- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-904-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03495-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
- 1.3.2.9.5Garantijos nėščioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaikus, sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams, darbuotojų atstovams
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8295-1003/2018 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo LR DK 57 str. pagrindu neteisėtu ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigius bei 2 000 Eur kompensaciją dėl neteisėto atleidimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-06-18 sudarė darbo sutartį su Viešąja įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru (toliau – atsakovas; VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras) ir buvo įdarbintas sargu-atliekų operatoriumi. (duomenys neskelbtini) ieškovo šeimoje gimė sūnus, darbdaviui buvo pateikta sūnaus gimimo liudijimo kopija. 2017-09-07 ieškovui buvo įteiktas įspėjimas Nr. 17-B-831 apie sargo-atliekų operatoriaus pareigybės panaikinimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas 2017-12-07 bus atleistas iš darbo pagal LR DK 57 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2017-09-07 ieškovui atsakovė pateikė pasirašyti priedą Nr. 14 prie 2010-06-18 darbo sutarties Nr. 215, kuriame buvo numatyta, kad, esant gamybiniam būtinumui, terminuotam laikotarpiui nuo 2017-10-19 iki 2017-12-07 įskaitytinai ieškovas yra pervedamas iš Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno tarnybos sargo-atliekų tvarkymo operatoriaus pareigų į Kairių BPA punkto, didelio gabarito ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės tarnybą, sargo-atliekų operatoriaus pareigoms, dirbant pagal patvirtintą slenkantį darbo grafiką. Ieškovas nurodė, kad artėjant jo atleidimo terminui, jis susirgo, o po jo ligos 2018-01-02 atsakovė priėmė įsakymą Nr. P-001 dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Ieškovas mano, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomi LR DK 61 str. 3 d. numatyti apribojimai dėl darbo sutarties nutraukimo su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų amžiaus. Ieškovas 2018-03-26 kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo LR DK 57 str. pagrindu neteisėtu. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo termino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašė ieškovo G. B. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pareigybė tapo perteklinė, kitų pareigybių, atitinkančių ieškovo išsilavinimą bei gebėjimus nebuvo ir ieškovui tokių pareigybių atsakovė pasiūlyti negalėjo. Įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu ieškovui žodžiu buvo siūloma pagalbinio darbininko Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno tarnyboje darbo vieta, tačiau ieškovas atsisakė. Ieškovas praleido vieno mėnesio kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Ieškovas nedetalizavo kaip jis suskaičiavo 2 000 Eur kompensacijos dydį. Be to, reiškiant reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu DK nenumato galimybės reikalauti iš darbdavio ir delspinigių priteisimo. Ieškovas ieškinyje taip pat nenurodė, kad nutraukiant darbo sutartį jam buvo išmokėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2018-08-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino G. B. atleidimą iš darbo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu neteisėtu, priteisė G. B. iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 1 512,54 Eur už priverstinės pravaikštos laiką, 1 512,54 Eur kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už penkis mėnesius. Teismas taip pat priteisė ieškovui 273,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nesilaikė imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios atleisti ieškovą iš darbo, vadovaujantis DK 57 straipsniu, todėl ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Teismas nurodė, kad neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės įstaigoje buvo panaikinti sargo-atliekų operatoriaus etatai, kadangi DK 61 str. 3 d. nustatytu draudimu įstatymų leidėjas pirmiausia siekia užtikrinti mažamečio vaiko interesus, jo būtiniausių poreikių patenkinimą, visapusišką galimybę augti saugioje aplinkoje.
5. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį, kai šalių darbo santykiai nebesiejo, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, vertintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis DK 146, 147 str. nuostatoms.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamas atvejis atitinka DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas ir priteisė ieškovui trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
7. Atsižvelgdamas į DK reglamentavimą, siekiamus tikslus, teismas sprendė, kad terminas darbo santykių dalyviui kreiptis su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo į darbo ginčų komisiją yra ne ieškinio senaties, o procedūrinis terminas, kurio pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis), jo individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą.
8. Teismas nustatė, kad į darbo ginčų komisiją neteisėto atleidimo ieškovas kreipėsi 2018-03-26, t. y. praleidęs DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimu DGK pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą DGK neatnaujinus praleisto prašymo pateikimo termino, tačiau, kadangi ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisme gautas 2018-05-28, t. y. nepraleidus vieno mėnesio procesinio termino po DGK 2018-04-26 d. sprendimo priėmimo, teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašo panaikinti 2018-08-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad terminas darbo santykių dalyviui kreiptis su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo į darbo ginčų komisiją yra ne ieškinio senaties, o procedūrinis terminas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
9.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė negalėjo užtikrinti darbo santykio su ieškovu nepasibaigimo, nes faktiškai buvo panaikintos visos sargų-operatorių pareigybės, jokių kitų pareigybių, atitinkančių ieškovo gebėjimus, išsilavinimą bei sveikatos būklę, nebuvo. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik šalių susitarimu, o nesant tokio susitarimo ieškovui turėjo būti dirbtinai sukuriama darbo vieta, iki kol jo vaikui sueis trys metai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašo 2018-08-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad DK 61 str. 3 d. nustatyta garantija užtikrina darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per įstatymo nustatytą laiką nutraukti darbo sutartį.
10.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog praleistas vieno mėnesio terminas dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją yra procedūrinis, o ne ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas dėl nepateisinamos priežasties praleido vieno mėnesio terminą kreiptis su pareiškimu dėl neteisėto atleidimo iš darbo į darbo ginčų komisiją, tačiau ieškovas, kaip numatyta įstatyme, laiku, t. y. per vieno mėnesio laikotarpį kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą siekdamas realizuoti ir apginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 57 str. 1 d. 1 p., ieškovui auginant vaiką iki trejų metu amžiaus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. B. 2010-06-18 sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre sargo-atliekų operatoriaus pareigose. (duomenys neskelbtini) ieškovo šeimoje gimė sūnus. 2018-01-02 darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 57 str. 1 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų). Ieškovas 2018-03-26 kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo termino. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo LR DK 57 str. pagrindu neteisėtu ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigius bei 2 000 Eur kompensaciją dėl neteisėto atleidimo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2018-08-03 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Apeliantė su ginčijamu 2018-08-03 pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašo panaikinti šį sprendimą ir ieškinį atmesti.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo
14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B. gimė sūnus D. B., o 2018-01-02 (po 1 metų ir 6 mėnesių nuo D. B. gimimo) su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis.
15. DK 57 str. numatyti darbo sutarties nutraukimo atvejai yra taikomi tada, kai nėra darbuotojo kaltės, tačiau darbdavys nori atleisti darbuotoją iš darbo savo iniciatyva dėl tam tikrų svarbių priežasčių. DK 61 str. 1 d. numatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnis). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis). Kaip matyti iš teisinio reguliavimo su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, negalima nutraukti darbo sutarties, nesant jo kaltės, tačiau, nėra draudžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio valia (DK 59 str.). DK 59 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
16. Apeliantė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybių tarybų, finansuojamas steigėjų (savivaldybių) lėšomis. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo darbo kodekse, apeliantei galioja imperatyvus draudimas atleisti darbuotoją DK 57 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) bei DK 59 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) pagrindais. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ginčo situacija paneigia darbdavio teisėtus interesus, o darbuotojas įgyja pranašumą ir gali piktnaudžiauti savo teisėmis. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, kad DK 61 str. 3 d. nustatyta garantija užtikrina darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per šį laiką nutraukti darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo apeliantės įstaigoje neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias DK 61 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino
17. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl to, kad teismas sprendė, jog terminas darbo santykių dalyviui kreiptis su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo į darbo ginčų komisiją yra ne ieškinio senaties, o procedūrinis terminas. Apeliantė nurodo, kad terminas kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, t. y. darbo ginčų komisiją yra pagal savo turinį materiali teisės norma, kuri sukelia materialius teisinius padarinius (ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškinį atmesti).
18. DK 220 str. 1 d. numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2018-03-26 prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, taigi jam, vadovaujantis DK 220 str. 1 d., galiojo vieno mėnesio nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta 2018-01-02, apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo įspėtas 2017-09-07. Darbo ginčų komisija pripažino, kad ieškovas terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą DK 224 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Ieškovas, nepraleisdamas DK 220 str. 2 d. numatyto 1 mėnesio kreipimosi į teismą termino, pateikė teismui ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas– tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojusios darbo kodekso redakcijos 289 straipsnio 1 dalies hipotezę ir šiuo metu galiojančio DK 220 straipsnio 1 dalies hipotezę, jose įtvirtinto teisinio reglamentavimo iš dalies tapatumą ir pasikeitimus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Įvertinus DK 231 straipsnį, taip pat darytina išvada, kad išvardinti terminai lieka procedūriniais terminais, kadangi ieškiniu apskundus DGK sprendimą, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu. Todėl konstatuotina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra procedūriniai, šie terminai nėra ieškinio senaties terminai. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad terminas darbo santykių dalyviui kreiptis su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo į darbo ginčų komisiją yra ne ieškinio senaties, o procedūrinis terminas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 750 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistina 750 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, į. k. 145787276, ieškovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.