir nemokėjo jos 2024 metais, todėl ji nežinojo, ir nesuprato proceso, jog Institucijai turėjo nurodyti, jog transporto priemonę vairavo ne ji. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, skunde nurodomas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir sudarytų pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Kaip pagrįstai pažymėjo Institucija proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik tai, kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). Nagrinėjamu atveju bylos ir skunde nurodomos aplinkybės to nepatvirtina.

2024 m. liepos 10 d. Institucija priėmė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinio proceso tvarka pareiškėjai nedalyvaujant. Protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, 2024 m. liepos 10 d. pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas registruotas pranešimas, dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 36). Pranešimu N. I. buvo pranešta apie transporto priemone „BMW“ v. n. (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą bei nurodyta, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, todėl vadovaujantis ANK 608 ir 611 straipsniais, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir siunčiamas N. I.. Pareiškėjai išaiškinta, jog tuo atveju jei nusižengimą padarė kitas asmuo, ji turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė pareiškėjai priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. N. I. informuota ir apie teisę per 14 kalendorinių dienų teikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių. Iš to kas minėta ankščiau matyti, jog skunde nurodomos aplinkybės, jog apie administracinio nusižengimo bylą pareiškėjai nebuvo žinoma, nes jos elektroniniu paštu naudojosi jos vyras, kuris vėliau sumokėjo baudą yra deklaratyvios, kadangi N. I. pranešimas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą buvo siunčiamas ir registruotu paštu.

Teismo vertinimu, pareiškėja gavusi administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu bei pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, žinojo apie tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo kitas asmuo. Visgi pareiškėja skunde pažymi, jog tiek ji, tiek jos vyras nemoka valstybinės kalbos, todėl ji nežinojo, ir nesuprato proceso, jog Institucijai turėjo nurodyti, jog transporto priemonę vairavo ne ji, o jos vyras suprato, jog mokant baudą būtina ir pakanka nurodyti tik ROIK numerį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog N. I. vyro R. G. buvo nagrinėjamas skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-456-990/2025, iš rašytinės elektroninio skundo bylos matyti, jog R. G. 2025 m. sausio 19 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) informuoja Instituciją, jog jis supranta lietuviškai, bet yra tikras, kad negalės iki galo paaiškinti situacijos ir savo nuomonės, todėl į žodinį bylos nagrinėjimą prašė užsakyti vertėją. Be to, kitoje byloje Nr. II-1704-1100/2025 (nagrinėjant skundą dėl atsisakymo atnaujinti bylą N. I. atžvilgiu) teismui išreikalavus papildomus duomenis, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus pateikė informaciją, kad N. I. 2022 m. kovo 4 d. užpildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, 2022 m. lapkričio 4 d. užpildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojui, prie kurio pridėjo (duomenys neskelbtini) diplomą. N. I. 2023 m. lapkričio 22 d. užpildė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, prie prašymo pridėjo pažymėjimą apie išlaikytus valstybinės (lietuvių) kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Aptarti duomenys patvirtina, jog priešingai, nei teigiama skunde pareiškėjai ir jos sutuoktiniui yra suprantama lietuvių kalba, todėl administracinio nusižengimo nutarime nurodoma informacija – pareiškėjos vardas, pavardė ir gimimo data, galėjo būti suprantami ir suvokiama, jog procesiniai dokumentai yra skirti N. I..

Teismas pažymi, jog ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punktas garantuoja teisę naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau atvirkščiai nei nurodoma skunde ši teisė realizuojama pačio asmens iniciatyva, t. y. jis turi pareigą pareikšti, kad nemoka lietuvių kalbos ir pageidauja vertimo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-409-1036/2025). Taigi tuo atveju jei pareiškėjos vyrui ir jai nebuvo suprantamas Institucijos protokolo, pranešimo ir nutarimo turinys ji vadovaujantis ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte turimomis teisėmis galėjo prašyti pateikti ankščiau minėtų procesinių dokumentų ir pranešimo vertimą į jai suprantamą kalbą. Tačiau joks objektyvus įrodymas byloje nepatvirtina, kad N. I. savalaikiai kreipėsi dėl dokumentų vertimo pateikimo. Priešingai – pareiškėjos vyras atliko aktyvius veiksmus – tą pačią dieną, kai priimtas nutarimas, sumokėjo baudą ir taip sukūrė teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje, privalo pasirūpinti jam siunčiamų oficialių dokumentų turinio supratimu, o jų nesupratimas savaime neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų ir vykdyti teisėtas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-719/2020). Nenustačius aplinkybių, jog procesiniai dokumentai nebuvo gauti pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės neapribojo galimybės pareiškėjai būti aktyviai ir kreiptis į Instituciją dėl dokumentų vertimo pateikimo bei pasitelkti teisininkų pagalbą. N. I. turėjo visas galimybės pranešti Institucijai, kad transporto priemonę vairavo jos sutuoktinis, tačiau elgėsi nerūpestingai ir to nepadarė. Teismas akcentuoja, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos skundo motyvas, jog administracinio nurodymo neįvykdymas turėjo ir galėjo sukelti abejonių Institucijai dėl jos, kaip tariamos pažeidėjos galimybės suprasti lietuvių kalbą. ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. ANK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Teisinis reguliavimas numato teisę, tačiau ne pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sumokėti siūlomos baudos dydį, taigi asmuo nesutinkantis su administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nurodytomis aplinkybėmis, turi teisę neįvykdyti administracinio nurodymo ir dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime arba kaip nagrinėjamu atveju gavus pranešimą dėl administracinio nusižengimo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Todėl administracinio nurodymo neįvykdymas neturėjo pagrindo sukelti Institucijai abejonių dėl pareiškėjos gebėjimo suprasti lietuvių kalbą.

Sutiktina su Institucijos sprendime nurodomu motyvu, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Pagal ANK 660 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių paduodamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja apie aplinkybę, jog administracinį nusižengimą įvykdė jos vyras žinojo prieš įvykdant nutarimą, taigi ji turėjo visas galimybes apie 2024 m. liepos 1 d. administracinį nusižengimą įvykdžiusį asmenį pranešti iš karto po Institucijos protokolo su administraciniu nurodymu ir pranešimo gavimo dienos, todėl šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios. Tačiau dėl nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo stokos (nesikreipiant į Instituciją dėl vertimo pateikimo arba kvalifikuotos teisininkų pagalbos) jau įvykdžius nutarimą, pareiškėja dėl jo kreipėsi tik po 1 metų.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir panašiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-4-502/2024). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl 90 Eur paskirtos ir savanoriškai, apmokėtos baudos, be to, dėl neginčijamo administracinio nusižengimo, prieštaraus prieš tai išvardintiems principams. Be to, teisinės pasekmės, kurios kyla iš įvykdyto nuobaudos apmokėjimo yra minimalios, todėl net sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą iš šio instituto paskirties ir tikslo perspektyvų, matyti, kad sprendimas būtų neprotingas ir neproporcingas. Kadangi minėtų teisinių padarinių kilimui įtakos turėjo nepakankamai atidus ir rūpestingas pareiškėjos elgesys, todėl nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjos skunde teigiama, kad Institucija priimdama sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesilaikė ANK 661 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo ir padarė procedūrinį pažeidimą. Skunde grindžiama, kad Institucija gavusi prašymą turėjo spręsti dar ne pačios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, o priimti sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo. Sprendimu visiškai nepagrįstai, nepriėmus sprendimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tyrimo pradėjimo, buvo priimtas sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo motyvais.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių yra bendras institutas, kurio įgyvendinimo tvarka ir kriterijai yra apibrėžti viename ANK 661 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja reguliavimą dėl sprendimų, kuriais yra sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo/nepradėjimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, 4 dalis numato tokių sprendimų apskundimo tvarką, o 6 dalis reglamentuoja sprendimų išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą priėmimą/nepriėmimą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama tik tada, kai yra paaiškėjusių naujų aplinkybių. Nesant paaiškėjusių naujų aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas yra negalimas, o tuo pačiu nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Taigi paaiškėjusios naujos aplinkybės arba jų nebuvimas yra tiesiogiai susiję su administracinio nusižengimo bylos atnaujinimu ar neatnaujinimu.

Analizuojamu atveju iš skundžiamo Institucijos sprendimo turinio matyti, kad buvo vadovautasi byloje surinktais duomenimis, ANK įtvirtintomis nuostatomis ir aktualia teismų praktika bei įvertinta, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir priimtas sprendimas neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos. Institucija neturėjo jokio pagrindo priiminėti atskirų, vienas nuo kito atsietų sprendimų, kuriuose iš esmės pasisakytų apie tą patį – kad nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl kurių vertėtų pradėti tyrimą ir kad, to pasėkoje nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kad N. I. atstovo advokato G. B. prašyme dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo, adresuoto institucijai, buvo suformuluoti du prašymai – priimti pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, Institucija sprendimo rezoliucinėje dalyje galėjo išspręsti šiuos du prašymus atskirai, tačiau to nepadarius, tai savaime nereiškia esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinamas skundžiamas sprendimas ir perduoti klausimą nagrinėti institucijai iš naujo, nes sprendimo esmė ir galutinis rezultatas nuo to nepasikeistų.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4, 6 dalimis,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. atstovo advokato G. B. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. B. prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), ir sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.