Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. F. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/11/00953, suinteresuoti asmenys antstolė Gita Andrijauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje skolininko sąskaita Kauno tardymo izoliatoriuje neareštuota, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas yra nesuprantamas. Antstolės patvarkymas neriboja skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ir jokios skolininko lėšos nebuvo nurašytos į antstolio depozitinę sąskaitą, kurias reikėtų grąžinti (b. l. 7–8).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, informuotas tinkamai (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš vykdomosios bylos Nr. 0088/11/00953 nustatyta, kad antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje, vadovaujantis Kauno rajono apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. A2.2-391-97/2011, vykdomas 86,89 Eur baudos išieškojimas iš G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (v. b. l. 7, 8, 11, 12). Antstolė 2018 m. sausio 29 d. nurodymu nurodė priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas (v. b. l. 28). Antstolė 2018 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 3–4).

Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų

Pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreiptu jį jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) sumą.

Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punkto nuostatos).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių vienos MMA, teisėtumo.

Siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018). Antstolė savo 2018 m. sausio 29 d. patvarkyme to nenurodė.

Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas.

Antstolė, priimdama patvarkymą, kuriuo reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, privalėjo nustatyti visą skolininko turto masę ir patvarkyme nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA dydį, o vėliau nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas, t. y. vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.

Antstolei patvarkyme nenurodžius CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų, antstolės veiksmai, pripažintini neteisėtais.

Dėl įpareigojimo antstolei grąžinti nurašytas lėšas arba panaikinti areštą lėšoms

Pareiškėjas skunde prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Nustatyta, kad vykdomojoje byloje duomenų, kad lėšos areštuotos nėra, kiek ir ar apskritai buvo lėšos išskaitytos, duomenų taip pat nėra. Taigi pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, o iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma buvo pervesta ir ar išvis buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismas neturi galimybės nustatyti, dėl kokios sumos grąžinimo pareiškėjui turėtų būti sprendžiamas klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priimti neapibrėžto ir sąlyginio sprendimo (CPK 267 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl įpareigojimo antstolei grąžinti nurašytas lėšas arba panaikinti areštą lėšoms atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo G. F. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmus, 2018 m. sausio 29 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0088/11/00953 reikalaujant iš skolininko G. F. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.