Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-11 · Administracinė byla Nr. I1-6454-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
I1-6454-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01035-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6454-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01035-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 9500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2021-01-04 iki 2021-03-23 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nežmoniškomis sąlygomis. Teigė, jog 1-ojo sektoriaus miegamųjų patalpų plotų vidurkis yra apie 25 kv. m, o miegamųjų vietų skaičius nuo 10 iki 20 vienoje patalpoje. Pabrėžia, jog gyvenamąjį plotą mažino ir patalpoje esantys baldai bei kitas inventorius. Patalpose gyveno nuo 7 iki 10 nuteistųjų. Nurodė, jog į pataisos namus atvyko 2021-01-04 ir buvo patalpintas į 6 lokalinio sektoriaus 9 būrio 8 brigadą, vėliau perkeltas į 9 būrio 1 brigadą. Per visą šį laikotarpį kartu su pareiškėju patalpose buvo nuo 8 iki 10 nuteistųjų. Nuteistųjų skaičius kito. Teigė, jog dušo patalpos netvarkingos, neatitinka higienos normos reikalavimų, sienos rudos nuo vandens, ant sienų kalkės, apnašos. Dušo patalpoje nebuvo sienelių tarp dušo ragelių, nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo lentynėlių, trūko veidrodžių. Duše nebūdavo karšto vandens, tekdavo maudytis po šaltu dušu. Gyvenamojoje patalpoje grindys medinės, lentos supuvusios, neremontuojamos, sienos išdaužytos, elektros laidai nepaslėpti, atviri, neizoliuoti, nuo sienų lupasi seni dažai. Ant sienų yra pelėsis. Patalpose blogas apšvietimas, trūksta dieninio apšvietimo, nėra naktinio apšvietimo. Toks apšvietimas kenkia regai, trukdo skaityti, rašyti. Patalpose pilna pelių, tarakonų, blakių. Teigė, jog jie yra naikinami, tačiau neefektyviai. Baldai yra seni, sulūžę, trūksta patalpose spintų, spintelių, stalų, kėdžių. Nurodė, jog virtuvėlė labai maža, todėl ne visi spėja pasigaminti maistą, virtuvėlėje taip pat pilna tarakonų, pelių, patalpos avarinės būklės. Virtuvėje trūksta inventoriaus maistui gaminti. Nurodė, jog yra sanitariniame mazge trūksta inventoriaus, jame yra 4 sėdimi tualetai, pisuarų nėra, o būryje yra 80 nuteistųjų, todėl susidaro eilės. Taipogi trūko ir kriauklių, kurių buvo tik 5. Sanitariniame mazge nebuvo lentynėlių susidėti priemones, nei stalų, nei suolų. Dėl tokių pažeidimų jautė didelį pažeminimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, emocinius sukrėtimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–14) nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 9 būrio 8 ir 1 gyvenamojoje patalpoje, kuriose minimali tenkanti vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nuteistieji, pagal Pataisos įstaigos direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Teisės aktai nenumato Pataisos namams prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis, laikytis drėgmė, veistis parazitai. Jei patalpose buvo pelėsis ar veisėsi parazitai, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pataisos namai užtikrina tinkamą dušo patalpos įrengimą numatytais teisės aktuose baldais ir inventoriumi. Pirmojo sektoriaus bendrojoje nuteistųjų dušinėje įrengta 12 dušo galvučių. Patalpoje įrengtas veidrodis, lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant tvarkomas arba keičiamas nauju. Nurodė, jog 9 būrio sanitariniame mazge yra 4 sėdimi unitazai ir 2 pisuarai bei 6 plautuvės, 1 dušo sietelis bei patalpoje virš kiekvienos praustuvės įrengtos lentynėlės. Pirmojo sektoriaus 9-ame būryje yra atskiras sanitarinis mazgas ir juo gali naudotis 9-o būrio nuteistieji. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas Pataisos namų administracijai dėl laukimo eilėje prie prausimosi, unitazo, skunde šios aplinkybės taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant.

Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamosios patalpos įrengimą numatytais baldais ir inventoriumi. Patalpose įrengtas stalas, spintelės arba dėžės su dangčiais asmeniniams nuteistųjų daiktams laikyti. Patalpos atnaujinamos, remontuojamos iš įstaigos lėšų, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų būklę. 9 būrio patalpose grindys tvarkingos, sienos periodiškai atnaujinamos, dažomos. Pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pirmojo sektoriaus 9 būrio patalpose įrengtas dieninis apšvietimas.

Nuo 2020-03-09 su „Utenos deratizacija“ Pataisos namai sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-41 pagal kurią įstaigos objektuose 2 kartus per mėnesį (arba pagal poreikį) teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų paslaugų aktuose. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji turėtų pranešti savo būrio Resocializacijos specialistui. Pirmojo sektoriaus 9 būrio patalpoje įrengtose spintelėse ir šaldytuvuose nuteistieji gali laikyti savo asmeninį maistą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (2021-06-14 pažyma Nr. 77-1318). Pareiškėjas atlikdamas bausmę Pataisos namų Pirmame sektoriuje, laikotarpiu nuo 2021-01- 04 iki 2021-03-23 į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos, nesikreipė. Todėl vertinant aplinkybes, jog pareiškėjas realiai jautė kokią nors emocinę depresiją ar dvasinius išgyvenimus yra nepagrįsti (2021-06-09 pažyma Nr. 85-331). Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

Teismaskonstatauja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021-01-04 iki 2021-03-23 pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktas numato 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pateikti į bylą dokumentai (b. l. 15, 19–22) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 9 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 35,64 kv. m ir joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,564 kv. m ploto. Taip pat bausmę atliko ir 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,73 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,53 kv. m.

Gavęs atsakovės atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo priskirtą gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu, gyvenamosios vietos plotą, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas neginčija atsakovės pateiktų duomenų, todėl nebuvo paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš to, jog dušo patalpos buvo netvarkingos, neatitiko higienos normos reikalavimų, sienos rudos nuo vandens, ant sienų kalkės, apnašos. Dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo lentynėlių, trūko veidrodžių. Teigė, jog dušo patalpose nebūdavo karšto vandens, tekdavo maudytis po šaltu dušu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) tokio reikalavimo nėra numatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 1 sektoriuje dušų neskiria jokios pertvaros, kadangi atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl pirmojo sektoriaus dušo patalpų įrengimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pataisos įstaigas nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu 1 sektoriuje laikotarpiu nuo 2021-01-04 iki 2021-03-23 buvo pažeidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2021-01-04 iki 2021-03-23) turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 11 kartų, todėl, teismo vertinimu, 11 dienų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

Aprūpinimo normų 13 punkte numatyta, jog dušo patalpose turi būti veidrodis (1 vnt.), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)). Atsakovė nurodė, jog dušo patalpose yra veidrodis bei lentynėlės higienos priemonėms susidėti (b. l. 20–22). Atsakovas nurodo, jog į bylą pateikęs 9 būrio dušo nuotraukas (b. l. 10, 41–43), tačiau 1-ojo sektoriaus dušo patalpų nuotraukų į bylą nėra pateikta. Tai patvirtina ir pareiškėjas (b. l. 47). Pareiškėjas ir atsakovas patvirtina, jog veidrodis dušo patalpose yra todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių trūkumo atmestini, kadangi Aprūpinimo normoje dušo patalpose numatytas tik vienas veidrodis. Dėl kito inventoriaus trūkumų atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl jie lieka nepaneigti.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų dušo patalpose, jog jos buvo netvarkingos, neatitiko higienos normos reikalavimų, sienos rudos nuo vandens, ant sienų buvo kalkės, apnašos, nebuvo karšto vandens. Pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netvarkingų dušo patalpų ar karšto vandens nebuvimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė.

Teigė, jog patalpose ant sienų yra pelėsis, patalpose blogas apšvietimas, trūksta dieninio apšvietimo, nėra naktinio apšvietimo. Patalpose pilna pelių, tarakonų, blakių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22), 11.6 punktas numato, jog nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Duomenų apie ta, jog pareiškėjo patalpos yra naujai pastatytos, rekonstruotos ar kapitališkai suremontuotos, atnaujintos (modernizuotos) nėra, todėl šios normos pareiškėjo gyvenamųjų patalpų įrengimui negali būti taikomos. Pareiškėjo pretenzijos dėl neįrengto naktinio apšvietimo atmestinos. Natūralaus apšvietimo koeficiento teisės aktai nereglamentuoja.

Pareiškėjas dėl apšvietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad dirbtinis patalpos apšvietimas buvo blogas, tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė apšvietimo blogumas, kada ir į ką dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi. Nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodyto galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Duomenų apie tai, jog kreiptųsi į administraciją ar kitas institucijas dėl Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimų nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl pelėsio buvimo gyvenamosiose patalpose yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 27–33) bei pateikti teismui atliktų paslaugų aktai (b. l. 23–26). Iš pateiktų aktų matyti, jog 9 būryje ginčo laikotarpiu buvo atliktas patalpų monitoringas ir kenkėjų naikinimas. Tai patvirtina, jog atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kenkėjų naikinimo atmestini.

Aprūpinimo normose numatyta, jog prausykloje, tualete turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms susidėti (po 1 vnt. virš kiekvienos kriauklės), 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras, 1 praustuvė 15 nuteistųjų.

Pareiškėjas nurodė, jog sanitariniame mazge buvo 4 sėdimi tualetai, pisuarų nebuvo, o būryje yra 80 nuteistųjų. Nurodė, jog trūko ir kriauklių, kurių buvo tik 5. Prie praustuvių nebuvo lentynėlių susidėti priemones, taip pat nebuvo nei stalų, nei suolų.

Atsakovė nurodė, jog 9 būryje yra 4 unitazai (sėdimi), 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušo sietelis bei patalpoje virš kiekvienos praustuvės įrengtos lentynėlės (b. l. 19, 21–22). Atsakovas 2021-06-10 pažymoje Nr. 61-3981 (b. l. 15) pažymėjo, jog 9 būryje miegamųjų vietų skaičius yra 70, tačiau faktinis nuteistųjų skaičius būryje 2021-01-04 buvo 40, o 2021-01-14 – 45 nuteistieji.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei pateiktus atsakovės duomenis konstatuotina, jog sanitarinių įrenginių buvo pakankamai remiantis pateiktais duomenims, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti. Teisės aktai nenumato, jog prausykloje ar tualete būtų stalas ar suolas, todėl šios pareiškėjo pretenzijos atmestinos.

Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja virtuvių plotų, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl mažų virtuvių atmestinos. Be to, pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė kokio konkrečiai inventoriaus trūko virtuvėje, todėl tokios abstraktaus pobūdžio aplinkybės nevertintinos ir atmestinos kaip nepagristos.

Aprūpinimo normose numatyta, jog gyvenamojoje patalpoje turi būti spintelė prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui), taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai (pagal poreikį), stalas (1 vnt.), sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip du kabliukai 1 asmeniui). Iš pateiktų atsakovo nuotraukų (b. l. 34–40) matyti, jog kambariuose buvo inventorius, kuris numatytas Aprūpinimo normoje, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu.

Atsakovas nurodęs, jog patalpos atnaujinamos, remontuojamos iš įstaigos lėšų, atsižvelgiant į asignavimus bei teigė, jog įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų būklę. 9 būrio patalpose grindys tvarkingos, sienos periodiškai atnaujinamos, dažomos. Duomenų, jog pareiškėjas kreiptųsi administraciją dėl nurodytų pažeidimų nėra, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė.

Atsakovas pateiktoje 2021-06-09 pažymoje (b. l. 18) nurodyta, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į medikus nepateikta.

Neužtikrinant pareiškėjui 11 dienų privatumo naudojantis dušu bei trūkstant inventoriaus dušo patalpose konstatuotina, jog jis galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovės suma yra 150 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė