Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas UAB „Ingrima“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį ir šaukimas į teismo posėdį) įteikti 2019 m. balandžio 23 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai, kuriuose buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, įteikti 2019 m. kovo 25 d. asmeniškai. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovei dėl žalos, atsiradusios per jos darbuotoją A. M. (trečiąjį asmenį) atlyginimo už nesuorganizuotą kelionę Turkiją, grindžia 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu pripažinti ją nukentėjusiąja (b. l. 6), 2016 m. gruodžio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 (b. l. 8). I6 baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 matyti, jog dėl trečiojo asmens A. M. veiksmų Raseinių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų pasisavinimo. Ikiteisminiame tyrime ieškovė buvo pareiškusi 724,05 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau 2016-12-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris 2017-04-05 Šiaulių apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017 buvo paliktas nepakeistas atmetus UAB „Ingrima“ skundą), kuriuo A. M. buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams bausmės vykdymą atidedant 3 metams, ieškovės D. B. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (BPK 113 str., CPK 296 str. 1 d. 12 p.), nurodžius, jog UAB ,,Ingrima“ civiliniu atsakovu į baudžiamąją bylą nebuvo įtraukta ir dalyvavo baudžiamojoje byloje tik kaip civilinis ieškovas. Kaip konstatuota nuosprendyje, kaltinamoji A. M. nusikalstamą veiką vykdė būdama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“.

Ieškovė D. B. teigia, kad patyrė turtinę žalą dėl atsakovo UAB „Ingrima“ darbuotojos A. M. veiksmų, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnis).

CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 2 dalimi, darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).

Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.). Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų: 1) nėra darbo santykių 2) žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtodamas anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, aiškinant CK 6.264 straipsnio normą 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 papildomai išaiškino, kad CK 6.264 straipsnio 2 dalies norma išskiria dvi darbuotojų kategorijas šios normos prasme: 1) asmenys, kuriuos su darbuotojus samdančiu asmeniu sieja darbo sutartis 2) asmenys, kuriuos su darbuotojus samdančiu asmeniu sieja civilinė sutartis, tačiau tokie asmenys veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Atitinkamai pagal tai nustatomos ir įrodinėtinos aplinkybės. Jeigu nustatoma, kad žalą trečiajam asmeniui padariusį darbuotoją su darbdaviu sieja darbo sutartis, tuomet žalos reikalaujantis asmuo, siekdamas darbdavio atsakomybės, turi įrodyti, kad darbuotojas žalą padarė vykdydamas darbo pareigas. Jeigu žalą padariusį asmenį su darbdaviu sieja civilinė sutartis, žalos reikalaujantis asmuo, siekdamas samdančiojo atsakomybės, turi įrodyti, kad toks darbuotojas, atlikdamas darbo pareigas, veikia darbdavio nurodymu ir jo kontroliuojamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Darbdavio teisė kontroliuoti nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji negali pateikti pinigų mokėjimo kvito ir su atsakove sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kadangi A. M. jokių dokumentų priėmus pinigus jai neišdavė bei nurodė, kad sutartis bus sudaryta ir įteikta prieš pat kelionę. Ieškovės teigimu, atsakovo UAB „Ingrima“ filialo, buvusio Raseiniuose, Vilniaus g. 126, vietoje, vadybininkei A. M. perdavė pinigus 2500 Lt (724,05 Eur) už kelionę į Turkiją. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M., veikdama kaip atsakovo UAB „Ingrima“ atstovė (darbuotoja), pažadėdama suteikti ieškovei turizmo paslaugas jai palankiomis sąlygomis, pareikalavo iš ieškovės sumokėti grynaisiais pinigais jos nurodytą visą kelionės kainą (2500 litų), o priimdama pinigus, neišdavė ieškovei pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, nesudarė rašytinės sutarties dėl kelionės, o nurodoma paslauga nebuvo suteikta. Kaip jau minėta prieš tai, yra nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį ieškovė atsakovo darbuotojai A. M. sumokėjo 2 500 Lt už kelionę į Turkiją, tačiau sutartos paslaugos ieškovei suteiktos nebuvo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė dėl neteisėtų trečiojo asmens (atsakovo darbuotojos) veiksmų patyrė 724,05 Eur turtinę žalą, nes sumokėjusi nurodytą sumą pinigų negavo žadėtos paslaugos.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žalos padarymo metu trečiasis asmuo A. M. dirbo atsakovo UAB „Ingrima“ bendrovėje Raseinių padalinyje. Pažymėtina, kad A. M. darbo vieta buvo Raseinių mieste. Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. A. M. UAB „Ingrima“ bendrovės Raseinių padalinyje dirbo viena, turėjo galimybę atlikti grynųjų pinigų operacijas, todėl tokio darbuotojo kontrolei turėjo būti taikomi padidinto atidumo ir kontrolės reikalavimai. Iš bylos duomenų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbuotojo kontrolė nebuvo pakankama, nes A. M. padarė žalos ne vienam atsakovo klientui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo padalinyje Raseiniuose buvo sudarytos tokios sąlygos, kad įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu, darbo metu, turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, kas iš dalies sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.228³ str. 1 d. 8 p.), kuri sudaroma tarp stipresnės šalies (verslininko) ir silpnesnės šalies (vartotojo), todėl pareiga pasiūlyti sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį yra numatoma verslininkui, šiuo atveju atsakovui. Būtent atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pareigą organizuoti įmonėje darbą taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti piniginėmis lėšomis, o nepakankamai kontroliuodamas kitame mieste dirbantį darbuotoją atsakovas veikė savo rizika. Be to, trečiasis asmuo A. M. dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartį, dirbo tam tikrą darbą. Ji dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. A. M. priimdama pinigus veikė atsakovo UAB „Ingrima“ vardu, savo darbo vietoje, darbo laiku, buvo įgijusi klientų pasitikėjimą, todėl ieškovei nekilo ir neprivalėjo kilti abejonių, kad pinigus ji moka ne už trečiojo asmens asmeniškai teikiamas paslaugas, o už atsakovo UAB „Ingrima“ paslaugas.

Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Sprendžiant klausimą dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Iš byloje pateiktų įrodymų visumos darytina pagrįstą išvada, kad žalą ieškovei D. B. atsakovo darbuotoja A. M. padarė atlikdama darbines funkcijas, neginčytinai nustatytos visos trečiojo asmens veiksmais ieškovui padarytos žalos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Ingrima“ laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai vykdė pareigą užtikrinti finansų ir turto apskaitos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, tokiais savo veiksmais sudarė galimybę juridinio asmens darbuotojams piktnaudžiauti esama padėtimi. Atsakovė nepakankami kontroliavo savo darbuotojos A. M. veiksmus. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo veiksmų ir jos darbuotojos (trečiojo asmens), padariusios ieškovei žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimą (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, ieškovei D. B. iš atsakovo priteistina 724,05 Eur turtinės žalos.

Dėl palūkanų priteisimo

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). (Kauno apygardos teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-596-221/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai, įvertinus teismų praktiką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu pati teikia reikalavimą palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Už reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo mokėtinas 22,00 Eur žyminis mokestis (724,05 Eur x 3 % = 22,00 Eur). Teismas šioje byloje patyrė 10,38 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 130,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei D. B. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu (b. l. 4-5) suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, kad ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo atliesti nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo UAB „Ingrima“ (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, taip pat 130,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, į. k. 156869689, ieškovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus, 5 euro centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 15 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, į. k. 156869689, valstybės naudai 22,00 Eur (dvidešimt du eurus, 00 euro centų) žyminio mokesčio ir 10,38 Eur (dešimt eurų, 38 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, į. k. 156869689, valstybės naudai, 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų, 00 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.