- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 2YT-15603-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11042-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „SEB bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys – AB „SEB bankas“, antstolis Mindaugas Dabkus, J. F..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus priimtą 2022 m. kovo 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pingines lėšas Nr. S-22-28-8578 dalyje dėl nustatytos laisvai disponuojamos piniginių lėšų sumos 386 Eur kiekvienam mėnesiui ir nustatyti naują laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą kiekvienam mėnesiui ne mažiau kaip 600 Eur.
Nurodė, kad nesutinka su nustatyta 386,00 Eur laisvai disponuojama suma, kadangi ji yra neprotinga ir neadekvati, kuri neleidžia tenkinti net minimalius pačios pareiškėjos poreikius bei jos išlaikytinių poreikius. Teigia, kad 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga yra 730,00 Eur, kuri vertintina, kaip pinigų suma tenkinant minimalius asmens poreikius. Pažymėjo, jog pareiškėja išlaiko du nepilnamečius vaikus ir jos pareiga teikti vaikams išlaikymą negali būti perkelta niekam, tame tarpe ir vaiko tėvui, todėl kiekvienam vaikui pareiškėja turi skirti ne mažiau 150,00 Eur išlaikymą kiekvienam per mėnesį. Pareiškėjos teigimu, antstolis nustatant laisvai deponuojamos sumos apimtį privalo vadovautis protingumo, teisingumo principais bei nustatyta minimalios mėnesio algos apimtimi.
Antstolis Mindaugas Dabkus patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiamas antstolio nurodymas yra neteisėtas ir/ar antstolio veikimu ar neveikimu buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Suinteresuotojo asmens teigimu, antstolis nustatydamas pareiškėjai 386 Eur laisvai disponuojamų per vieną kalendorinį mėnesį lėšų sumą, antstolis laikėsi CPK numatytų vykdymo proceso normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkamai – pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Suinteresuotasis asmuo J. F. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos skundu. Nurodė, kad laisvai disponuojama pinigų suma kiekvienam mėnesiui pareiškėjai negali būti mažesnė nei 500 Eur.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį Nr. 6983V/2011 dėl 194 554,57 Eur skolos ir 65 446,44 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų J. F. ir V. L., išieškotojo AB „SEB bankas“ naudai. Šio vykdomojo dokumento vykdymo metu antstolis 2022 m. kovo 4 d. piniginių lėšų apribojimo sistemai (toliau – PLAIS) pateikė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininkės sąskaitų 171 414,64 Eur sumai.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių.
Išieškojimo iš banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų tvarką reglamentuoja CPK 689 straipsnis, kurio 1 dalies numato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, yra išaiškinęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio kaip viešosios teisės subjekto padėtis lemia, kad antstolis privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Minėti teisės aktai, nurodyti CPK 689 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia antstoliui teisės savo nuožiūra nustatyti leidžiamą disponuoti skolininkui piniginių lėšų sumą, o visi išieškojimo apribojimai yra reglamentuoti įstatymo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į pinigines lėšas, iš kurių draudžiama išieškoti. Apribojimą dėl išieškojimo iš fizinio asmens piniginių lėšų numato CPK 668 straipsnio 1 dalis, pagal kurią draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis pažeidė minėtą apribojimą.
Skolininkė (šiuo atveju pareiškėja) yra vykdymo proceso dalyvė, dėl kurios veiksmų (neveikimo; šiuo atveju savanoriškai neatsiskaičius su išieškotoju) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021).
Apibendrinant pažymėtina, jog pareiškėja neįrodė, jog antstolis nesuteikdamas leidimo pareiškėjai disponuoti jos prašoma banko sąskaitose esančia suma būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, kurios be to ir nenumato antstolio teisės savo nuožiūra viršijant įstatymo numatytus išieškojimo apribojimus nustatyti leidžiamą skolininkui disponuoti lėšų sumą, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolį nustatyti leidžiamą pareiškėjai disponuoti skunde dėl antstolio veiksmų nurodytą piniginių lėšų sumą. Įvertinus pareiškėjos prievolių, kurių vykdymui prašoma antstolį leisti naudoti banko sąskaitose esančias ar būsimas pinigines lėšas, toks leidimas pažeistų vykdomojo dokumento privalomumą, taip pat išieškotojo teises.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.