- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- e2-655-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00266-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- J. P., Z. K., G. P., N. J., E. R.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Nerijus Jurčiukonis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Hopsta“ ieškinį atsakovams N. J., G. P., Z. K., E. R. (B.), J. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu bankrutavusi UAB „Hopsta“ prašė teismo ex officio pripažinti 2013-10-31 (tarp G. P. ir Z. K., G. P. ir E. B., G. P. ir J. P.) bei 2014-03-14 (tarp G. P. ir N. J.) sudarytas UAB ,,Hopsta“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartis niekinėmis; priteisti solidariai iš atsakovų N. J., G. P., Z. K., E. R. (B.), J. P. ieškovės naudai 67 602,96 € žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-16 nutartimi įmonei iškėlus bankroto bylą nustatyta, jog 2010-04-20 - 2013-11-07 laikotarpiu įmonės akcininkai buvo Z. K., E. R. (B.), J. P., o nuo 2013-11-07 - tik G. P., kuris administratorių informavo, jog visas bendrovės akcijas 2014-03-14 pardavė N. J.. Bankrutavusi įmonė teigia, jog buvę įmonės vadovai administratoriui neperdavė UAB „Hopsta“ dokumentų, tačiau nustatyta, jog Z. K., E. R. (B.), J. P. 2013-10-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis visas įmonės akcijas pardavė G. P.. Nurodė, jog sudarytomis 2013-10-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis pardavus visas paprastąsias įmonės akcijas, įgyjama nuosavybės teisė į visą įmonę. Mano buvus planingam akcininkų, įmonės vadovo ir tariamo pirkėjo N. J. veikimui bei sudarytomis sutartimis pardavėjams ir pirkėjui siekus perleisti ne įmonės akcijas, o visą verslą (įmonę), todėl daro išvadą, jog sudarytose akcijų pirkimo–pardavimo sandoriuose išreikšta netikra šalių valia kas laikytina esant sudarytiems apsimestiniams sandoriams. Be to, mano, jog įvykusių sandorių tikrieji tikslai buvo ne realus verslo ir įmonės perleidimas, bet įmonės dokumentų ir turto pradanginimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kuriems įsiskolinimas susidarė iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Daro prielaidą, kad taip siekta civilinės atsakomybės dėl netinkamų tikrųjų vadovų ir akcininkų veiksmų perkėlimo naujiems akcininkams ir vadovams, kurie yra tam pasirengę ir neturi jokio realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Teigia, kad dėl atsakovų sudarytų fiktyvių akcijų pirkimo–pardavimo sandorių, administratorius neturi galimybės išaiškinti tikrojo įmonės vadovo, savininko ir dėl jų kaltų veiksmų (neveikimo) nėra nustatytas įmonės turtas, kurį būtų galima parduoti ar debitorinės skolos, kurias būtų galima išieškoti, todėl įmonei patyrus žalą dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, žala kyla įmonės kreditoriams.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai ieškinio reikalavimus palaiko.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, o bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų prašymas tenkintinas, byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-09-16 nutartimi ieškovei UAB „Hopsta“ iškelta bankroto byla. LR Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Kadangi bankrutavusi UAB „Hopsta“ prašo teismo ex officio pripažinti niekinėmis buvusių bendrovės akcininkų sudarytus sandorius bei priteisti iš jų įmonei padarytą žalą, darytina išvada, jog administratoriaus pareikštas ieškinys nagrinėtinas teisme, įmonei iškėlusiame bankroto bylą. Ieškovės atstovų nurodyta aplinkybė, jog UAB „Hopsta“ ūkinę veiklą vykdė Panevėžio mieste, dalis atsakovų taip pat gyvena Panevėžyje, nėra pagrindas pakeisti įstatymų nustatytas imperatyvias nuostatas (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog byla priimta savo žinion, kitam teismui gali būti perduota jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Kadangi nustatyta, jog byla teisminga Šiaulių apygardos teismui, o Panevėžio apygardos teisme priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, byla šiam teismui perduotina nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290-291 straipsniais teismas,
Nutaria:
civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hopsta“ ieškinį atsakovams N. J., G. P., Z. K., E. R. (B.), J. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.