- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2-466-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00266-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- N. J., G. P., Z. K., E. R., J. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hopsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalda“, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-655-278/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hopsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalda“, ieškinį atsakovams N. J., G. P., Z. K., E. R. (B.), J. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Hopsta“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo ex officio pripažinti 2013-10-31 (tarp G. P. ir Z. K., G. P. ir E. B., G. P. ir J. P.) bei 2014-03-14 (tarp G. P. ir N. J.) sudarytas UAB ,,Hopsta“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartis niekinėmis; priteisti solidariai iš atsakovų N. J., G. P., Z. K., E. R. (B.) ir J. P. ieškovės naudai 67 602,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė BUAB „Hopsta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl civilinės bylos teismingumo, neteisingai aiškino ĮBĮ 14 str. 3 d. prasmę. Ši norma negali būti aiškinama kaip imperatyvas bankrutuojančiai/bankrutavusiai įmonei reikšti ieškinius tik teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 14 str. 3 d. yra skirta bankrutuojančios įmonės interesams apsaugoti, kad bankrutuojanti įmonė, reikšdama ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei kitus reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, taupytų lėšas, laiką, pačios įmonės bankroto procedūros vyktų kaip galima sparčiau ir t.t. Tik bankroto administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių vardu, įvertindamas bankrutuojančios įmonės interesus, sprendžia, ar reikšti ieškinį pagal ĮBĮ 14 str. 3 d., ar pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles. Dauguma atsakovų gyvena Panevėžio mieste, o jų dalyvavimas teismo posėdžiuose yra būtinas siekiant atskleisti tikrąją šalių valią sudarant tariamus akcijų pirkimo – pardavimo sandorius, be to, faktiškai įmonė savo veiklą vykdė Panevėžyje, todėl laikytina, kad šiuo atveju labiausiai bankrutuojančios įmonės interesus atitinka ieškinio pareiškimas Panevėžio apygardos teisme.
Atsiliepimas
2. Panevėžio apygardos teismas priėmė ieškinį ir tuo iš esmės nusprendė pateikto ieškinio teismingumo klausimą. Vėliau vienas iš atsakovų – Z. K., pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį ne tam teismui, jog reikėjo vadovautis specialia ĮBĮ 14 str. 3 d. įtvirtinta norma, tačiau Panevėžio apygardos teismas nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu, o nustatė terminą dublikui, vėliau ir triplikams pateikti, tuo dar kartą patvirtindamas, kad ieškinys teismingas Panevėžio apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės (CPK 249 str.), laikytina, kad Panevėžio apygardos teismas turėjo vadovautis CPK 34 straipsnio 1 dalimi ir priimtą bylą išnagrinėti iš esmės, kadangi, perdavus bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, bylos nagrinėjimas užsitęstų, nepagrįstai būtų vilkinama tiek ši civilinė byla, tiek pats įmonės bankroto procesas.
Atsakovai Z. Kelpša, E. R. (B.), J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Tvirtina, kad ieškovė netinkamai taiko ir aiškina procesines teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės pareikštų reikalavimų nagrinėjimo teismingumo vietą. Atsakovų teigimu, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi teisės norma, dispozityviškumas šiuo atveju negalimas, todėl visi ieškovės argumentai, kurie nurodyti atskirajame skunde, atmestini. Nors atsakovams, kurie gyvena Panevėžyje, ir būtų patogiau nagrinėti bylą Panevėžyje, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas pažeisti bylos nagrinėjimo teritorinio teismingumo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar Panevėžio apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Hopsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“, ieškinį atsakovams N. J., G. P., Z. K., E. R. (B.), J. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ši nuostata taip pat suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-310-370/2015). Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai teismų praktikai, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylą dėl žalos atlyginimo inicijuojantį subjektą - reikalavimus reiškia bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, bylos teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant, ar ĮBĮ nenustatytos specialiosios teismingumo taisyklės.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atsakovams reiškiamas reikalavimas patenka į ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, kadangi juo iš esmės siekiama žalos atlyginimo. Patenkinus tokį reikalavimą, akivaizdžiai padidėtų bankrutuojančios įmonės turto masė ir galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir tokiu būdu padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-52-464/2016 ir kt.). Taigi bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis.
Nagrinėjamu atveju BUAB „Hopsta“ buveinė yra Talšos g. 2-6, Šiauliai. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.). Kadangi ieškinio suma, t.y. 67 602,96 Eur, viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą, konstatuotina, jog pagrįsta yra pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla yra teisminga būtent Šiaulių apygardos teismui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Esant tokiam teisiniame reglamentavimui, vien bankroto administratoriaus įsivaizdavimas, kad šiuo atveju labiausiai bankrutuojančios įmonės interesus atitiktų bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme, negali būti pagrindas nesivadovauti teismingumo taisyklėmis.
Konstatavus, jog byla pagrįstai, vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo perduota nagrinėti teismui pagal bankrutavusios įmonės buveinės vietą, kiti atskirojo skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma, nes nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, prioritetas teikiamas specialioms įstatymo normoms, o ne CPK nuostatoms.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.