Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios E. Š. firmos, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ultima optio“, ieškinį atsakovui E. Š. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai 2018 m. gruodžio 15 d. artimam giminaičiui – seseriai, į paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius atsakovas taip pat neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai 2019 m. sausio 5 d. artimam giminaičiui – tėvui, apie kitą paskirtą parengiamąjį posėdį atsakovas informuotas pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus Atsiliepimo ir neatvykus į parengiamąjį posėdį, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1351-773/2018 iškėlė E. Š. firmai (toliau – atsakovo įmonė arba įmonė) bankroto bylą, atsakovas įtrauktas bendraatsakovu, o ieškovės atstovė uždaroji akcinė bendrovė „Ultima optio“ paskirta bankroto administratore; ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 20 d.

2018 m. gegužės 21 d. įvykęs E. Š. firmos kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidas 2 000,00 Eur (1 500,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 500,00 Eur buhalterijos, teisinės, transporto, ryšio, kanceliarijos, VĮ Registrų centro išlaidos) sumą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria teismas patvirtino supaprastinto bankroto procedūrą, nurodė, kad prašymas taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą pareikštas jau po to, kai kreditoriai susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki bankroto proceso pabaigos, kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, teismas šio klausimo pakartotinai nesprendžia (ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas bei šiai dienai yra įsiteisėjęs.

2018 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: Antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1 257,68 Eur; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 1 652,81 Eur; Trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) AB Telia Lietuva 44,95 Eur.

2018 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios E. Š. firmos 1 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, 2018 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu visam bankroto procesui patvirtinta 2 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 1 500,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 500,00 Eur buhalterijos, teisinės, transporto, ryšio, kanceliarijos, VĮ Registrų centro išlaidos.

2018 m. birželio 5 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas.

Bankroto administratorė atsakovo įmonės bankroto procesą vykdo nuo 2018 m. sausio 9 d., t. y. nepilnai 5 mėnesiai, o nuo 2018 m. birželio 5 d. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Atsakovui kaip įmonės savininkui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovės patirtą žalą (bankroto administravimo išlaidas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) yra numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu, turėjo būti susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, nes tai įpareigoja jo funkcijos. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas, žinodamas sunkią įmonės padėtį, kuomet VSDFV biudžetui skola 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė 1 357,88 Eur, o turto įmonė neturėjo, kas konstatuota ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1351-773/2018, nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo, o ją inicijavo VSDFV Kauno skyrius.

Bankroto administratorė, teikdama bankrutuojančiai atsakovo įmonei bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, nes administruota įmonė neturėjo turto. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį žalą privalo atlyginti įmonės savininkas.

Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo išlaidų) yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip individualios įmonės savininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti ieškovei už suteiktas administravimo paslaugas.

Teismui konstatavus, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įmonės vadovas ir savininkas, elgėsi pasyviai, kas lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis 1 dalis).

ĮBĮ bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlyginamos ne visos administratoriaus nurodomos, bet tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, todėl tikslinga tokias išlaidas detalizuoti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais jų būtinumą, realumą, jų panaudojimą taupiai, efektyviai, pagal paskirtį, veikiant protingai, racionaliai ir teisingai arba pateikti teismo patvirtintą administravimo išlaidų ataskaitą apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Pareiga įrodyti patirtas administravimo išlaidas, net ir esant supaprastintam bankroto procesui, kaip kad šiuo atveju, tenka ieškovei (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-253/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2365-658/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-267/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-288-267/2017; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-264-267/2016).

Ieškovė, veikdama per savo atstovą, siekdama pagrįsti faktiškai turėtas išlaidas, administruojant atsakovo įmonės bankroto procesą, pateikė teismui 2018 m. gegužės 21 d. įvykusio E. Š. firmos kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame E. Š. firmos kreditoriai patvirtino bankroto administravimo išlaidas 2 000,00 Eur (tame skaičiuje: 1500,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 500,00 Eur buhalterijos, teisinės, transporto, ryšio, kanceliarijos, VĮ Registrų centro išlaidos) sumą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat pateikė Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį, kurioje Kauno apygardos teismas patvirtino supaprastinto bankroto procedūrą, bei nurodė, kad prašymas taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą pareikštas jau po to, kai kreditoriai susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki bankroto proceso pabaigos, kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, todėl teismas klausimo dėl administravimo išlaidų pakartotinai nesprendė (ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas neturi pagrindo nepriteisti 1 500,00 Eur administratoriaus atlyginimo, bei 500,00 Eur buhalterijos, teisinės, transporto, ryšio, kanceliarijos, VĮ Registrų centro išlaidas, kurias patvirtino E. Š. firmos kreditoriai, 2018 m. gegužės 21 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo pateiktus rašytinius įrodymus, bei į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, vengė dalyvauti vykusiuose posėdžiuose, nereiškė jokių prieštaravimų ir paaiškinimų, sprendžia, kad ieškovės prašomos administravimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

Ieškovė CK 6.210 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, tenkinus ieškovės materialųjį reikalavimą, 5 proc. dydžio palūkanos priteisiamos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį turi būti mokamas 45,00 Eur žyminis mokestis, ieškinį tekinus visiškai, 45,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 7,18 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, teismo turėtos išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai E. Š. firmai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) administravimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 7,18 Eur (septynių eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.