- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-24736-1134/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19432-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, B. K., J. J., S. M., J. K., V. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, B. K., J. J., S. M., J. K. ir V. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad po palikėjos P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), faktišku valdymu jos paliktą palikimą priėmė jos anūkė – pareiškėja L. M..
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. M., pareiškėjos močiutė. P. M. mirė būdama našle, kuri (duomenys neskelbtini) palaidojo savo sutuoktinį B. M.. 1992 m. gegužės 7 d. P. M. kartu su savo anūke pareiškėja L. M. lygiomis dalimis įsigijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tarp palikėjos ir pareiškėjos buvo žodinis susitarimas, kad po palikėjos mirties visas butas atiteks anūkei – pareiškėjai L. M.. Po palikėjos mirties jos buto dalyje liko gyventi pareiškėja, kuri ten gyveno ir iki palikėjos mirties. Mirus palikėjai, anūkė L. M. toliau gyvendama bute juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir kitas rinkliavas. Atlikti mokėjimai patvirtina, kad L. M. trijų mėnesių bėgyje po savo močiutės mirties mokėjo už bute suvartotą elektros energiją, tinkamai prižiūrėjo butą ir močiutės paliktus daiktus jame. Kadangi testamento velionė sudariusi nebuvo, o po jos mirties palikėjos buto dalyje liko gyventi jos anūkė, todėl niekas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėja manė, kad po močiutės mirties visas jos turtas automatiškai pereina tam, kas liko gyventi ir prižiūrėti paliktą turtą.
3. Pažymi, kad niekas iš šeimos narių neprieštaravo, kad L. M. po savo močiutės mirties priimtų palikimą. Be to, palikimą galėjo priimti pirmos eilės įpėdinis P. M. sūnus ir L. M. tėvas A. M., kuris pergyveno savo motiną ir gyveno dar dešimt metų. Tačiau L. M. tėvas visiškai neprieštaravo, kad turtas atitektų jo dukrai ir palikėjos anūkei L. M. Jis ir kiti šeimos nariai buvo įsitikinę, kad visas turtas automatiškai priklauso L. M.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 17 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 2 d. gautas suinteresuoto asmens V. J. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo su pareiškėjos patikslintu pareiškimu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 6 d. gautas suinteresuotų asmenų B. K., J. J. ir S. M. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuoti asmenys palaiko pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir prašo jį tenkinti.
7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 6 d. gautas suinteresuoto asmens J. K. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo tenkinti pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą.
8. Teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 17 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), būdama našle, mirė palikėja P. M.. Po palikėjos mirties liko gyvas jos sūnus A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) A. M. mirė santuokoje, sutuoktinė J. M., vaikai – L. M., B. K., J. J. ir S. M.. Mirus A. M., (duomenys neskelbtini) buvo užvesta paveldėjimo byla, palikėjo vaikai L. M., J. J., B. K. ir S. M. pardavė savo motinai J. M. paveldėjimo teisės į turtą ir turtines teises likusias po tėvo A. M. mirties mirusiojo sutuoktinei savo motinai J. M., šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2004 m. vasario 4 d. sutartis. Mirusiojo A. M. turtą paveldėjo jo sutuoktinė J. M., šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą pagal testamentą priėmė jos vaikaičiai J. K., ir V. J., šias aplinkybes patvirtina 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro liudijimas apie palikimo priėmimą.
10. Nustatyta, kad pareiškėja L. M. yra P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), anūkė, taigi, II eilės įpėdinė. Pareiškėja kartu su savo močiute 1992 m. gegužės 7 d. lygiomis dalimis įsigijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po palikėjos mirties jos buto dalyje liko gyventi pareiškėja, kuri ten gyveno ir iki palikėjos mirties. Mirus palikėjai, anūkė L. M. toliau gyvendama bute juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir kitas rinkliavas.
11. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad tarp močiutės (palikėjos P. M.) ir anūkės (pareiškėjos L. M.) buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad po palikėjos mirties visas butas (kurį pareiškėja ir palikėja įsigijo lygiomis dalimis) atiteks anūkei L. M. Kadangi testamento velionė (palikėja) sudariusi nebuvo, o po jos mirties palikėjos buto dalyje liko gyventi jos anūkė, niekas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėja mane, kad po močiutės mirties visas jos turtas automatiškai pereina tam, kas liko gyventi ir prižiūrėti paliktą turtą.
12. Suinteresuoti asmenys B. K., J. J., S. M., J. K. ir V. J. teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu pareiškimu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. J. savo atsiliepime paaiškino, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę, t. y. suinteresuoto asmens V. J. teta (pareiškėja) kartu su suinteresuoto asmens prosenele (palikėja) įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lygiomis dalimis. Paaiškina, kad pareiškėja prižiūrėjo palikėją, ja rūpinosi. Mirus palikėjai, pareiškėja ir toliau gyveno minėtame bute, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Pažymi, kad pareiškėjos ir visų suinteresuotų asmenų šeimoje jokio ginčo nėra ir visi sutinka, kad visas minėtas butas atitektų pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo J. K. savo atsiliepime nurodė, kad pareiškimo patenkinimas, šiuo atveju, geriausiai atitiktų visos šeimos interesus. Teigė, kad mirus palikėjai niekas kitas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi visi žinojo, jog visas palikimas turi atitekti pareiškėjai. Suinteresuoti asmenys B. K., J. J. ir S. M. savo atsiliepime paaiškino, kad jų šeimoje nuo seno buvo susitarimas, kad pareiškėja, kuri vienintelė buvo netekėjusi, neturėjo šeimos, prižiūrės palikėją. Nurodo, kad neprieštarauja, jog palikėjos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalis atitektų pareiškėjai.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
14. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
15. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
16. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
17. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, prie pareiškimo pridėtais rašytiniais įrodymais – bendra atsiskaitymo knygele ir joje esančiomis sąskaitomis už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktas komunalines paslaugas, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja L. M. po savo močiutės P. M. mirties toliau gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.
18. Remiantis bylos duomenimis, po P. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens P. M. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. M. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, juo labiau, kad visi byloje esantys suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog palikėjos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalis atitektų pareiškėjai. Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad L. M. po savo močiutės mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja L. M. po pareiškėjos močiutės (palikėjos) P. M. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
20. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 39,65 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš pareiškėjos yra priteistina 39,65 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo močiutės (palikėjos) P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai L. M. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,65 EUR (trisdešimt devynių eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.