Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, N. K., tretiesiems asmenims „(duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ūkininkų kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimu ir nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti žalos, susijusios su komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžininga konkurencija, atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) egzistavimu, vertinimas ir sudaro apeliacijos ribas.

Dėl neteisėtų veiksmų

Ieškovui, civilinėje byloje reiškiančiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, tenka pareiga įrodyti atsakovų veiksmų neteisėtumą (CK 6.246 str. 1 d., CPK 178 str.). Ištyrusi į bylą pateiktus įrodymus ir įvertinusi proceso dalyvių argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje šios pareigos neįvykdė.Kaip matyti iš ieškinio turinio, atsakovės N. K., kaip buvusios ieškovės vadovės, neteisėti veiksmai siejami su CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbuotojo pareiga neatskleisti darbdavio komercinių paslapčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai siejami su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu draudimu ūkio subjektui naudotis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančia informacija. Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 4 dalimi, civilinė atsakomybė taikoma darbuotojui, atskleidusiam komercinę paslaptį sudariusią informaciją. Atsakovės N. K. veiksmų neteisėtumą ieškovė sieja su tuo, jog atsakovė, dirbdama ieškovės direktore, įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, be to, nutraukusi darbo sutartį su ieškove, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Tokie atsakovės veiksmai patys savaime nėra neteisėti. N. K. nėra ūkio subjektas Konkurencijos įstatymo prasme. Ieškovė neįrodinėjo ir susitarimo dėl nekonkuravimo sudarymo su buvusia vadove fakto. Reikalavimas dėl komercinės paslapties atskleidimo neteisėtumo turi būti grindžiamas ne darbuotojo ryšiu su kitu ūkio subjektu, bet darbuotojo disponavimu komercinę paslaptį sudarančia informacija ir šios informacijos perdavimu kitam ūkio subjektui ar panaudojimu kito ūkio subjekto veikloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Nekonkuravimo ir komercinės paslapties institutų atribojimo svarba akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016.Tikslindami poziciją dėl komercinę paslaptį sudariusių duomenų, ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog komercinę paslaptį sudarė duomenys apie klientus, jų perkamą produkciją ir poreikį prekėms, kontaktinius asmenis, finansines galimybes atsiskaityti, ieškovės siūlomos produkcijos kainos, taip pat duomenys apie tai, kiek kainuoja pagaminti konkrečią produkciją, ir kitos komercinio bendradarbiavimo sąlygos (2017 m. gegužės 24 d. po pertraukos vykusio teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. 00 sek. – 2 val. 16 min. 00 sek.). CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos trys sąlygos, kurioms esant informacija pripažįstama komercine paslaptimi: informacijos vertingumas, slaptumas ir protingos pastangos jai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodyta informacija atitinka šias sąlygas.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos informacijos komercinei vertei įtakos turėjo ieškovės vykdytos veiklos pobūdis, santykiai su „(duomenys neskelbtini) ir Klasterio sutarties (2 t., e. b. l. 157–175) pagrindu įgytos įrangos panaudojimo komercinei veiklai vykdyti ribojimai. Tai, kad Klasterio sutartis buvo analizuojama informacijos vertingumo aspektu, paneigia apeliacinio skundo argumento, jog ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su ieškinio dalyku, pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovės N. K. paaiškinimais, 2017 m. gegužės 24 d. posėdyje apklaustų liudytojų „(duomenys neskelbtini) darbuotojų Č. B. ir prof. P. V. parodymais, nustatė, kad ieškovė veikė „(duomenys neskelbtini) patalpose, iki N. K. tampant bendrovės direktore veiklos iš esmės nevykdė, užsakymus gaudavo tarpininkaujant „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) vedėjui prof. P. V., užsakymams vykdyti naudojo Klasterio sutarties pagrindu įsigytą įrangą, N. K., dar būdama ieškovės direktore, ieškovės vienintelio akcininko prašymu buvo papildomai įdarbinta „(duomenys neskelbtini). Nei argumentų, nei įrodymų, kurie paneigtų šias faktines aplinkybes, leistų spręsti, jog ieškovė turėjo savo įrangos, užsiėmė klientų paieška, veikė savarankiškai, atribodama savo veiklą nuo partnerystės santykių, ieškovė neteikė (CPK 178 str.). Teismo išvadą, kad Paramos projektas buvo skirtas mokslinei, bet ne komercinei veiklai vykdyti, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros rašte dėl pradinės paraiškos paramos projektui atmetimo (2 t., e. b. l. 179–182) nurodoma, kad vykdant projektą įsigyta įranga negali būti naudojama gamybinei veiklai. Klasterio sutarties (2 t., e. b. l. 157–175) 3.1–3.2 punktuose nurodoma, kad vykdant sutartį gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių dalinė nuosavybė. Ataskaitos po projekto užbaigimo (2 t., e. b. l. 183–187) 2.1.3 punkte nurodyta, kad projektas priskiriamas grupei projektų, iš kurių negaunama pajamų. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė informaciją, kurią vertina kaip komercinę paslaptį, gavo dalyvaudama partneryste grįstame moksliniame projekte, neskirtame komercinei vertei kurti. Nutarties 21 pastraipoje nurodytos pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės paneigia ir informacijos slaptumą CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Veikimas partnerystės sąlygomis „(duomenys neskelbtini) patalpose, užsakymų gavimas tarpininkaujant instituto darbuotojui, bendradarbiavimas su institutu įgyvendinant užsakymus atskleidžia, jog „(duomenys neskelbtini), o taip pat ir kitiems Klasterio sutarties partneriams buvo prieinama informacija ne tik apie ieškovės gaminamą produkciją, bet ir apie ieškovės klientus bei jų teikiamus užsakymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės pastangas informacijai apsaugoti, pripažįsta reikšminga ginčijamu sprendimu nustatytą aplinkybę, jog jokiame dokumente nebuvo įvardinta informacija, kurią ieškovė vertina kaip komercinę paslaptį. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, jog ieškovė kaupė bei sistemino klientų duomenis. Iš prie bylos prijungtų ieškovės atstovo su 2016 m. birželio 27 d. lydraščiu teismui pateiktų ieškovės sutartinių bei finansinių dokumentų matyti, jog ieškovės bendradarbiavimas su patikslintame ieškinyje nurodytais 15 užsakovų nebuvo ilgalaikio pobūdžio: ieškovei buvo pateikiami atskiri užsakymai, neprisiimant įsipareigojimo bendradarbiauti ateityje. Be to, teikdamas parodymus 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje liudytojas Č. B. patvirtino informavęs ieškovės vienintelį akcininką apie tai, kad N. K. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Ieškovė neteikė nei argumentų, kuriais būtų bandoma šią aplinkybę paneigti, nei įrodymų, kurie atskleistų ieškovės akcininko nepritarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ar N. K. tiesioginiam ar netiesioginiam dalyvavimui tokioje veikloje (CPK 178 str.). Kitaip tariant, ieškovės akcininkas žinojo apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir atsakoves siejančius santykius, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija būtų įvardinta ir apsaugota.Apibendrindama nutarties 21–23 pastraipose išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės įvardinta informacija neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komercinės paslapties sampratos, kadangi informacija dėl specifinio ieškovės veiklos pobūdžio negalėjo turėti komercinės vertės, ji buvo prieinama „(duomenys neskelbtini) ir kitiems Klasterio sutarties partneriams, ieškovė nevertino jos kaip slaptos ir nesiėmė veiksmų jai apsaugoti.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė nei informacijos atskleidimo fakto, kaip neteisėto N. K. veiksmo (CK 1.116 str. 4 d.), nei aplinkybės, kad tokia informacija, nesąžiningai konkuruodama su ieškove, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė N. K. veiksmų neteisėtumą grindžia pačiu faktu, kad konkretūs klientai, anksčiau bendradarbiavę su ieškove, tapo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių, net ir netiesioginių, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad buvo atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai klientams pervilioti. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos kainas nustatė įvertinusi ieškovės siūlomas kainas, kad konkuravo specialiomis bendradarbiavimo sąlygomis, kurių nesiūlė ieškovė, kad rinkdamasi klientus vertino jų mokumą. Ieškovė neįrodinėjo aktyvių atsakovių veiksmų, bandymų pasinaudoti atsakovės N. K., kaip ieškovės direktorės, turėtais ieškovės klientų kontaktiniais duomenimis klientams pervilioti. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai leidžia kaip labiausiai tikėtiną vertinti atsakovių poziciją, jog klientų pasirinkimą nulėmė kiti veiksniai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimu ir veikla susijusiuose dokumentuose (1 t., e. b. l. 84–100, 104–105, 107–112) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta „(duomenys neskelbtini) darbuotojų siekiant su valstybės pagalba įgyvendinti mokslinius pasiekimus komercinėje veikloje. Liudytojai Č. B. ir prof. P. V. 2017 m. gegužės 24 d. posėdyje patvirtino, jog tiek institutas, tiek ir jo darbuotojai buvo suinteresuoti atsakovės veiklos plėtra, skatino, kad „(duomenys neskelbtini) produkcijos tiekėju rinktųsi atsakovę. Be to, jie patvirtino, kad, N. K. palikus ieškovės direktorės pareigas, ieškovės veikla sutriko, užsakovai reiškė dėl to nepasitenkinimą, teiravosi, kas galėtų užsakymus įvykdyti, ir buvo nukreipti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog dalis klientų (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė ir akcininkė R. B. apklausta 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu, įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja N. K. sūnus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko dėl asmeninių santykių su N. K., dalis klientų (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas T. R. apklaustas 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko dėl platesnio asortimento ar kitų aplinkybių, nesusijusių su ieškovės nurodytomis konkurencinėmis sąlygomis. Atsitiktinį santykių pobūdį patvirtina ir tai, jog trys klientai iš ieškovės nurodyto sąrašo (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkininkas E. A.) ieškovei buvo pateikę vos po vieną, kiti trys (UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ J. P. individuali veikla) – po du užsakymus, iš vieno kliento (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vos vieną užsakymą gavo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė nei fakto, kad duomenys apie ieškovės klientus, jų perkamą produkciją ir poreikį prekėms, kontaktinius asmenis, finansines galimybes atsiskaityti, ieškovės siūlomos produkcijos kainos, taip pat duomenys apie tai, kiek kainuoja pagaminti konkrečią produkciją, ir kitos komercinio bendradarbiavimo sąlygos atitinka įstatyme įtvirtintas komercinės paslapties sąlygas, nei fakto, kad N. K. tokius duomenis atskleidė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jais pasinaudojo konkurencinėje veikloje (CK 1.116 str. 1 d., 4 d., Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), t. y. neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą (CK 6.246 str.).

Dėl žalos fakto ir dydžio

Savarankišku pagrindu ieškiniui, o kartu ir apeliaciniam skundui, atmesti teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad ieškovė neįrodė ir CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos fakto ir jos dydžio. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovė reikalavimą dėl žalos, susijusios su ieškovės negautomis pajamomis, dydžio apskaičiuoja pagal savo veiklos pelningumą, t. y. iš negautų 42 310,87 Eur pajamų atima 88,48 proc. sudarančią sąnaudų dalį, iš gautos sumos papildomai atima 15 proc. pelno mokestį ir gauna 4 143,08 Eur sumą. 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu kilus klausimui dėl šio dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, ieškovė 2017 m. birželio 6 d. pateikė teismui savikainos detalizaciją (4 t., e. b. l. 138–139). Kaip matyti iš šio dokumento turinio, 88,48 proc. yra dydis, niekuo nesusijęs su ieškovės veiklos pelningumo. Šis dydis parodo, kokią dalį visų ieškovės išlaidų sudaro pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos. Kitaip tariant, bendra ieškovės išlaidų suma sudaro 98 676,54 Eur, o pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos – 87 449 Eur (6 861 Eur + 80 588 Eur). Šių dydžių santykis ir yra 88,48 proc. (87 449 Eur / 98 676,54 Eur * 100 proc.). Su savikainos detalizacija pateikti finansiniai duomenys atskleidžia, kad ieškovės pajamos buvo 64 487,14 Eur, išlaidos – 98 676,54 Eur, t. y. ieškovė nurodytu laikotarpiu turėjo 34 189,40 Eur nuostolių. Dėl nurodytos priežasties vertinti, kad ieškovės veiklos pelningumas sudarė 11,52 proc. (100 proc. – 88,48 proc.), ir pagal tai spręsti, kad įvykdžiusi ginčo užsakymus ieškovė būtų gavusi 4 143,08 Eur pelno, nėra pagrindo. Be to, ieškovė netinkamai apskaičiavo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįsto praturtėjimo sumą. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime, apskaičiuodama atsakovės gautą naudą ieškovė be pagrindo į skaičiavimą įtraukia sumas, gautas iš asmenų, kurie nebuvo ieškovės klientai. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 20 d. pateiktoje pelno–nuostolių ataskaitoje (dokumentas neskaitmenizuotas) nurodyta, kad atsakovės pardavimo pajamos – 56 639 Eur, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos – 35 343 Eur, pelnas prieš apmokestinimą – 21 296 Eur, grynasis pelnas – 20 790 Eur. Iš atsakovės teismui pateiktų duomenų (2 t., e. b. l. 53) matyti, jog žymią pajamų dalį (17 888,78 Eur) sudarė sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu gautas užmokestis už paslaugas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad su šios sutarties vykdymu susiję sąnaudos nebuvo įtrauktos į 2015 m. finansinius dokumentus, nes darbus vykdė instituto darbuotojai, sąskaita už darbus išrašyta 2016 m. Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prie bylos pridėto sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog atsakovė iš „(duomenys neskelbtini) (toliau – „(duomenys neskelbtini)) už vykdomą projektinę veiklą 2015 m. balandžio 8 d. gavo 4 632 Eur, 2015 m. liepos 31 d. – 733,20 Eur, iš viso 5 345,20 Eur. Ši suma, kaip teisingai nurodė atsakovė N. K. 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu, niekaip nesusijusi su ieškovės nurodomu nepagrįsto praturtėjimo dydžiu. Iš bendros 56 639 Eur pajamų sumos atėmus 17 888,78 Eur sumą, gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 5 345,20 Eur sumą, gautą iš „(duomenys neskelbtini), lieka 33 405,02 Eur suma, kuri yra mažesnė už atsakovės pardavimo savikainą ir veiklos sąnaudas. Kitaip tariant, jeigu ieškovė nebūtų gavusi nurodytų sumų, nesusijusių su ieškinio reikalavimais, jos veikla būtų buvusi nuostolinga. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, jog ieškovė neįrodė ir atsakovės nepagrįsto praturtėjimo fakto. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti žalos, susijusios su ieškovės negautomis pajamomis ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstu praturtėjimu, fakto ir dydžio (CK 6.249 str., CPK 178 str.). Konstatavusi, jog ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl šių ieškinyje nurodytų reikalavimų tarpusavio santykio.

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

Pripažinęs, jog atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų ir ieškovė neįrodė žalos fakto bei dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra ir kitų dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovių kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247–6.248 str.). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžia, jog apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės buhalterės perėjimo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su tuo susiję atsakovės konkurencinės galimybės nepatvirtina priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų atsakovių veiksmų ir prašomos priteisti žalos (CK 6.247 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiamas atsakovės išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimas – 800 Eur (5 t., e. b. l. 32) (CPK 93 str., 98 str.). Be to, iš ieškovės valstybei priteisiamas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,56 Eur (dešimt eurų 56 ct) pašto išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.