Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-05-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-6047-793/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
e2YT-6047-793/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03181-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Pareiškėjas
I. P.
Suinteresuotas asmuo
A. P., J. L., V. S., valstybės įmonei „Turto bankas“
Advokatai
Galina Morozova
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6047-793/2018Proceso Nr. 2-06-3-03181-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 2.5.9.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos I. P. atstovei advokatei Galinai Morozovai,suinteresuotam asmeniui A. P.,suinteresuotam asmeniui J. L.,suinteresuotam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., J. L., V. S., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. priėmė savo sutuoktinio F. P. palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis F. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjai ir sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teigia, kad su sutuoktiniu turi tris vaikus, kurie po F. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja visą laiką gyvena minėtame bute, jį valdo, prižiūri, moka mokesčius. Atsižvelgiant į tai, nurodo, jog tokiu būdu ji priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (e. b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą visapusiškai teismas įsitikintų, kad po pareiškėjos sutuoktinio F. P. mirties jo sutuoktinė I. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo (e. b. l. 55-56).

Suinteresuoti asmenys A. P., J. L. ir V. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos I. P. atstovė advokatė Galina Morozova teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties, pradėjo faktiškai valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) – visada jame gyveno, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Nors I. P. sutuoktinis buvo surašęs testamentą, kuriuo savo buto dalį paliko trims vaikams, tačiau vaikai dėl palikimo priėmimo po F. P. mirties nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškimu sutiko. Patvirtino, kad po tėvo mirties galvojo, jog butas savaime pereis mamai I. P. Nurodė, kad nepretenduoja į tėvo palikimo dalį, tuo tarpu mama visą laiką bute gyveno ir jį išlaikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. L. pareiškimui neprieštaravo. Paaiškino, kad niekada nepretendavo į tėvo palikimo dalį. Patvirtino, jog tėtis buvo surašęs testamentą, tačiau ji net neketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Nurodė, kad mama visą laiką aptariamame bute gyveno ir juo rūpinosi. Šiuo metu gyvena kartu su mama, kadangi mamai 2016 m. rugsėjo mėn. įvyko insultas, dėl ko reikia ja rūpintis.

Suinteresuotas asmuo V. S. prašė pareiškimą tenkinti. Patvirtino, kad mama visą laiką būtu rūpinosi ir jį išlaikė. Apie testamentą žinojo, tačiau niekada nepretendavo į tėvo turto dalį po jo mirties. Nurodė, jog iš viso buvo trys vaikai, kitų vaikų mama ir tėtis neturėjo.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teisėjo žodine nutartimi nutarta nagrinėti bylą pareiškėjai I. P. ir suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir F. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 6). Pareiškėjos sutuoktinis F. P. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 5). Iš Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. 2018 m. vasario 15 d. rašto Nr. 2018/02/15-3 matyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. vasario 15 d. paveldėjimo byla po F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta (e. b. l. 9). Testamentų registro išrašo duomenimis 2005 m. rugpjūčio 26 d. F. P. Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure sudarė testamentą. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo priėmimo faktų (e. b. l. 10). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad F. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Minėtas butas įsigytas 1992 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. pareiškėjos I. P. ir F. P. santuokos metu, todėl turtas laikytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK) 445 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis ir CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjos I. P. pareiškimo turinio, teismo posėdžio metu duotų jos atstovės advokatės Galinos Morozovos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio F. P. mirties paveldėjimo byla dėl mirusio asmens turto dalies užvesta nebuvo. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. P., J. L. ir V. S. patvirtino, kad tėtis, t. y. F. P., buvo surašęs testamentą, tačiau nei vienas iš vaikų net neketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Nurodė, jog surašydamas testamentą, F. P. galimai manė, kad po jo mirties visas butas paliks vaikams. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja išlaiko butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėdama už jį visus mokesčius (e. b. l. 11-38). Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio šią aplinkybę patvirtino, taip pat papildomai paaiškino, kad mama visą laiką po tėvo mirties aptariamame bute gyveno ir juo rūpinosi. Pareiškėjos vaikai – suinteresuoti asmenys – teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko mamos pareiškimą ir sutinka, jog būtų pripažinta, kad ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), po tėvo F. P. mirties, I. P. priėmė pradėdama jį valdyti faktiškai. Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad kitų vaikų pareiškėja ir F. P. neturi.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja I. P. priėmė palikimą po sutuoktinio F. P. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. P., kaip F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir įpėdinė, po jo mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti turtą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis