Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo rūpintojų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimų išdavimą.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nepilnametės A. A. motinai J. A. neterminuotai apribota motinos valdžia. Mergaitės nuolatiniais globėjais paskirti I. K. ir V. K. (civilinė byla Nr. N2-3065-889/2013). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate 2018 m. liepos 26 d. užregistruotas I. K. pranešimas apie galimai vaistais apsinuodijusią nepilnametę A. A., gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį. Pranešėja I. K. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį jai A. A. sakė, kad prieš ją smurtavo globėjas V. K.. V. K. sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. liepos 27 d. gavo valstybės įmonės Klaipėdos vaikų ligoninės pranešimą apie Intensyvios terapijos skyriuje gydomą medikamentais apsinuodijusią A. A.. valstybės įmonės Klaipėdos vaikų ligoninės 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. 510 nurodyta, kad A. A. nustatytas ūmus tyčinis vidutinio sunkumo apsinuodijimas medikamentais. Mergaitė medikams paaiškino, kad daug metų nesutaria su močiute I. K., ryšio su mama nepalaiko. Nurodė, kad močiutė elgiasi keistai, taiko fizines bausmes, visai nesirūpina tvarka namuose, todėl neapsikentusi sudėtingos situacijos šeimoje suicido tikslu išgėrė apie 50 įvairių tablečių. A. A. konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, jai nustatytas sunkus depresijos epizodas. I. K. paaiškinta dėl anūkei reikalingo tolesnio gydymo, tačiau rūpintoja kategoriškai atsisakė gydymo, elgėsi neadekvačiai. A. A. po detoksikacijos toliau gydyti pervežta į (duomenys neskelbtini). Tarnyba. grėsmės vaikui lygio įvertinimo anketoje 2018 m. liepos 31 d. nustatė, kad iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, ir konstatavo antrąjį grėsmės vaikui lygį.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti vaiką A. A. iš vaiko rūpintojų I. K. ir V. K., teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Byloje gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo prašoma prie bylos pridėti: A. A. paaiškinimo kopiją, įsakymo dėl laikinosios rūpybos nustatymo A. A. kopiją, 2018 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo kopiją. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl vaiko paėmimo iš rūpintojų. Kadangi teismo leidimo išdavimo klausimas buvo patenkintas rašytinio proceso tvarka, teismo vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, jau po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomi pridėti įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantė teigia, kad yra padaryta materialinės teisės normos, tai yra CK 3.254 straipsnio, pažeidimų, nenustatant jokių priežasčių, kodėl apeliantė negali rūpintis vaiku. Papildomai nurodo, kad vaiko nesutarimas su rūpintojais turi būti suprantamas, kaip auklėjimo procesas.

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nepilnametės A. A. motinai J. A. neterminuotai apribota motinos valdžia. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju teismas, neterminuotai apribojęs J. A. motinos valdžią, nustatė nuolatinę globą A. A. ir jos globėjais paskyrė I. K. ir V. K.. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai yra nurodyti CK 3.254 straipsnyje. CK 3.254 numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CK 3.254¹ straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisę į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą ir kitas teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

15. Apeliantės nurodyti argumentai, kad šiuo atveju nėra ir nebuvo nustatyta jokių CK 3.254 straipsnyje nurodytų priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėtų rūpintis vaiku, atmetami kaip nepagrįsti. CK 3.254 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad viešojoje įstaigoje Klaipėdos vaikų ligoninėje buvo gydyta A. A.. Viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. 510 nustatyta klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ligoninės darbuotojai išaiškino I. K., kad vaikui būtinas gydymas, tačiau apeliantė būdama vaiko globėja atsisakė gydymo. Be to, nustatyta, kad vienas iš vaiko rūpintojų – V. K. buvo sulaikytas, pareiškėja nurodo, kad ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo elgesio A. A. atžvilgiu – smurtavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai laikytina svarbiomis priežastimis paimti vaiką iš vaiko rūpintojos jai atsisakant suteikti medicininę pagalbą, kadangi kyla grėsmė vaiko sveikatai. Tarnyba 2018 m. liepos 31 d. grėsmės vaikui lygio įvertinimo anketoje nustatė, kad iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, ir konstatavo antrąjį grėsmės vaikui lygį. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti CK 3.254 straipsnio 2 dalį, tai yra nustatytos svarbios priežastys paimti vaiką iš rūpintojų, kadangi vaiko rūpintojai nesuteikia vaikui būtinos ir medicinos darbuotojų nurodytos medicininės pagalbos, vienas iš vaiko rūpintojų, tai yra V. K., buvo sulaikytas dėl smurto prieš vaiką, byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2018 m. liepos 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės 2018 m. liepos 27 d. raštas apeliantę charakterizuoja neigiamai – nurodyta, kad apeliantė elgiasi neadekvačiai, atsisako gydyti A. A., nors pats vaikas sutinka būti gydomas, prašo pagalbos, teigia, kad apeliantė taiko fizines bausmes ir vartoja psichologinį smurtą. Šiuo atveju apeliantės pateiktas A. A. raštas dėl atsisakymo važiuoti į Vaiko gerovės centrą vertinamas kritiškai. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog šis raštas buvo parengtas dalyvaujant pareiškėjos atstovams ir psichologams, byloje nėra duomenų, jog vaikas nebuvo patyręs spaudimo ar vertinant rašto turtinį – apgaulės dėl rašto rengimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja esant CK 3.254 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą, tai yra svarbią priežastį (nagrinėjamu atveju – grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei) paimti vaiką iš vaiko rūpintojų.

16. CK 3.254 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 12 punkte konstatuota, kad vienas iš vaiko rūpintojų – V. K. buvo sulaikytas dėl galimo smurto. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, būdama vaiko rūpintoja, iš esmės atsisako gydyti vaiką pagal gydytojų nurodymus, vaiką nuteikinėja prieš gydytojus, esant viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės specialistų nustatytomis tokioms aplinkybėms, kad nepilnametis vaikas siekia suicido, prašo pagalbos, akivaizdu, kad vaikas yra auklėjamas netinkamai, nuteikinėjant vaiką prieš gydytojus piktnaudžiaujama tėvų (rūpintojų) valdžia, nėra domimasi vaiko psichologinėmis problemomis. Teismas konstatuoja esant CK 3.254 straipsnio 3 dalyje nurodytą pagrindą paimti vaiką iš vaiko rūpintojų.

17. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, konstitucinę priedermę ginti ir saugoti vaiko teises, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus paimti vaiką iš vaiko rūpintojų (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis) ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė materialinės teisės normas.

18. Apeliantė dėl procesinės teisės normų pažeidimo nurodo, kad CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose suinteresuotu asmeniu turi būti traukiamas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nurodo, kad nebuvo informuota apie teismo procesą. Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 11 punktas įtvirtina vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo principą, tai yra priimant su vaiku susijusius sprendimus, užtikrinamas jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą dalyvavimas. Tiek CK 3.177 straipsnis, tiek ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punktas bei 11 straipsnis numato, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, privaloma išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Šiuo atveju buvo pažeisti visi anksčiau paminėti teisės aktai, nes apeliantei apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą nebuvo pranešta.

19. Su apeliantės nurodytais argumentais dėl CPK 443 straipsnio 3 dalies pažeidimo nesutinkama. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu byloje, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Dėl apeliantės argumento dėl pirmosios instancijos teismo nesudarytos galimybės teismui teikti paaiškinimus daroma išvada, kad šis argumentas nepagrįstas. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį, byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Prašymai išduoti teismo leidimą teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą paimti vaiką iš jo rūpintojų, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, esant pakankamai rašytinių įrodymų, teismas galėjo tenkinti pareiškėjos prašymą rašytinio proceso tvarka, ir konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų.

21. Dėl apeliantės argumento, kad vaikas nagrinėjamu atveju nebuvo išklausytas, nesutinkama. Vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, teisė būti išklausytam turi būti suprantama kaip valstybės pozityvioji pareiga įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę įmanomai plačiausia apimtimi. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad Vaiko teisių konvencijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymas dėl su juo susijusių klausimų yra fundamentalus principas, tačiau neabsoliutus ir įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko brandos lygį (Šneersone et Kampanella c. Italie, no 14737/09, 12 juillet 2011, § 42, 102-103). Klausimo dėl vaiko nuomonės išklausymo (tiesiogiai, per atstovą ar per atitinkamą instituciją) apsvarstymas yra susijęs su realia teismo galimybe įvertinti geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas buvo apklaustas valstybės institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, bendraujant su vaiku 2018 m. liepos 31 d. buvo atlikta grėsmės lygio nustatymo anketa, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vaikas buvo išklausytas valstybinės institucijos – pareiškėjos.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimo išdavimą (CPK 582 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.