Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2022 m. birželio 26 d. apie 19.50 val. viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), upės pakrantėje, iš chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje dviračiu trenkė V. K. į veidą, t. y. į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 27 d. apklaustas kaltinamasis G. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 19.50 val. buvo atvažiavęs dviračiu prie pakrantės tikslu pailsėti, išsimaudyti, pastebėjo bręstantį žodinį konfliktą tarp vyrų, iš kurių vienas ėjo iš kitos upės pusės, laikydamas rankoje kažką panašaus į beisbolo lazdą. Jis (G. J.) iš smalsumo dviračiu atvyko į konflikto vietą (buvo pusnuogis, su šortais). Konfliktas vyko tarp 3 žmonių, du vyrai buvo priešais vieną vyrą, kuris buvo su akiniais ir kuris, kaip suprato, galimai buvo (duomenys neskelbtini). Būtent šis vyras rankoje turėjo beisbolo lazdą, vienas iš prieš jį buvusių vyrų turėjo medinį pagalį. Kaip suprato, tas (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs pasiaiškinti. Minėtų vyrų nepažinojo, šalia tų trijų vyrų buvo dar jam nepažįstama moteris. Moteris buvo visai šalia tų konfliktuojančių vyrų, matėsi, kad filmuoja iš labai arti. (duomenys neskelbtini) užsimojo lazda vyrui, nepataikė, moteris tam (duomenys neskelbtini) sudavė kelis kartus į veidą, tada, kaip suprato, prasidėjo grumtynės, visi trys nukrito į griovį. Prie jų prisidėjo dar vienas vyras, buvęs kartu įvykio vietoje, kaip suprato, galimai kažkoks giminaitis (jis vaizdo įraše užfiksuotas su mediniu pagaliu). Tada jis (G. J.) nulipo nuo dviračio ir priėjo prie įvykio dalyvių. Priėjo iš nugaros tam vyrui, kuris mosikavo pagaliu, ir pagavęs momentą, siekdamas užkirsti kelią sunkioms pasekmėms, iš nugaros rankomis sugriebė tą pagalį, suimdamas jį. Vyras su pagaliu (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau 5 smūgių. Moteris pastebėjo, kad jau kėlėsi, o vyrai – (duomenys neskelbtini) su tos moters vyru, skyrėsi. Jis tą vyrą su pagaliu dar apsuko, vyras nenorėjo paleisti pagalio, gal apie 10 sekundžių traukė į save, jam pavyko išplėšti pagalį iš jo rankų ir pagalį numetė link upės, tikrai niekam juo nepataikė. Išmetęs pagalį, ėjo link savo dviračio, priėjęs prie jo, atsisėdo, ruošėsi važiuoti link savo poilsio vietos. Tada pastebėjo, kad moters vyras eina link jo agresyviai nusiteikęs, pradėjo grasinti, kad jam bus blogai, kaltino, jog jis (G. J.) sudavė jo žmonai. Jis nulipo nuo dviračio ir jį laikė kaip apsauginę tvorelę. Vyras vis tiek ėjo link jo, agresyviai nusiteikęs. Jis minėjo, kad jokios moters nemušė, net nebuvo priėjęs arti. Ir jau vyrui būnant visai šalia, jis pakėlė dviratį ir laikydamas jį rankose, su juo apsisuko, nes tuo momentu nieko kito nesugalvojo, tikrai nenorėjo veltis į jokį konfliktą. Jis atsitraukė, sėdo ant dviračio ir grįžo į savo poilsio vietą. Susidėjo ramiai savo daiktus ir grįžo namo. Nustebo, kad po kurio laiko pas jį į namus atvažiavo policija, ir jis buvo nuvežtas prie to vyro ir moters namų. Atstumas buvo apie 1 kilometrą. Atvykus prie tos moters ir vyro namų, pareigūnai to vyro paklausė, ar jis (G. J.) sumušė jo žmoną, vyras patvirtino. Dar kartą prie pareigūnų pakartojo, kad jokios moters nemušė. Nežino, kodėl buvo apkalbėtas. Tiek moteris, tiek jos vyras buvo neblaivūs. Yra pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini) veidas, nugara, rankos buvo sumuštos, nubrozdintos. Pas moterį yra pastebėjęs sužalojimą prie akies, bet to nepadarė. Tikrai nelįs aiškintis su moterimi, jos vyru, galimai jam pavyks rasti liudininkus, nes tą konfliktą matė daug pašalinių, o dėl apkalbėjimo, jis galimai parašys pareiškimą (b. l. 81–84).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 26 d. 19.48 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. K. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie upės prieš dvi minutes pranešėjai su beisbolo lazda į akį trenkė nepažįstamas vyras, greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 2016/2022(01) nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros kliniką 2022 m. birželio 26 d. 21.45 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo lokalizacija nebūdinga griuvimui, kritimui, jo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27–28).

Iš 2022 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. K. pateikė įvykio vaizdo įrašą ir išrašą iš Santaros klinikų (b. l. 29–31, 32).

Iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta V. K. pateikto vaizdo įrašo apžiūra, pridėtas vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 33–36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto Ž. M. 2022 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio kaltininkas G. J. surastas (duomenys neskelbtini), besislepiantis namo pagalbinėse patalpose. Nukentėjusioji ir liudytojai atpažino jį kaip asmenį, sužalojusį V. K. (b. l. 59).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 26 d. 21.12 val. G. J. buvo nustatytas 0,14 promilių neblaivumas. Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 67, 68).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad G. J. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo sudėtį.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo G. J. paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. K., liudytojų V. K. ir S. K. parodymai, byloje esantis policijos įvykių registro išrašas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog G. J. 2022 m. birželio 26 d. apie 19.50 val. viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), upės pakrantėje, iš chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje dviračiu trenkė V. K. į veidą, t. y. į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl G. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė esant galimybei leisti baudą sumokėti dalimis per 6 mėnesius, t. y. iki 2023 m. kovo 13 d. (b. l. 118–123). Nukentėjusioji V. K. taip pat informuota apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nepareiškė (b. l. 43, 124).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. J., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, jo veiksmais taip pat nežymiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kadangi būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, esant neišnykusiam ir nepanakintam teistumui už juos, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai nurodyti prokuroro pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-648/2019).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. J. – jauno darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis (b. l. 117), teistas 2 kartus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas (b. l. 110–112), baustas administracine tvarka (b. l. 113–116), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. J. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 str. 3 d. 2 p.), t. y. 54 MGL (BBND) (2 700 Eur).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

G. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 36 MGL (BBND) (1 800 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. J. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 26 d. 20.15 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 15.23 val. (b. l. 64–66, 70–72) išbūtas laikas, t. y. viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas ilgesniam, t. y. 6 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.). Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl G. J. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–74) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 54 MGL (BBND) (2 700 Eur) (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti 36 MGL (BBND) (1 800 Eur) (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 26 d. 20.15 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 15.23 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti G. J. galutinę 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu, saugomą voke prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti G. J., kad bauda, turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Taip pat G. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.