Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-379-966/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-07-05
Bylos Nr.
AN2-379-966/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00114-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-379-966/2021Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00114-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarties K. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. J. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 18 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemone „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), iš chuliganiškų paskatų, vairuodamas sukėlė pavojų asmenų saugumui, t. y. automobilio priekiu stūmė pėsčiąjį, o šiam užgriuvus ant variklio dangčio, nesustojo, toliau su pėsčiuoju važiavo, taip sukeldamas jam pavojų sveikatai ir gyvybei. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 18, 24 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi K. J. skundas netenkintas. Teismas konstatavo, kad byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K. J. keliolika sekundžių ant automobilio priekinio dangčio vežė E. M., taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Šį faktą patvirtina ne tik liudytojo E. M. parodymai, bet ir filmuota medžiaga bei visa įvykio eiga. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą, kad jis ant automobilio dangčio nevežė kito žmogaus, teismas vertino kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde K. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria buvo nutarta palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Skunde teigiama, kad nutartis yra neteisinga. Apeliantas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, jokių įrodymų nėra. K. J. parodymai, kad liudytojo E. M. veiksmai kėlė pavojų apelianto turtui ir sveikatai, nepaneigti. Administracinis nusižengimas policijos komisariate ir apylinkės teisme buvo tiriamas paviršutiniškai, nepilnai ir neobjektyviai. Nebuvo siekiama išaiškinti visas svarbias ir reikšmingas aplinkybes. Buvo patikėta E. M. duotais neteisingais parodymais, kurie akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

3.2. Skunde nurodoma, kad netinkamai ištirti liudytojo M. M. parodymai. Cituojamas patrulio M. M. tarnybinio pranešimo turinys, nurodoma, kad visiškai nesuprantama, kodėl prie administracinio nusižengimo bylos nebuvo prijungtas pareigūnų įvykio vietoje filmuotas vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė nuo 13.30 val. iki 14.11 val. Policijos komisariate priimant nutarimą, pareigūnų daryti vaizdo ir garso įrašai nebuvo peržiūrėti, nepasisakyta, ar įrašai buvo prijungti prie bylos. Įrašai nebuvo pateiksi susipažinimui nei K. J., nei teismui. Apelianto nuomone, įraše fiksuotos pareigūnams ir E. M. nenaudingos aplinkybės. Apylinkės teismas išnagrinėjo bylą nepareikalavęs paslėpto pareigūnų nufilmuoto ir įrašyto garso ir vaizdo įrašo. Pareigūno M. M. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad E. M. jo nufilmuotą vaizdo įrašą pareigūnams atsiuntė elektroniniu paštu. Tačiau minimo įrašo pareigūnai prie administracinio nusižengimo bylos neprijungė ir neaišku, ar prieš priimant nutarimą jis buvo peržiūrėtas. Visa tai rodo, kad pareigūnai netinkamai tyrė pranešimą ir nesudarė sąlygų pažeidėjui laiku susipažinti su E. M. nufilmuotu garso ir vaizdo įrašu. Šį įrašą tik prieš teismo posėdį pateikė E. M..

3.3. Skunde pažymima, kad E. M. pareiškime pripažino faktą, kad tarp jo ir apelianto buvo kilęs konfliktas dėl niokojamo miško. Tačiau jo pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Jeigu E. M. su vaikais buvo pasitraukęs į kelkraštį, tai apeliantas, siekdamas užvažiuoti ant E. M. ir jo vaikų, važiuodamas keliuku turėjo pasukti automobilį į šoną, kur stovėjo E. M., o atsitrenkęs į E. M. vėl turėjo daryti posūkį, kad grįžtų į kelią, kuriuo važiavo iki susidūrimo su E. M.. E. M. pateiktame vaizdo įraše nematyti, kad apeliantas būtų sukęs automobilį į kurią nors pusę.

3.4. Apeliantas teigia, kad iš teismo nutartyje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad E. M. siekė sustabdyti jo automobilį. Tai patvirtina šios konstatuotos aplinkybės: E. M. mažamečius vaikus pastato į skirtingus kelkraščius, o pats pasilieka kelio viduryje, atimdamas K. J. galimybę apvažiuoti E. M., nes abiejuose kelkraščiuose stovėjo vaikai. Visa tai rodo, kad E. M. tikslas buvo sustabdyti K. J. vairuojamą automobilį, kad šis neišvažiuotų iš incidento vietos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad filmuoti pradėta E. M. dar nesant ant automobilio variklio dangčio, nes užfiksuotas visas variklio dangtis. Po to pats E. M. atsigula ant variklio dangčio, toliau filmuoja, automobilis juda itin lėtai, jo neparbloškė, o jis tyčia atsigulė siekdamas automobilį sustabdyti. Iš įrašę fiksuoto E. M. balso galima daryti išvadą, kad šis tyčiojasi iš K. J. ir, kad jam negresia joks pavojus gyvybei ir sveikatai.

3.5. Skunde nurodoma ir tai, kad pats E. M. pažeidė KET reikalavimus. Tačiau tai nebuvo aiškintasi. E. M. atliko tokius veiksmus, kurių negalėjo atlikti: mažamečius vaikus sustatė į skirtingus kelkraščius, o pats liko kelio viduryje tarp mažamečių vaikų. Akivaizdu, kad jos tikslas buvo be jokio pakankamo pagrindo sustabdyti K. J. vairuojamą automobilį. Automobiliui lėtai artėjant prie stovinčio E. M., šis turėjo galimybę pasitraukti nuo kelio vidurio ir netrukdyti apeliantui pravažiuoti. Išanalizavus visus duomenis galima daryti išvadą, kad apeliantas nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nėra jokių įrodymų, kad jis turėjo chuliganiškas paskatas nusižengti. Jo sveikatai ir turtui grėsė pavojus, todėl jis siekė išvykti iš incidento vietos. Tačiau E. M. iš chuliganiškų paskatų, pažeisdamas KET, bandė nepagrįstai sulaikyti apelianto vairuojamą automobilį. Byla policijoje ir apylinkės teisme buvo tiriama paviršutiniškai ir neobjektyviai, neištirti visi įrodymai, susiję su nagrinėjamu administraciniu nusižengimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl K. J. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teigiant, kad jokių šią išvadą patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

5. Administraciniu nusižengimu pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. ANK 420 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šis pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

7. Chuliganiškų paskatų samprata ANK nėra įtvirtinta, tačiau jos turinys atskleistas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018 ir kt.). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018).

8. K. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nubaustas už chuliganišką vairavimą, kuris vertinamu atveju pasireiškė pėsčiojo stūmimu automobilio priekiu, šiam užgriuvus ant automobilio dangčio – nesustojimu ir važiavimu toliau su pėsčiuoju, taip sukeliant jam pavojų sveikatai ir gyvybei. Nors K. J. neigė chuliganiškai vairavęs, jokių abejonių dėl jo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, šioje byloje nekyla.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš karto po įvykio apie įvykusį incidentą liudytojas E. M. pranešė policijai. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis M. M. patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 18 d. pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) pranešėjas E. M. paaiškino, kad buvo parblokštas ant automobilio „VW Golf“ priekio ir kurį laiką vežamas, pateikė telefonu filmuotą vaizdo medžiagą, pagal kurią nustatė automobilio savininką K. J.. Teismo posėdyje liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka informaciją, fiksuotą 2020 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime.

10. Teismo posėdyje liudytojas E. M. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškime ir apklausiamas nusižengimo tyrimo metu 2021 m. sausio 11 d. Liudytojas patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 18 d. vaikščiojant su dviem mažamečiais vaikais, prie jo privažiavo ir pardėjo priekaištauti automobilio „VW Golf“ vairuotojas, apsisukęs važiavo tiesiai į liudytoją su vaikais, privažiavo prie liudytojo, jį pardėjo stumti, jis užvirto ant automobilio dangčio ir buvo kurį laiką vežamas, incidentą nufilmavo. Liudytojo E. M. teismui pateiktas ir teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas aplinkybes, kad kurį laiką liudytojas buvo vežamas ant automobilio variklio dangčio, vairuotojas nestojo, E. M. nušokus – nestodamas nuvažiavo toliau, patvirtino. Be to, iš šio įrašo, priešingai apelianto teiginiams, aiškiai matyti, kad filmuojama automobiliui judant ir liudytojui jau gulint ant automobilio variklio dangčio.

11. Aptartuose įrodymuose prieštaravimai nėra nustatyti, dėl esminių šiai bylai aplinkybių jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina K. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmines faktines aplinkybes. Apklausiamas teismo posėdyje K. J. tvirtino, kad E. M. automobiliu nebloškė, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tokia aplinkybė jam ir nebuvo inkriminuota, smūgio buvimo nenurodė ir liudytojas E. M., o automobilio judėjimo su ant automobilio variklio dangčio užgriuvusiu liudytoju fakto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepaneigė.

12. Apeliaciniame skunde kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neigimas yra grindžiamas tuo, kad pats liudytojas E. M., neturėdamas jokio teisėto pagrindo, stabdė apelianto vairuojamą automobilį, tyčia atsigulė ant automobilio variklio dangčio, tačiau šie teiginiai jokiais objektyviais duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nėra pagrįsti. Kaip nurodyta šios nutarties 8 punkte, liudytojo E. M. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo stumiamas K. J. vairuojamo automobilio, dėl to užgriuvo ant automobilio variklio dangčio ir buvo kurį laiką ant jo vežamas, kol pats nušoko, atitinka kitus bylos duomenis ir jiems neprieštarauja, todėl jo paaiškinimais netikėti nėra pagrindo.

13. Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad liudytojo E. M. veiksmai kėlė pavojų jo (apelianto) sveikatai ir turtui. Nors teismo posėdyje K. J. tvirtino, kad po pasakytos pastabos apie gadinamą mišką, E. M. pradėjo agresyviai elgtis, daužė į automobilio stiklą, variklio dangtį, jį įlenkė, šūkavo, ant automobilio variklio dangčio užkėlė savo mažametį vaiką, šių teiginių byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Liudytojas E. M., sutikdamas, kad buvo priekaištaujama dėl neva apgadinto miško, kategoriškai neigė atlikęs K. J. nurodomus veiksmus ir šie paaiškinimai byloje nėra paneigti (apie netinkamą E. M. elgesį apeliantas niekam nepranešė, atlyginti žalos dėl apgadinto automobilio neprašė).

14. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumus nagrinėjant bylą nutarimą priėmusioje institucijoje. Iš tikrųjų, kaip ir pastebi apeliantas, vyriausiasis patrulis M. M. tarnybiniame pranešime nurodė, jog įvykis buvo filmuojamas vaizdo ir garso registratoriumi, o E. M. įvykį filmavo telefonu ir įrašą atsiuntė elektroniniu paštu, šie įrašai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nutarimą priėmusioje institucijoje ištirti ir įvertinti nebuvo, duomenų apie jų pateikimą ir prijungimą prie bylos medžiagos nėra. Tačiau tai vis tik nelaikytina esminiu pažeidimu, sutrukdžiusiu priimti teisingą sprendimą K. J. administracinio nusižengimo byloje.

15. Iš liudytojų M. M., E. M. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti praėjus kuriam laikui po įvykio, pačioje įvykio vietoje jie nebuvo, su pareiškėju (E. M.) bendravo jo namuose, šio nurodytas įvykio aplinkybes užfiksavo tą pačią dieną surašytame tarnybiniame pranešime, kuriame nurodytų aplinkybių teisingumą liudytojas M. M. teismo posėdyje patvirtino, jo parodymai neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams. Taigi spręsti, kad nepateikus ir neištyrus pareigūnų filmuoto garso ir vaizdo įrašo nebuvo nustatytos visos svarbios šiai bylai aplinkybės ir dėl to apeliantas buvo nubaustas neteisingai, nėra pagrindo. Apelianto teiginiai, kad šis įrašas buvo paslėptas sąmoningai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes taip pat byloje nesant jokių duomenų apie galimą pareigūnų asmeninį suinteresuotum šioje byloje, siekį pakenkti apeliantui, vertintini kaip deklaratyvūs. E. M. telefonu darytas vaizdo ir garso įrašas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, teismo posėdyje ištirtas ir jis tik patvirtino Institucijos nutarime padarytų išvadų dėl K. J. veiksmų kvalifikavimo ir jo kaltės pagrįstumą.

16. Dėl skundo argumentų apie liudytojo E. M. padarytus KET pažeidimus visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas K. J., taigi byla nagrinėjama tik administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtose kaltinimo ribose ir tik dėl to asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Be to, nors apeliantas ir teigia, kad E. M. taip pat pažeidė KET, jokių tokius teiginius patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Jų nepateikė ir pats apeliantas.

17. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje esančiais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad K. J. automobiliu stūmė pėsčiąjį E. M., jam užgriuvus, keliolika sekundžių vežė jį ant automobilio variklio dangčio, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei, tokiais veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9, 18, 24 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Šią išvadą teismas pagrindė byloje surinktais įrodymais, kuriuos ištyrė ir įvertino nepažeisdamas ANK reikalavimų. Nors skunde tvirtinama, kad jokių įrodymų dėl chuliganiškų paskatų nusižengti, byloje nėra, pažymėtina, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Tokios pozicijos laikomas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020). Pėsčiojo stūmimas automobiliu, nesustojimas jam užgriuvus ant automobilio variklio dangčio ir važiavimas toliau, neabejotinai yra pavojingas ir realų pavojų pėsčiojo sveikatai ir (ar) gyvybei keliantis veiksmas, ir toks apelianto neatsargus, nesaugus, nepagarbą kitiems asmenims demonstruojantis elgesys kelyje, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymas, teisingai buvo įvertintas kaip atskleidžiantis chuliganiškas paskatas ir pagrįstai kvalifikuotas kaip chuliganiškas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apelianto subjektyvus situacijos vertinimas ir bylos įrodymų interpretavimas išimtinai sau palankia linkme, nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo ją naikinti.

18. Konstatuojama, kad K. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir K. J. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįstą, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde K. J. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Klausimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, kuria K. J. prašymas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė