Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-65-919/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-19
Bylos Nr.: 1A-65-919/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00442-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: V. Č.
Advokatai: Vaidas Paltanavičius, Ričardas Lilas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-919/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00442-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul - Krištapaitienei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Zuzevičiui,nuteistajam V. Č. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus ir nuteistojo V. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta - 100 MGL dydžio, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi V. Č. atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms eurais – 43 260, vertė: 43 260,00 eurams, piniginėms lėšoms Šveicarijos frankais - 450, vertė: 450,00 eurams, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to - panaikinti.

Kratos metu rastus ir paimtus 450 Šveicarijos Frankų ir 43 260 eurų, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti V. Č..

V. Č. taikomas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nuspręsta nutraukti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Č., nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1., 2.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento); nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“ ir 1995 m. gruodžio 20 d. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 punkto, kuris numato, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija nuo 2021-09-09) 3. punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2. papunkčių, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; falsifikuotus ar kontrabandinius tabako gaminius, susijusius gaminius, nuostatas, 4. punkto, 4.4. papunkčio, kurie numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius, jeigu jie gabena didesnį iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių, susijusių gaminių kiekį, negu nustatyta Taisyklių 4.3 papunktyje, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neteisėtai įgijo ir laikė, akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 89 dėžes įvairių rūšių alkoholinių gėrimų, kuriems neturėdamas alkoholio produktų įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, alkoholinius gėrimus : 1. 180 vnt., butelių, (0,7 litro talpos) raudono vyno „Since 1974 Primitivo Di Manduria Platinum“ kurio etilo alkoholio koncentracija 15,5 % tūrio; 2. 13 vnt., butelių (1,5 litro talpos) raudono vyno „Since 1974 Primitivo Di Manduria“ kurio etilo alkoholio koncentracija 15 % tūrio; 3. 84 vnt., butelių (0,75 litro talpos) putojančio vyno „Since 1974 Prosecco Superiore“ kurio etilo alkoholio koncentracija 11,5 %; 4. 150 vnt., butelių (0,5 litro talpos) raudono vyno „Since 1974 Negroamaro“ kurio etilo alkoholio koncentracija 15 % tūrio; 5. 24 vnt, butelių (0,7 litro talpos) degtinės „Cobalte Vodka“ kurio etilo alkoholio koncentracija 40 % tūrio; kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 3091,92 Eur, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, - laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. kovo 3 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei neįformindamas ir neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumą – 640 pakelių cigarečių „Winston“ ir 740 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, kurių bendra vertė yra 5553,00 Eur, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, šiomis aplinkybėmis: - laikotarpiu iki 2023 m. kovo 3 d. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 640 pakelių cigarečių „Winston“ ir 740 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, kurias laikė namo garaže, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. kovo 3 d. apie 11.40 val., kuomet prekes aptiko policijos pareigūnai, taip pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 8644,92 Eur, t. y., neviršija 250 MGL dydžio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad V. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei V. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas V. Č. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, įvertinęs siūlomos laiduotojos tinkamumą, apylinkės teismas nusprendė, kad siūloma laiduotoja – kaltinamojo žmona S. Č. negali daryti teigiamos įtakos kaltininkui, todėl sprendė V. Č. atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kauno apylinkės teismas nustatė dvi V. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas V. Č. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas bei charakterizuojančius duomenis (neteistas, administracine tvarka baustas) paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismas taip pat V. Č. atžvilgiu netaikė išplėstinio turto konfiskavimo, kadangi nebuvo pagrindo konstatuoti, jog jis iš nusikalstamos veikos turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos.

3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Egidijus Zuzevičius, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti ir taikyti BK 72³ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. Č. priklausančias pinigines lėšas – 450 Šveicarijos Frankų ir 43 260 eurų. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam V. Č. nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo pas nuteistąjį rastiems ir paimtiems 450 Šveicarijos Frankų ir 43 260 eurų. Pažymima, kad nuteistasis V. Č. negalėjo pagrįsti kratos metu rastų pinigų teisėtumo, yra pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą iš kurio galėjo turėti turtinės naudos, yra duomenų, kad tokia veikla jis užsiiminėjo ir iki šio nusikaltimo atskleidimo. Apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika prieštaraujanti skundžiamame nuosprendyje nurodytam BK 72³ straipsnio nuostatų aiškinimui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-511/2021, 2K-245-1073/2018, 2K-195-976/2022.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 72³ straipsnis sukonstruotas taip, kad išplėstinio turto konfiskavimui taikyti užtenka konstatuoti, jog kaltinamasis iš nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, ne tik turėjo, bet ir galėjo turėti turtinės naudos. Prokuroro teigimu, baudžiamosios bylos duomenys būtent ir patvirtina tai, kad kaltinamasis V. Č. iš nusikaltimo už kurį nuteistas galėjo turėti turtinės naudos. Nusikaltimo dalyko kiekis laikytas kaltinamojo namuose parodo, kad alkoholis ir tabako gaminiai buvo skirti realizuoti, o ne sau, kaip teigia kaltinamasis.

3.3. Prokuroro vertinimu, tai, kad pas nuteistąjį V. Č. rastas alkoholis ir tabako gaminiai buvo skirti realizuoti, įrodo liudytojų parodymai. Liudytoju apklaustas Š. R. parodė, kad V. Č. yra jo buvęs kaimynas, abu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje per kelis namus, bendravo, palaikė draugiškus santykius. Maždaug 2003 metais išsikraustė su šeima gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau su V. ir toliau palaikė draugiškus santykius, jis kartais paskambindavo, kartais susitikdavo. V. visiems prisistatydavo vardu K., kad jo vardas yra V., jis sužinojo tik vėliau, kodėl jis prisistato visiems K. jis nežino. Kuo V. užsiima jis tiksliai nežino, kiek jis minėjo anksčiau iš Vokietijos į Lietuvą veždavo automobilius pardavimui, vėliau veždavo vyną iš Prancūzijos ir parduodavo Lietuvoje, sakė turintis kažkokį tinklą pardavimo, tikslių aplinkybių nežino, nes neklausinėjo jo. Liudytojas T. M. parodė, kad bendravimas buvo seniai, kažkur 2019-2020 m., su Č. jie susitiko netikėtai, jis eilinis, atsitiktinis žmogus, sunku jam ką atkurti, jis gali pasakyti tą, ką prisimena, jis išdėstęs viską tyrėjai. Susipažino, nes galbūt ieškojo automobilio, susiskambino pagal skelbimus „autoplius“, toks netikėtas susitikimas, jis tarpininkavo, tik tokiu tikslu susikomunikavo. Kažkaip po kiek metų V. Č. pasiūlė, gal jis nori nusipirkti gero vyno, sakė turi, komunikacija buvo atsitiktinė, jis sakė, jei nori, gali paimti, paėmė vyną ir sumokėjo gal 8-6 butelius nusipirko.

3.4. Prokuroro vertinimu, tai, kad pas nuteistąjį V. Č. rastas alkoholis ir tabako gaminiai buvo skirti realizuoti, įrodo byloje esantis nuteistojo V. Č. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad V. Č. susirašinėja su įvairiais asmenimis, keičiasi informacija apie alkoholio kainą, rūšis, siunčia alkoholio produktų fotonuotraukas bei daromi alkoholio kiekių užsakymai. Be to, 2024 m. gegužės 6 d. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papasakojo apie savo sveikatos būklę: „paskutiniu laiku nesifiksuoju datų, vėžys, auglys balso, darė operaciją, antras tiesioje žarnoje, trečias inksto auglys, pašalino dalį inksto, kitas skydliaukėms pats pirmutinis 2018- 2019 m. per paskutinius metus. Ir atminčiai, ir nervams, ir viskam ligos turi įtakos.“ Prokuroro nuomone, būtų nelogiška ir neįtikėtina, kad esant tokiai sveikatos būklei, nuteistasis tik savo poreikiams laikė tokius alkoholio kiekius, už kurių laikymą jis nuteistas.

3.5. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti nuteistojo turimo turto kilmę, buvo atliktas V. Č. turto tyrimas. Atlikus tyrimą nustatytą, kad skirtumas tarp sutuoktinių Č. teisėtų pajamų ir išlaidų yra 45 760, 22 eurų, t. y. patirtos išlaidos viršija deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiama pajamas. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad minėti pinigai galėjo būti gauti iš nusikalstamos veikos ir yra visos sąlygos nuteistojo V. Č. atžvilgiu taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas. Visi aukščiau aptarti faktiniai įrodymai įrodo, jog nuteistasis disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis būtent su tikslu jas realizuoti ir tuo pačiu galėjo turėti iš to finansinės naudos.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai 450 Šveicarijos Frankų ir 43 260 eurų yra ne jo, o jo žento, pas jį namuose padėti dėl saugumo. Tačiau, nustatyta, kad kratos metu pareigūnams radus ir paėmus šiuos ginčo pinigus, nuteistasis kratos protokole parodė, kad šie pinigai priklauso jam, jo sutuoktinei ir dukrai, kad šie pinigai gauti pardavus namą ir sutuoktinės uždirbti, tačiau nenurodė, kad pinigai priklauso jo žentui. Be to, versiją, jog pinigai priklausė žentui nuteistasis pateikė tik teisme sprendžiant dėl šių pinigų paėmimo valstybės nuosavybėn.

3.7. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į šių pinigų laikymo pas nuteistąjį namuose aplinkybes – jie buvo laikomi vokeliuose lygiomis sumomis pas V. Č. seife, jo gyvenamojoje vietoje. Tačiau, pirmosios instancijos teismui V. Č. parodė, kad neva šiuos pinigus žentas pas jį laikė dėl saugumo. Tuo pačiu V. Č. parodė, kad kadangi namuose laikyti pinigus nesaugu, todėl buvo banko įstaigose užsisakęs seifų paslaugas dėl turto saugumo. Taigi, prokuroro nuomone, kyla klausimas – kodėl žentas galėjo laikyti pinigus pas V. Č. namuose dėl saugumo, kai tuo tarpu pats V. Č. aiškino, kad jo namuose pinigus laikyti yra nesaugu.

Šalies argumentai

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal pareikštą kaltinimą pripažinus V. Č. kaltu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, nes nusikalstamos veikos sudėtis neapima turtinės naudos gavimo ar siekio ją turėti. Atsižvelgiant į tokį pirmosios instancijos teismo pateiktą BK 72³ straipsnio nuostatų aiškinimą, kaltinamasis turėjo būti sulaikytas gaunat turtinę naudą, t. y. parduodant ar kitaip realizuojant akcizais apmokestinamas prekes, nes tik tokiu būdu būtų galima įrodyti turinės naudos gavimo faktą. Pažymima, kad tokiu atveju nei vienam asmeniui užsiimančiam neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, jei asmuo nesulaikomas realizuojant neteisėtoje apyvartoje esančius daiktus, nebūtų pagrindo teigti, kad tokius nusikaltimus daro siekdamas finansinės naudos. Prokuroro nuomone, toks susiaurintas BK nuostatų traktavimas sudaro prielaidas nebaudžiamumo atmosferai plisti ir skatina asmenis ne sąžiningai dirbti, o imtis finansiškai naudingų nusikaltimų darymo.

4. Nuteistasis V. Č., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą perduodant laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato arba su užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. Č. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas V. Č. atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos nustatytos sąlygos laidavimo instituto taikymui – apeliantas nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi įvykdęs nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, skundžiamame nuosprendyje formaliai konstatuota, jog nenustatyta, kad siūloma laiduotoja S. Č., gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, todėl BK 40 straipsnio nuostatos V. Č. atžvilgiu netaikytos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog siūloma laiduotoja yra kaltinamojo žmona. Pažymėjo kad šioje byloje akcizais apmokestinamos prekės buvo laikomos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, kurioje taip pat gyvena jo žmona. Be to, bylos duomenys rodo, jog apie laikomas prekes ji žinojo, tačiau veiksmų nesiėmė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad yra vykdoma nusikalstama veika, kas rodo, jog ji nesidomi V. Č. veiksmais. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ši išvada deklaratyvi ir iškreipia BK 40 straipsnyje įtvirtinimo sąlyginio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes principus, kadangi kylant abejonėms dėl laiduotojo įtakos kaltinamajam taikoma BK 40 straipsnio 6 dalis, t. y. teismas atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį, nustato užstato dydį.

4.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad kontrabanda laikoma akcizinių prekių gabenimas iš Rusijos ar Baltarusijos (trečiųjų šalių), tačiau ne Europos Sąjungos šalių. Apeliantas pažymi, kad kiekvienas asmuo pirkdamas prekes Europos Sąjungos šalyse tikisi, kad akcizas apmokestinamoms prekėms jau yra sumokėtas. Įprasta, jog prekės tampa akcizu apmokestinamais produktais iš karto, kai yra pagaminamos arba įvežamos į Europos Sąjungą. Apeliantas supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, jis jos ir nevengia, tačiau jam tik pareigūnai paaiškino, kad įmonės gaminančios akcizines prekes dažnu atveju taiko akcizo mokėjimo atidėjimą iki produkto pateikimo vartoti, tad tokiu atveju jį privalo sumokėti prekes įsigijęs asmuo. Taigi, apelianto nuomone, jo žmona negalėjo numatyti, kad sutuoktinis pasielgė neteisėtai parsigabenęs prekių iš Europos Sąjungos.

4.4. Apelianto įsitikinimu, kylant abejonių dėl galimo laiduotojo kandidatūros, teisingumo principas suponuoja nuomonę, jog tokiu atveju siūlytina traukiamam atsakomybėn asmeniui pateikti kito laiduotojo kandidatūrą. Apeliantas teikia laiduotojo A. K. kandidatūrą. Apeliantas nurodo, kad šį asmenį puikiai pažįsta, juo pasitiki ir gerbia, jo autoritetas ir gyvenimiškas pavyzdys jam yra pakankamas, kad ateityje gyventų dorai ir sąžiningai. Nurodoma, kad A. K. sutinka būti laiduotoju, sutinka reikalui esant sumokėti užstatą, kaip garantą, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Apelianto nuomone, atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskirti A. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsiliepimas

5. Nuteistasis V. Č. pateikė atsiliepimą į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinį skundą, kuriuo prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog apeliantas iš nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, galėjo turėti ir akivaizdžiai turėjo turtinės naudos (450 Šveicarijos Frankų ir 43260 eurų) ir kurių įsigijimo teisėtumo apeliantas negalėjo pagrįsti baudžiamojo proceso metu, yra nepagrįsti. Apeliantas pažymi, kad byloje, nėra nustatyta nei vieno fakto, kad jis įsigijęs ir laikęs akcizais apmokestinamas prekes išvardintas kaltinime ir nuosprendyje būtų jas platinęs.

Atsiliepimas

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad nors prokuroras ir pateikė prašymą patikslinti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes, nekeičiant veikos kvalifikacijos, ir jas išdėstyti, taip jog V. Č. turėdamas tikslą realizuoti ir gauti iš to pelną neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, tačiau pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta papildomų aplinkybių pagrindžiančių tai, kad kaltinamasis prekes įgijo turėdamas tikslą iš to pasipelnyti, o konfiskuoti prašoma pinigų suma buvo gauta parduodant akcizais apmokestinamas prekes ir padarė išvadą nesant pagrindo keisti veikos kvalifikacijos, aplinkybės dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo turint tikslą jas realizuoti ir gauti iš to pelną, iš kaltinimo pašalino.

Šalies argumentai

5.3. Be kita ko, apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog prašo keisti nuosprendį tik taikant BK 72³ straipsnyje, nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. V. Č. nuomone, tai rodo, jog prokuroras sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nuteistasis tik įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes.

Atsiliepimas

5.4. Atsiliepime nurodoma, kad iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų yra akivaizdu, kad prokuroras akcentuoja tik skirtumą tarp sutuoktinių Č. teisėtų pajamų ir išlaidų. Nurodo, jog 45 760, 22 eurų, t. y. patirtos išlaidos viršija deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiamas pajamas ir tik tai pasak prokuroro įrodo, kad šie pinigai galėjo būti gauti iš nusikalstamos veikos ir yra visos sąlygos taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas. Prokuroro vertinimu šie faktiniai duomenys ir įrodo, kad nuteistasis disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir būtent su tikslu jas realizuoti ir tuo pačiu turėti iš to finansinės naudos.

5.5. Atsiliepime nurodoma, kad nors šiuo atveju, byloje ir kilo ginčas dėl turto tyrimo pažymoje padarytų išvadų objektyvumo, kadangi buvo vertinami tik selektyviai atrinkti duomenys. Tai yra, tiriamojo laikotarpio pradžia, konstatuojant, kad asmenys neturi santaupų grynaisiais, asmenims esant vidutinio ir darbingo amžiaus, esant ir paveldėjimo ir turto pardavimo sandorių, nepateisinami nei protingumo nei teisingumo principų kontekste. Kita vertus, konkrečiu atveju, turto tyrimo išvada, nesudaro pagrindo, nesant neginčytinų įrodymų patvirtinančių aplinkybėms, jog nuteistasis realizavo akcizais apmokestinamas prekes, spręsti dėl išplėstinio turto konfiskavimo, nes nėra duomenų, jog V. Č. gavo neteisėtų pajamų.

5.6. Atsiliepime pažymima, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018), jog taikant BK 72³ straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindinio teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.

8. Nuteistasis V. Č., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jos kaltės, apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato arba su užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

9. Prokuroras Egidijus Zuzevičius apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria V. Č. atžvilgiu netaikyta BK 72³ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

10. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuoja BK 40 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1, 3, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. Č. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Taigi, nuteistasis V. Č. atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktuose nustatytas sąlygas, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas nuteistojo V. Č. ir laiduotojos S. Č. prašymai atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant S. Č. atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs siūlomos laiduotojos tinkamumą, sprendė, kad siūloma laiduotoja – S. Č. negali daryti teigiamos įtakos kaltininkui, kadangi yra jo žmona bei kartu su juo gyvena vietoje, kurioje ilgą laiką buvo laikomos akcizais apmokestinamos prekės, apie laikomas prekes ji žinojo, tačiau nesidomėjo V. Č. veiksmais, įtarimas dėl jo atsivežto alkoholio ir cigarečių kieko nekilo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė V. Č. atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje esančią medžiagą, susijusią su laiduotojos S. Č. tinkamumu, sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, siūloma laiduotoja iš tiesų negali daryti teigiamos įtakos V. Č. dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

13. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo A. K. atsakomybei. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė A. K. prašymą perduoti V. Č. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).

14. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus A. K. charakterizuojančius duomenis bei jo paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, jog A. K. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. K. nurodė, kad yra V. Č. kaimynas ir bendradarbis. Nurodė, kad V. Č. dirba jo įmonėje ūkio dalies su transportu darbuotoju, užsiima klientų paieška, įmonėje dirba nuo 2024 m. spalio ar lapkričio mėnesio. Kaip kaimyną pažįsta penkis metus. Taip pat nurodė, kad juos sieja iš esmės darbiniai santykiai, matosi kiekvieną dieną, tačiau ką V. Č. veikia namuose nemato, laisvalaikio kartu neleidžia. Nurodė, kad jis nėra padaręs administracinių nusižengimų, tačiau turi transporto įmonę, kurioje vairuotojai padaro administracinius nusižengimus. Nurodė, kad galėtų V. Č. elgesį užtikrinti darbo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimo laiduotojo ryšys su nuteistuoju yra per menkas, kad pastarasis galėtų daryti teigiamą poveikį V. Č.. Abejoti laiduotojo galimybėmis įtakoti nuteistojo elgesį kelia tai, kad kaip nurodė pats A. K., jį su V. Č. sieja tik darbo santykiai, o teigiamą įtaką jis galėtų daryti tik darbo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad galimas laiduotojas ir nuteistasis gana ilgą laiką gyvena kaimynystėje, tačiau artimiau nebendrauja. Šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti laiduotojo galimybėmis įtakoti nuteistojo elgesį, kadangi juos siejantys santykiai nėra artimi (tik darbiniai). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste A. K. nėra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė V. Č. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo ir nekonfiskavo kratos metu pas jį rastų ir paimtų 450 Šveicarijos Frankų ir 43 260 eurų. T. y. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad pagal pareikštą kaltinimą nėra pagrindo konstatuoti, kad V. Č. turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos iš nusikalstamos veikos, nes nusikalstamos veikos sudėtis neapima turtinės naudos gavimo ar siekio ją turėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas.

17. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (BK 72³ straipsnio 1 dalis). Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas esant visoms BK 72³ straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad kratos, atliktos vadovaujantis 2023 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, metu V. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo seife rasti ir paimti grynieji pinigai – 43 260 eurų (sudėti į 9 baltus vokus su ant jų esančiu užrašu "5000") ir 450 Šveicarijos frankų (t. 1, b. l. 179-183).

19. Viso baudžiamojo proceso metu V. Č. tvirtino, kad kratos metu jo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos lėšos yra jo, žmonos S. Č. ir dukros (I. K. ir jos vyro P. K.) asmeninė nuosavybė, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos iš nusikalstamos veikos. Teigiama, kad 25 000 eurų priklauso dukros vyrui P. K. (gauti dividendai), likusi suma V. Č. ir S. Č.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti BK 72³ straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas manyti, kad kratos metu rasti ir paimti grynieji pinigai – 43 260 eurų ir 450 Šveicarijos frankų gauti nusikalstamu būdu. Kaip matyti, nuteistasis V. Č. pripažino padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau neigia turėjęs ar galėjęs turėti iš to turtinės naudos. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nuteistasis V. Č. galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos iš nusikaltimo už kurio padarymą yra nuteistas.

21. Tai, kad V. Č. galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos iš nusikaltimo už kurio padarymą yra nuteistas įrodo liudytojų Š. R. ir T. M. parodymai. 2023 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. R. parodė, kad „V. Č. yra jo buvęs kaimynas, abu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje per kelis namus, bendravo, palaikė draugiškus santykius. <....> Kuo V. užsiima jis tiksliai nežino, kiek jis minėjo anksčiau iš Vokietijos į Lietuvą veždavo automobilius pardavimui, vėliau veždavo vyną iš Prancūzijos ir parduodavo Lietuvoje, sakė turintis kažkokį tinklą pardavimo, tikslių aplinkybių nežino, nes neklausinėjo jo.“ (1 t., b. l. 120-123). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. R. nurodė, kad kalbant su Č. jis sakydavo, kad atsiveža vyno savo reikmėms. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė gerus parodymus, tyrėjai pasakė tai ką jam ką jam telefonu sakydavo Č. (5 t., b. l. 44-47). 2023 m. birželio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad „ <....> Vienas iš jo atliktų bankinių pavedimų buvo su nurodyta paskirtimi "už vyną", kiek pamena iš V. įsigijo 6 butelius alkoholinio vyno, kiek pamena 0,7 litro talpos, negali įvardinti koks tai buvo vynas, neatsimena kokiomis aplinkybėmis jį įsigijo, nepamena iš kur V. nurodė jį turintis, neatsimena kiek sumokėjo už šį vyną, bet tai galėjo būti keli šimtai eurų. Negali atsakyti ar vynas buvo su banderolėmis, neatsimena, nes tai buvo seniai. Ką pirko iš V. Č., t. y. kokius daiktus, tą ir nurodė bankinio pavedimo paskirtyje, t. y. kai pirko rūbus, nurodė, jog už rūbus, kai pirko vyną, nurodė, jog už vyną.“ (1 t., b. l. 162-165). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. R. nurodė, kad V. Č. pasiūlė jam nusipirkti vyno. Nusipirko 6 - 8 butelius, atsiskaitė už juos pavedimu. Nurodė, jog tikėtina, kad tokio vyno galima nusipirkti parduotuvėje „Vynoteka“. Ar vynas buvo su banderolėmis pasakyti negali (5 t., b. l. 44-47).

22. Tai, kad V. Č. galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos iš nusikaltimo už kurio padarymą yra nuteistas, įrodo ir 2023 m. kovo 8 d. apžiūros protokole užfiksuoti V. Č. priklausančio mobilaus telefono ryšio duomenys. Analizuojant mobiliajame telefone rastus duomenis – susirašinėjimus mobiliosiomis susirašinėjimų programėlėmis susirašinėjimų ekranų fotonuotraukas, fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti telefone esančių asmenų kontaktai, matyti, kad susirašinėjimų metu su kitais asmenimis, V. Č. keičiasi informacija apie alkoholinių gėrimų kainą, rūšį, užsakomą jų kiekį, siunčiamos alkoholinių gėrimų fotonuotraukos, daromi alkoholinių gėrimų užsakymai (2 t., b. l. 107-110).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą ar nuteistasis galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos iš nusikaltimo už kurio padarymą yra nuteistas, svarbią reikšmę turi įgytų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekis, ir ar laikomas kiekis galėtų būti skirtas tik asmeniniam naudojimui. Kaip matyti V. Č. gyvenamojoje vietoje rasta: 180 vnt., butelių, (0,7 litro talpos) raudono vyno „Since 1974 Primitivo Di Manduria Platinum“; 13 vnt., butelių (1,5 litro talpos) raudono vyno „Since 1974 Primitivo Di Manduria“; 84 vnt., butelių (0,75 litro talpos) putojančio vyno „Since 1974 Prosecco Superiore“; 150 vnt., butelių (0,5 litro talpos) raudono vyno „Since 1974 Negroamaro“; 24 vnt. butelių (0,7 litro talpos) degtinės „Cobalte Vodka“; 640 pakelių cigarečių „Winston“; 740 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“. Teisėjų kolegijos vertinimu, rastas įvairių alkoholinių gėrimų bei cigarečių kiekis – 1 380 pakelių cigarečių ir 451 butelis įvairių alkoholinių gėrimų, neabejotinai įrodo, kad toks kiekis negalėjo būti skirtas vien tik asmeniniam naudojimu.

24. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad įrodymų persvara ir žemesniu įrodinėjimo standartu grindžiamas įrodinėjimas negali būti taikomas įrodinėjant asmens kaltę, tačiau galimas ir nepažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos principo įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sprendžiant dėl BK 72³ straipsnyje įtvirtinto išplėstinio turto konfiskavimo (pvz., panašiai, kaip ir sprendžiant dėl asmens suėmimo pagrindo, t. y. „pagrįsto manymo“, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalyje, kad asmuo bėgs, trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas). Sprendimai dėl pajamų, gautų iš neteisėtos prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-51-788/2021).

25. Aplinkybę, jog dalis kratos metu V. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), seife rastų ir paimtų grynųjų pinigų priklauso nuteistojo V. Č. dukros vyrui P. K. - 25 000 eurų (gauti dividendai), paneigia byloje esantis 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas. Įvertinus P. K. banko sąskaitų išrašus laikotarpiu 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 3 d., analizuojant grynųjų pinigų judėjimą jose, VĮ „Registro centro“ duomenis (po dividendų gavimo įsigijo ir pardavė transporto priemones, už kurias buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais), buvo padaryta išvada, jog pagal šias gautas pajamas už transporto priemonių pardavimą ir patirtas išlaidas už transporto priemonių įsigijimą bei grynųjų pinigų įnešimą bei išėmimą, 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, P. K. galėjo turėti grynųjų pinigų likutį – 6 270 eurų iš išgrynintų dividendų (2 t., b. l. 19-21). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog dalis kratos metu rastų ir paimtų pinigų priklauso P. K. yra paneigta.

26. Ikiteisminio tyrimo metu, V. Č. ir jo sutuoktinės S. Č. atžvilgiu buvo atliktas turto tyrimas, kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja U. Č.. Atlikus V. Č. ir jo sutuoktinės S. Č. gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 3 d. (kratos atlikimo diena), konstatuota, kad skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra (minus) - 45 760,22 Eur, todėl darytina išvada, jog sutuoktinių V. Č. ir S. Č. išlaidos viršija jų teisėtas pajamas. Pagal nurodytas aplinkybes, tiek V. Č., tiek S. Č. negalėjo turėti teisėtų santaupų, todėl jų namuose rasti ir paimti grynieji pinigai: 43 260 eurų ir 450 Šveicarijos frankų (kurie 2023 m. gegužės 3 d. sudaro 457,27 eurų), viršija 250 MGL ir yra galimai gauti iš nusikalstamos veikos dėl kurios padarymo yra įtariamas V. Č., iš kurios jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos (2 t., b. l. 23-29). Pirmosios instancijos teisme, kaip liudytoja apklausta turto tyrimą atlikusi vyriausioji tyrėja U. Č., patvirtino pateiktas išvadas (5 t., b. l. 6-10). Teisėjų kolegija, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos kontekste, abejoti atlikto turto tyrimo duomenimis ir pateiktomis išvadomis neturi pagrindo. Pažymėtina, kad šių duomenų nepaneigia ir nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti duomenys, kadangi kaip nustatyta iš aukščiau aptartų duomenų, nuteistasis iš nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas, galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos, o kratos metu rastų pinigų kilmės negalėjo pagrįsti.

27. Taigi, apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas nuteistojo V. Č. atžvilgiu taikyti 72³ straipsnio nuostatas, kadangi jis iš nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas, galėjo turėti ir turėjo turtinės naudos, kratos metu rastų ir paimtų grynųjų pinigų vertė neatitinka jo ir sutuoktinės teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamojo proceso metu V. Č. nepagrindė šio turto įsigijimo teisėtumo. Todėl, yra pagrindas konfiskuoti kratos, atliktos vadovaujantis 2023 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, metu V. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus – 43 260 eurų ir 450 Šveicarijos frankų. Esant nustatytoms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo keistina BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

28. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 199). Pažymoje nurodyta, kad V. Č. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 200,00 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

29. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskyrė V. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatą Ričardą Lilą, kadangi iki teismo posėdžio pradžios V. Č. nebuvo pasirinkęs ir į posėdį pasikvietęs savo gynėjo. Tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti V. Č. atvyko ir advokatas Ričardas Lilas, ir V. Č. pasirinktas gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius. Esant tokiai situacijai, teismo nutartimi paskirtas advokatas Ričardas Lilas buvo atleistas nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba V. Č. šioje byloje (iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio) buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti išplėstinį konfiskavimą ir konfiskuoti V. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastus grynuosius pinigus – 43 260 eurų (keturiasdešimt tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų) ir 450 Šveicarijos frankų (keturis šimtus penkiasdešimt Šveicarijos frankų).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms - 43 260 eurų (keturiasdešimt trims tūkstančiams dvejiems šimtams šešiasdešimt eurų) ir 450 Šveicarijos frankų (keturiems šimtams penkiasdešimt Šveicarijos frankų). Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti vykdymą į šias iš kratos metu išimtas pinigines lėšas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo V. Č. 200 eurų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktą pažymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė