- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1198-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Suinteresuotas asmuo
- N. Z., A. M., V. A., notarei M
- Pareiškėjas
- V. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-311-179/2009 pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., V. A., N. Z., notarei M. B. dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą ir patikslintu pareiškimu (b. l. 18-19) prašė pratęsti terminą mirusio tėvo J. A. palikimui priimti.
Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas J. A. mirė 2007-07-29. J. A. 2002-07-12 testamentu jam priklausantį gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir 7,70 ha žemės sklypą prie jų, esančius(duomenys neskelbtini), paliko dukrai N. Z. ir sūnui V. A.. Taip pat testamentu paveldėtojai buvo įpareigoti kito mirusio sūnaus Jono dukrai A. A. (M.) išmokėti 1 500 Lt kompensaciją. Kaip vėliau sužinojo suinteresuoti asmenys, tėvas testamentu paliko ne visą turimą turtą. Minėtu testamentu nebuvo paliktas tėvo paveldėtas (iš mirusios žmonos antroje santuokoje) ½ dalis namo, esančio(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie šias aplinkybes sužinojo 2008-04-18, gavęs notarės M. B. pranešimą, todėl mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 90-91) pareiškimą tenkino, atnaujino V. A. praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. A. mirties (2007-07-29), priimti ir priteisė iš V. A. 27,90 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl atsiradusio palikimo nesikreipė, terminą praleido dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai yra kai 2008-04-18 iš notarės M. B. gavo pranešimą apie likusį jo tėvo testamente neįrašytą turtą. Pareiškėjas taip pat buvo įsitikinęs, kad tėvas J. A. visą savo turtą testamentu paliko savo dukrai N. Z. ir broliui V. A.. Teismas šias aplinkybes laikė svarbiomis ir pažymėjo, kad neatnaujinus termino palikimui priimti, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į nuosavybę.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo N. Z. atskiruoju skundu (b. l. 96-98) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
teismas neteisingai taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas, nes nutartyje nėra nurodytos jokios svarbios priežastys, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Įstatymas nenumato, kad terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Nustatydamas terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, teismas 2008-11-28 nutartyje nurodė, kad procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kadangi pareiškėjas jokių papildomų aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė, o teismas tokį patikslintą pareiškimą vis tik nagrinėjo, laikytina, kad teismas pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Skundžiama nutartis yra priimta pažeidžiant ir CPK 178 straipsnį, kuris numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007, 2006-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007 teigiama, kad skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos, kadangi nėra įvertintos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenustatytos teisinę reikšmę turinčios priežastys, kurios trukdė pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat teismas, nepagrįstai atnaujindamas praleistą terminą, pažeidė N. Z. teises į nuosavybę. suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas turėjo 11 000 Lt įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, dėl ko 2008-02-29 buvo areštuotas jo turtas. Siekdamas nuslėpti savo turtines teises nuo kreditoriaus, pareiškėjas sąmoningai praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 105-106) prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2008-04-18, gavę iš notaro pranešimą apie tai, kad pareiškėjui ir A. M. priklauso dalis mirusio tėvo J. A. palikimo, A. M. 2008-05-05 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti. Šiame pareiškime pareiškėjas buvo nurodytas suinteresuotu asmeniu. Kadangi teismas A. M. pareiškimą pratęsti terminą palikimui priimti tenkino, tačiau nieko nepasisakė dėl V. A. teisių ir pareigų, pareiškėjas savarankiškai kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjo nuomone, svarbi priežastis terminui pratęsti yra aplinkybė, kad apie paveldėtiną turtą pareiškėjui tapo žinoma tik iš notaro pranešimo, kuris buvo gautas jau praėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėjo teigimu, jeigu tokios aplinkybės jam būtų žinomos iškart po tėvo J. A. mirties, šį turtą pareiškėjas būtų priėmęs laiku. Teigia, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl jo galimo nesąžiningumo ir skolų kreditoriams su šia byla yra niekaip nesusiję, be to, šiai dienai pareiškėjas yra grąžinęs visas skolas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas
Palikimo atsiradimo laiku pripažįstamas palikėjo mirties momentas <...> (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (CK5.50 straipsnio 3 dalis). Terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga“ konstatavo, kad CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintino svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. A. mirė 2002 m. liepos 29 d. Po jo mirties liko testamentu (b.l. 22) neįvardintas palikimas – ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pareiškėjo atstovas kreipėsi 2008 m. lapkričio 24 d. (b.l. 1), tai yra pasibaigus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad apie palikimą jam tapo žinoma 2008 m. balandžio 18 d., gavus notarės pranešimą (b.l. 1-2, 18-19, 87-88). Pirmosios instancijos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartyje dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui apie palikimą sužinojus 2008 m. balandžio 18 d., jis turėjo nurodyti svarbias priežastis, kodėl įstatymų nustatytu terminu (per tris mėnesius) nesikreipė į teismą jau po to, kai pareiškėjui tapo žinoma apie palikimą (b.l 13-14). Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė ir paminėtos teismo nutarties trūkumo nepašalino (b.l. 18-19). Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties (b.l 83) matyti, kad pareiškėjas kitoje tokio paties pobūdžio civilinėje byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, tačiau būdamas J. A. įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.12 straipsnis), savarankiškai savo teisių negynė, į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo per tris mėnesius nuo sužinojimo apie palikimą nesikreipė ir tokio savo elgesio motyvų nenurodė.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. A. nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, įgyvendindamas savo teises pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį po to, kai jam ši aplinkybė (notaro pranešimas) tapo žinoma, ir, kad buvo suklaidintas suinteresuoto asmens N. Z. yra nepagrįsti, todėl atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 290-292 straipsniais., 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmė - atmesti pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.