Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-24485-1050/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
e2YT-24485-1050/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18943-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Greičiūtė-Petrauskienė
Pareiškėjas
Ž. U.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24485-1050/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18943-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Ž. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pardėjusi jį faktiškai valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas M. K., kuris buvo sudaręs santuoką su pareiškėjos motina Z. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjos tėvai susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos Ž. U. ir G. K. (G. K.), kuris yra miręs. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjos tėvai privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo M. K. mirties niekas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos mama Z. K. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos, visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo ir valdė butą. Pareiškėjos motina buvo įsitikinusi, kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir tik nusprendus susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po sutuoktinio mirties, jai tapo žinoma, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjos motinai, iki jos mirties, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl mirusio sutuoktinio palikimo. Dėl to, po Z. K. mirties palikimą priėmusiai pareiškėjai yra atsisakoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl ½ buto dalies, kuri priklausė jos tėvui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie M. K. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Ž. U. yra M. K. ir Z. K. dukra. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nebuvo nutraukta. Iš VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad pareiškėjos tėvai taip pat susilaukė sūnaus G. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pareiškėjos motinos Z. K. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, pareiškėjos tėvas M. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo jokie asmenys nėra kreipęsi. Bylos duomenimis, iki pareiškėjos tėvo mirties ir po jos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno pareiškėjos motina Z. K., kuri mokėjo už buto komunalinius mokesčius (elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį, šilumos energiją). Bylos duomenimis, pareiškėjos mama Z. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad tuo metu, kada pareiškėjos mamos Z. K. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įgytas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Esant nurodytam, nepaisant to, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos tik pareiškėjos motinos Z. K. vardu, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine pareiškėjos motinos Z. K. ir jos sutuoktinio M. K. nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas santuokos metu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Ž. U. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pardėjusi jį faktiškai valdyti.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad pareiškėja į bylą turėjo pateikti papildomų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, kad mirusiojo palikimas buvo priimtas per 1964 m. CK nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjo mirties momento. Pažymėtina, kad nors į bylą nėra pateikta tiesioginių įrodymų, liudijančių pareiškėjos motinos atliktus aktyvius veiksmus, priimant mirusio sutuoktinio palikimą per šešis mėnesius po jo mirties, byloje esančių duomenų visuma apie tai, kad butas buvo įgytas santuokos metu ir registruotas pareiškėjos motinos vardu, pareiškėjos motina tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina mokėjo už butui tiekiamą elektros energiją, šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos motina Z. K. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad per tokį ilgą laikotarpį nuo palikėjo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) jokie kiti asmenys teisių į mirusiojo palikimą nepareiškė.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos mama Z. K. po savo sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjai paveldėjimo teisę po motinos Z. K. mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 448 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė