Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-06-20 · Civilinė byla Nr. e2VP-3572-676/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
e2VP-3572-676/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01585-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
L. S.
Advokatai
Giedrė Striaukienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-3572-676/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01585-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant pareiškėjai L. S. ir jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė - Žičkuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjai priklausančio būsto - buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjai priklausantį turtą - butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kadangi butas bus parduodamas iš varžytynių. Šis turtas pareiškėjai yra vienintelis būstas, jai pačiai būtinai reikalingas, nes kito jokio būsto nuosavybės teise pareiškėja neturi, todėl egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė – Žičkuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimų į pareiškėjos prašymą neteikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. S. ir jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas ir dalį įsiskolinimų antstolei Astai Rimaitei-Žičkuvienei jau padengė.

Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Astos Rimaitės - Žičkuvienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2016 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 971,74 Eur skolos ir 257,91 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. S. išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai, ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 186,50 Eur skolos ir 109,37 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. S. išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, esančio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog L. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės 2021 m. spalio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis antstolė 2022 m. sausio 21 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkainavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą 25 800 Eur suma. Taip pat išaiškino skolininkei teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į paskutinį būstą, kuris yra būtinas gyventi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad nebūtų išieškota iš paskutinio pareiškėjai priklausančio būsto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes antstolė areštavo pareiškėjai priklausantį turtą - butą (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kadangi butas bus parduodamas iš varžytynių. Pareiškėja mano, kad egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi: skolininkės skolos atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; skolininkei pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, būtino skolininkei gyventi, areštas; ir skola nepadengta dėl skolininkės sunkios materialinės padėties; šis turtas pareiškėjai yra vienintelis būstas, jis jai reikalingas, nes kito būsto nuosavybės teise pareiškėja neturi.

Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Taip pat 663 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas apribojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, toks išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma yra dispozityvi – teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą.

Taip pat pažymėtina, kad ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2006; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ši teisės norma taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, galimybė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, siejama su tam tikrų aprašytų aplinkybių visetu, t.y. CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina tik esant visoms aukščiau išvardintoms sąlygoms, nesant bent vienai iš aukščiau nurodytų sąlygų, teismas neturi pagrindo taikyti apribojimo išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto. Taigi, skolininkas, prašydamas teismo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto, pareiškime turi atskleisti, jog yra pirmiau aptartos sąlygos jo prašymui tenkinti, taip pat pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų prigimtis yra komunalinių paslaugų pobūdžio, paskutinis pareiškėjos butas yra areštuotas, o pareiškėjos materialinė padėtis galėtų būti laikoma sunkia, tačiau vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog egzistuoja visuma nurodytų aplinkybių, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjo gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui suteikė socialinę paskirtį ir siekė apsaugoti ne visų sunkioje padėtyje esančių asmenų interesus, bet socialiai pažeidžiamų grupių (nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų) asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad pareiškėja atitiktų kasacinio teismo suformuotą sąlygą – skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. Pareiškėja nepateikė byloje duomenų bei įrodymų, kad ji arba jos šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba, kad pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, priešingai, byloje pateiktais duomenimis pareiškėja L. S. gyvena viena, bendro ūkio su niekuo neveda, yra išsituokusi, nepilnamečių vaikų ir/ar kitų išlaikytinių neturi. Taip pat byloje pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jos, kaip socialiai remtinos ar neįgalios asmens statuso. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, nepasiturintis asmuo yra asmuo, kuris įvertinus jo turimą turtą ir pajamas turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 straipsnio 9 dalis). Teismas neturi byloje duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjai būtų skirta/mokama socialinė pašalpa ar būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat teismo posėdžio metu teismui aiškinantis šia galimas sąlygas bei aplinkybes pareiškėja nurodė, jog jokių išmokų, kompensacijų, pašalpų ir/ar kitų išmokų ji negauna, todėl, nesant byloje kitų tai paneigiančių ar/ir patvirtinančių duomenų bei įrodymų, teismas daro išvadą, jog pareiškėja nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų išimtinių sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį jos gyvenamąjį būstą.

Nors pareiškėjos prašymas nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš jai priklausančio paskutinio buto grindžiamas sunkia pareiškėjos materialine padėtimi, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad skolos nepadengtos vien dėl sunkios pareiškėjos materialinės padėties. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu yra užvestos net 53 vykdomosios bylos, o išieškojimai iš pareiškėjos vykdomi ne vienerius metus. Pirma vykdomoji byla užvesta 1999 m. dėl skolos, susidariusios už pareiškėjos neapmokėtas komunalines paslaugas. Kiekvienais metai pareiškėjos atžvilgiu buvo užvedamos vis naujos vykdomosios bylos dėl komunalinių paslaugų nemokėjimo išieškotojoms UAB „Civinity namai vakarai“, UAB „Ignitis“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad skolininkė yra skolinga ne tik už komunalinius patarnavimus, tačiau yra nesumokėjusi ir jai paskirtų baudų už važiavimus viešuoju transportu be bilieto, dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų ir jai paskirtų baudų užvestos net 6 vykdomosios bylos.

Be to, iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, matyti, jog pareiškėja L. S. dirbo labai nereguliariai, labai dažnai turėdavo nedarbingumą, tačiau pareiškėja byloje neteikė duomenų bei įrodymų apie tai, kad pareiškėjai dirbti būtų trukdžiusios kokios nors rimtos sveikatos problemos ir/ar būtų nustatytas neįgalumas. Teismui aiškinantis taip pat ir šias aplinkybes pareiškėja vis akcentuoja, jog 2021 m. gegužės mėn. pradžioje jai teko išeiti iš darbo, nes reikėjo slaugyti tėvą, kuris 2021 m. gegužės mėnesį mirė, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjos skolų išieškojimas yra vykdomas nuo 1999 m., byloje pareiškėja neteikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja iš tiesų prižiūrėjo savo tėvą ir tai, kad priežiūra jos tėvui apskritai buvo būtina. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad būtų dėjusi esmines pastangas mažinti turimus įsiskolinimus iki antstolis areštuos turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra pagerėjusi: ji įsidarbino, per mėnesį gauna apie 650 Eur pajamų ir dalį įsiskolinimų antstolei Astai Rimaitei -Žičkuvienei jau padengė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie asmens darbovietę, matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. kovo 28 d. dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 850 Eur (neatskaičius mokesčių ir išskaitų, kurios atliekamos pagal vykdomuosius dokumentus), tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra gera. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kito nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto, vertybinių popierių ar kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėja neturi, o bendra antstolių vykdomų išieškojimų suma ženkliai viršija 4 000 Eur. Duomenų apie tai, kad pareiškėja dėtų didesnes pastangas atsiskaityti su kitais kreditoriais ir tokiu būdu kiek daugiau mažintų skolas, byloje nėra pateikta. Taip pat galimybės nerealizavus paskutinio gyvenamojo būsto padengti išieškotinas sumas per 18 mėnesių, kaip nustatyta CPK 663 straipsnio 1 dalyje, pareiškėja neįrodinėjo. Pagal bylos duomenis pareiškėja tokių galimybių neturi.

Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjos skolų susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki pareiškėjos turtinė padėtis, taip pat šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad skolų išieškojimo laikotarpiu pareiškėja geranoriškai, pagal savo išgales, sąžiningai siekė atsiskaityti su savo kreditoriais, juo labiau, kad ji maksimaliai stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį. Pareiškėja žinodama, jog yra skolinga ir antstolių kontorose vyksta jos skolų išieškojimas, viso skolų išieškojimo laikotarpiu turėjo stengtis savo skolas atlyginti, atsakingai planuoti išlaidas, o ne atlikti veiksmus, tarp jų ir neteisėtus, kurie dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.

Teismas pažymi, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tai teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, skolos prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes sprendžia, jog pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų tam, kad gautų pastovias pajamas, o skolos jos kreditoriams būtų išieškotos iš jos uždirbamų pajamų, taip pat tam, kad ji vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus ir nedidintų įsiskolinimų, o būstas, kuriame ji gyvena, būtų apsaugotas nuo išieškojimo. Šiuo atveju įvertinus konkrečias aplinkybes ir pačios pareiškėjos veiksmus, turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos interesas išlaikyti jos turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jos kreditorių interesai. Todėl manytina, kad antstolės taikoma priverstinio išieškojimo priemonė yra proporcinga ir pagrįsta, kadangi atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų bei į tai, kad draudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į jai nuosavybės teise priklausantį paskutinį butą atmestinas.

Teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai (dalyje dėl buto pardavimo iš varžytynių) antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, , 593, 663 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Astai Rimaitei-Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys