- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-92-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo T. M. skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) Simonai Grendaitei, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „4 finance“, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK), antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti prašo panaikinti 2017 m. gegužės 8 d. Patikslintą patvarkymą visą arba tik šioje patvarkymo dalyje kur pasisakoma dėl piniginių lėšų gautų iš trečiųjų asmenų (kaip pašalpa) nuskaitymo 70 procentų viršijančios LR Vyriausybės nustatytos 1 MMA ir 50 procentų kai neviršija 1 MMA. Nurodo, kad antstolis pažeidžia jo kaip skolininko teisę, kadangi lėšos gautos iš trečiųjų asmenų yra pašalpa iš artimųjų, kad pareiškėjas galėtų susimokėti už elektrą, už pašto išlaidas, telefoninius pokalbius su artimaisiais, vaistų ar maisto produktų įsigijimui.Antstolis Kęstutis Košys 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pažymėjo, kad antstolis, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733–743 straipsnių normomis, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, bei nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų 2017 m. gegužės 8 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S17-11035 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nukreipė išieškojimą į pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl skolininko skundas netenkintinas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. M. (toliau – apeliantas) skundžia Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolis nepagrįstai nurodė vykdyti išieškojimą iš lėšų (pašalpos), gautų iš trečiųjų asmenų – artimųjų, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises, įtvirtintas LR Konstitucijoje, CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Kad pareiškėjo teisės yra pažeistos patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Iš trečiųjų asmenų, t. y. artimųjų, gautos lėšos yra pašalpa ir patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Kašys prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, 2017 m. gegužės 8 d. buvo patikslintas patvarkymas, nurodant, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies neviršijančios 1 MMA. Po šio patikslinimo iš skolininko (pareiškėjo) nebėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, likusią dalį jis gali naudoti savo reikmėms.
6.2. Iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kuomet išieškoti iš skolininkui priklausančių pinigų sumų negalima ir šios lėšos nėra traktuojamos kaip pašalpa, nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia priešingai.
6.3. Vykdomosiose bylose nėra nustatyta, o atskirajame skunde nėra nurodyta, kad įkalinimo įstaigoje esantis pareiškėjas per įkalinimo įstaigos sąskaitą gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžių ribojimus.
6.4. Antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jo skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų antstoliui areštavus skolininko lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Šios nutarties 7 punkte minimose nutartyse kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. šios nutarties 21 punkte nurodytų kasacinio teismo nutarčių atitinkamai 24 ir 23 punktus); CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. patikslintu patvarkymu Nr. S17-11035 antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja iš viso 5 786,86 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje. Šiame patikslintame patvarkyme nurodyta, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame antstolis nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t. y. ir davinių dalies, sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolio patikslintu patvarkymu, kurį skundžia apeliantas, buvo nukreiptas skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas į skolininko pajamas, o ne į sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad patikslintas patvarkymas pažeidžia jo teises, įtvirtintas CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktyje, kadangi antstolis vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis išieškojimą ne iš skolininko turto, o iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. patikslintu patvarkymu Nr. S17-11035 antstolis nukreipė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas kiekvieną mėnesį, reikalaudamas išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA; išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, priskirdamas jas prie kitų pajamų, iš kurių vykdomas išieškojimas CPK nustatyta tvarka išskaitant atitinkamą procentą nuo gaunamų pajamų, neviršijančios/viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA. Teigia, kad tai yra pašalpa, iš kurių išieškojimas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė vykdymą reglamentuojančių procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.