- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-540-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- N. T.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-356/2010 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei N. T., trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad dėl pablogėjusios turtinės padėties neturi galimybės teikti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimu priteistą išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms A. T. ir V. T.. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra apie 374 Lt per mėnesį, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, yra iš dalies darbingas, o atsižvelgiant į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, sveikatos būklę, objektyviai negali gauti daugiau pajamų. Nurodė, kad atsakovė turi realias galimybes didesnę dalį lėšų skirti vaikų išlaikymui, nes turi turto, yra darbinga ir turi pastovų darbą, gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei jo. Prašė teismą pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1626-356/2008 iš jo priteistą nepilnametėms dukroms A. T. ir V. T. išlaikymo po 350 Lt kiekvienam vaikui dydį, jį sumažinant iki 175 Lt kiekvienai dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir Utenos rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimu priteistą išlaikymą A. T., gim. 2002-07-04 ir V. T., gim. 2008-02-22, sumažino kiekvienai iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės, indeksuojant šią išmoką LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad 2008-09-30 sprendimu nutraukus šalių santuoką, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukrų A. T. ir V. T. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, o ieškovas įsipareigojo kiekvienai dukrai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį mokamomis iki jų pilnametystės. Teismas konstatavo, jog sprendimo priėmimo metu A. T. neturėjo nei asmeninio, nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, tačiau dirbo, jam buvo mokamas 806 Lt dydžio darbo užmokestis, o N. T. asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį 2 kambarių buto Utenos mieste, jai buvo mokama 3 438,91 Lt dydžio motinystės pašalpa. Nurodė, kad vėliau ieškovas jokio turto neįgijo, nuo 2009-11-23 jam buvo mokama apie 500 Lt dydžio bedarbio pašalpa, tačiau nuo 2010-03-10 iki 2011-03-09 nustatyta, kad ieškovas yra tik iš dalies darbingas, dėl ligos yra netekęs 45 proc. darbingumo ir nuo 2010-03-10 jam paskirta 281,39 Lt dydžio pensija. Teismas nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi ir įvertinęs šalių turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra bedarbis, neįgalus, turi finansinių įsipareigojimų – 7 750,00 Lt dydžio išlaikymo dukroms įsiskolinimą, gaunamos pajamos yra tik 281,39 Lt dydžio pensija, nes bedarbio pašalpos mokėjimas nutrauktas, darė išvadą, kad A. T. objektyviai nėra pajėgus teikti didesnio kaip 200 Lt dydžio išlaikymo kiekvienai dukrai. Konstatavo, jog atsakovės turtinė padėtis buvo ir yra geresnė nei ieškovo, todėl vaikų išlaikymui ji turi galimybę skirti didesnę dalį lėšų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimą panaikinti ir A. T. ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties bei gaunamų pajamų ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad iki 200 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui sumažinta išlaikymo suma yra nepakankama net minimaliems dukrų poreikiams tenkinti, nes tam būtina ne mažesnė kaip 800 Lt suma kiekvienai dukrai. Nurodo, jog šias aplinkybes sprendime konstatavo ir teismas, o ieškovas taip pat pripažino, kad tokia suma yra pagrįsta ir racionali, atitinkanti protingumo kriterijus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netikrino ieškovo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo bei rūpestingumo reikalavimams, neanalizavo bylos duomenų, kad ieškovas nors ir turėdamas darbą bei pajamų neteikė vaikams pastovaus išlaikymo ir jo įsiskolinimas vaikams yra 7 750 Lt, kurią teismas nepagrįstai pripažino kaip ieškovo turtinę padėtį sunkinantį finansinį įsipareigojimą, nes šis įsipareigojimas atsirado dėl paties ieškovo kaltų veiksmų, nemokant vaikams priklausančio išlaikymo. Teigia, jog A. T. sąmoningai pasunkino savo turtinę padėtį, ilgą laiką vengė teikti išlaikymą vaikams, nepaisydamas turimų įsipareigojimų savo noru išėjo iš darbo, nepakankamai aktyviai ieškojo kito darbo. Mano, kad konstatavęs, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes ji turi darbą, teismas neįvertino, kad esant sudėtingai ekonominei situacijai Lietuvoje, ji yra priversta kiekvieną mėnesį eiti neapmokamų atostogų, todėl gaunamas darbo užmokestis yra sumažėjęs. Be to, norėdama dirbti turimą darbą ji privalo įgyti išsilavinimą, todėl studijuoja Mykolo Romerio universitete ir už studijas kas pusmetį moka 2 113 Lt. Teismas, nurodydamas, kad ji valdo ½ d. buto, neatsižvelgė į tai, kad šiame bute ji gyvena su nepilnametėmis dukromis, už butą moka visus komunalinius mokesčius, kas taip pat mažina jos gaunamas pajamas. Nurodo, jog ji imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti, viena teikia išlaikymą vaikams, teikia jiems gyvenamąjį būstą, apmoka visas vaikų gyvenamosios vietos komunalines išlaidas, rūpinasi kasdieniais dukterų poreikiais, o ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos rūpintis bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teigia, jog ieškovas A. T., nesudaręs darbo sutarties, dirba UAB „Vytkasta“, tokiu būdu slėpdamas gaunamas pajamas. Mano, kad 350 Lt išlaikymo nepilnametėms dukroms dydis atspindi teisingą pusiausvyrą tarp vaikų poreikių ir dabartinės atsakovės bei ieškovo turtinės padėties bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Ieškovas A. T. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo 2010-05-26 dirba UAB „Vytkasta“ pusę darbo dienos, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jis dirba nelegaliai, siekdamas nuslėpti gaunamas pajamas. Nurodo, kad ieškinio padavimo metu išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 7 750 Lt susidarė jam prisiėmus pernelyg didelę prievolę, kurios negali įvykdyti dėl turtinės padėties ir sveikatos būklės. Teigia, jog jis darbo sutartį su ankstesniu darbdaviu nutraukė, nes nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl nustačius 45 procentų nedarbingumą, vienintelės pajamos buvo 500 Lt dydžio bedarbio pašalpa ir paskirta 281,31 Lt dydžio invalidumo pensija. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad jo turtinė padėtis, priėmus 2008-09-30 sprendimą, pablogėjo. Nurodo, kad būtų neteisinga ir neprotinga, jog jis, gaudamas 400 Lt darbo užmokestį ir 281,39 Lt dydžio invalidumo pensiją dukroms teiktų tokį patį išlaikymą kaip ir atsakovė, kurios pajamos sudaro 2 790 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Minėtas proporcingumo principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nes teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali pasikeisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 3.3 str. 2 d.). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1626-356/2008 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas A. T. įsipareigojo savo nepilnametėms dukroms A. T., gim. 2002-07-04, ir V. T., gim. 2008-02-22, teikti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Byloje nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu A. T. nekilnojamojo turto neturėjo, jo gaunamas pajamas sudarė 800 Lt dydžio darbo užmokestis, o atsakovės N. T. pajamas sudarė gaunama 3 438,91 Lt motinystės pašalpa, asmeninės nuosavybės teise ji turėjo ½ d. 2 kambarių buto, esančio Vaižganto g. 58-40, Utenoje (civ.b. Nr. 2-1626-356, Nr. 2-1235-356/2008, b.l. 7-8, 10-12, 24-28, 43). Prašydamas sumažinti 2008-09-30 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, ieškovas nurodo, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės, ekonominės padėties šalyje bei statybų sektoriuje, iš esmės pablogėjusios jo turtinės padėtis, todėl teikti priteistą išlaikymą dukroms nebeturi galimybių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nutraukus santuoką ir teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovas jokio turto neįgijo, 2009-10-01 buvo atleistas iš darbo DK 127 str. pagrindu, 2009-11-16 įregistruotas darbo biržoje ir 2009-11-23 iki 2010-02-28 laikotarpiu jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, o nuo 2010-03-10 iki 2011-03-09 nustatytas 55 % darbingumo lygis ir paskirta 281,39 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (b.l. 9-10, 13, 37-40, 46-49, 58, 65-67, 68, 116-130). Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktų dokumentų bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad A. T. nuo 2010-05-26 iki 2010-06-30 nepilną darbo dieną dirbo UAB „Vytkasta“ tinkuotoju ir jam buvo mokamas 400 Lt darbo užmokestį per mėnesį, tačiau nuo 2010-08-03 A. T. registruotas Utenos darbo biržoje ir nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nepaskirta (b.l. 111-112, 116-118, 122-123). Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovo gaunamas pajamas sudaro 281,39 Lt netekto darbingumo pensija ir ši aplinkybė nepaneigta (b.l. 124). Nors atsakovė nurodo, kad sumažėjo jos darbo užmokestis, turi papildomų išlaidų, o dukterų išlaikymui kiekvienai būtina skirti apie 800 Lt, tačiau atsakovė N. T. nepaneigė ieškovo teiginių jog jo materialinė padėtis bei sveikatos būklė šiuo metu yra ženkliai pablogėjusi. Be to, nepaneigti teiginiai, jog dėl sveikatos būklės ieškovas negali dirbti visą darbo dieną ir dėl to negali įsidarbinti ar kad dirbant ankstesnėse darbovietėse nebuvo savalaikiai mokamas darbo užmokestis dėl ko iš dalies susidarė išlaikymo įsiskolinimas, o jis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo (b.l. 138). Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas gauna kitų pajamų, jas slepia ar neteisingai nurodo savo turtinę padėtį. Nustatyta, kad nors atsakovė nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau ji nuosavybės teise valdo dalį buto, kuriame gyvena su dukromis, 2009-03-01 - 2010-02-22 laikotarpiu jai buvo mokama 3 026,82 Lt motinystės pašalpa, o šiuo metu atsakovė dirba Utenos visuomenės sveikatos centre ir gauna vidutiniškai 2 790 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2010-05-04 vykdo ir individualią veiklą (b.l. 42-43, 75, 132, 134-136). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo. Nors tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau nustatant kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje bei konkretų išlaikymo dydį, turi būti nustatytas proporcingumas tarp tėvų turtinės padėties (CK 3.192 str. 3 d.). Įvertinus šalyje susidariusią ekonominę situaciją, ieškovo ribotą darbingumą, kas dalinai riboja jo galimybes susirasti darbą, kolegija daro išvadą, kad teikti 2008-09-30 teismo sprendimu priteistą 350 Lt dydžio išlaikymą kiekvienai nepilnametei dukrai ieškovas šiuo metu neturi galimybių. Nors atsakovei tenka ir kasdienė dukterų priežiūra bei rūpinimasis jomis, tačiau N. T. turtinė padėtis sudaro galimybę jai šiuo metu prisiimti didesnę dalį vaikų išlaikymo išlaidų. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo A. T. turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės pablogėjusi, todėl jis neturi galimybės teikti išlaikymą kiekvienai dukrai po 350 Lt išlaikymą kas yra pagrindas mažinti priteistą išlaikymo dydį (CK 6.201 str.1 d.). Be to, atsižvelgiant ir į vaikų amžių, jų poreikius, pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį keisti taip pat nėra pagrindo. Įvertintina aplinkybė, kad pagerėjus ieškovo turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis gali būti padidintas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).
Dėl paminėto naikinti ar keisti sprendimą atsakovės A. T. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos, priteistinos iš atsakovės (b.l. 104, 140).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų ieškovo A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 4,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).