Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas dirbo atsakovės įstaigoje nuo 2010-06-18 sargo – atliekų operatoriaus pareigose ir atlikdavo Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno sargo funkcijas. Darbas trukdavo ir 24 val. 2016 m. liepos 2 d. ieškovo šeimoje gimė sūnus, apie sūnaus gimimą atsakovė buvo informuota. 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovė įteikė ieškovui įspėjimą apie sargo – atliekų operatoriaus pareigybės naikinimą bei atleidimą iš darbo nuo 2017-12-07. Po įspėjimo apie atleidimą įteikimo atsakovės įstaigoje buvo sukurta nauja darbo vieta „atliekų operatorius“, tačiau šios pareigos ieškovui nebuvo siūlomos, o į jas įdarbintas naujas žmogus. Artėjant įspėjime numatytam atleidimo iš darbo terminui ieškovas susirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Po ieškovo ligos atsakovė 2018-01-02 priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi. Ieškovas mano, kad atsakovė neteisėtai su juo nutraukė darbo sutartį, nes DK 61 straipsnis numato darbo sutarties nutraukimo apribojimus su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų amžiaus. Dėl atleidimo ieškovui nuvykus į Darbo inspekciją, jis buvo informuotas, kad dėl atleidimo iš darbo skundą gali teikti Darbo ginčų komisijai per tris menesius. Dėl neteisingos, klaidingos jam pateiktos informacijos, po ligos atliktos reabilitacijos bei sūnaus ligos jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją tik 2018-03-26, tačiau Darbo ginčų komisija 2018-04-26 priimtu sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo ginčą dėl praleisto ir neatnaujinto skundo padavimo termino. Prašo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigius ir kompensaciją dėl neteisėto atleidimo.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš atsakovės įstaigos, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigius ir 2000 Eur kompensaciją dėl neteisėto atleidimo. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, nes ieškovas praleido terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jo atleidimas iš darbo atsakovės įstaigoje sietinas su formaliu Darbo kodekso pažeidimu.

7. DK 57 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. DK 61 straipsnio, įtvirtinančio darbo sutarties nutraukimo apribojimus, 3 dalyje nustatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta dardavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 str.). Šioje normoje nustatyta garantija užtikrina darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per įstatymo nustatytą laiką nutraukti darbo sutartį. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. joje įtvirtinta darbdavio pareiga ir apribota jo teisė elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Priešingu atveju darbo sutarties nutraukimas reikštų įstatyme įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimą.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-001 nutraukė darbo sutartį, sudarytą su ieškovu 2010 m. birželio 18 d., vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. ieškovas buvo atleistas iš darbo Šiaulių regiono nepavojingų atliekų savartyno tarnybos sargo – atliekų operatoriaus pareigų (4-6, 10 b. l.). Ieškovas buvo atleistas iš darbo atsakovei žinant aplinkybę, jog ieškovas augina vaiką iki trejų metų amžiaus (7 b. l.). Aplinkybę, kad atsakovei iki ieškovo atleidimo iš darbo buvo žinoma apie ieškovo auginamą vaiką iki trejų metų, patvirtino tiek ieškovas, tiek ir atsakovės atstovė. Darytina išvada, kad atsakovė nesilaikė imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios atleisti ieškovą iš darbo, vadovaujantis DK 57 straipsniu, ir neteisėtai atleido ieškovą iš darbo atsakovės įstaigoje. Esant tokiam imperatyviam įstatyminiam reglamentavimui, neturi teisinės reikšmės atsakovės aiškinimai, kaip neva pateisinantys ieškovo atleidimą iš darbo, jog atsakovės įstaigoje buvo panaikinti sargo – atliekų operatoriaus etatai, o kitų ieškovo sugebėjimus atitinkančių pareigų įstaigoje nėra. Pažymėtina, kad DK 61 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu įstatymų leidėjas pirmiausia siekia užtikrinti mažamečio vaiko interesus, jo būtiniausių poreikių patenkinimą, visapusišką galimybę augti saugioje aplinkoje.

9. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį delspinigiai darbuotojui išmokami, kai darbo santykiams nepasibaigus darbdavys, esant jo kaltei, pavėluotai išmoka darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Tuo atveju, kai darbo santykiai pasibaigia, o darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės darbo santykiai atsakovės iniciatyva pasibaigė, atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas patvirtino, kad išmokas gavo ir ginčo dėl jų dydžio ir išmokėjimo tvarkos nėra. Taigi, nagrinėjamas atvejis nepatenka ir į DK 146 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Dėl aptartų priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį, kada šalių darbo santykiai nebesiejo, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, vertintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis DK 146, 147 straipsnių nuostatoms.

11. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

12. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo atsakovės įstaigoje neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias DK 61 straipsnio 3 dalies nuostatas, šalys iš esmės pripažino, kad ieškovui nėra galimybių grįžti į darbą atsakovės įstaigoje, nes ieškovo dirbta pareigybė yra panaikinta, o esančios pareigybės neatitinka ieškovo išsilavinimo, kvalifikacijos, sugebėjimų, sveikatos būklės, be to, pats ieškovas pripažino, kad nemato galimybių grįžti į darbą dėl susiklosčiusių komplikuotų santykių su darbdaviu, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamas atvejis atitinka DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas, o ieškovui priteistinos kompensacijos dydis, atsižvelgiant į ieškovo įsidarbinimą atsakovės įstaigoje nuo 2010 m. birželio 18 d., yra lygus trims ieškovo vidutiniams darbo užmokesčiams (už pilnai dirbtus 6 darbo santykių trukmės metus).

13. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo darbo ginčų komisijai gali pateikti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. (DK 220 str. 2 d.).

14. DK III skyriaus „Terminai“ normose įtvirtinti šių rūšių (pobūdžio) terminai: ieškinio senaties, naikinamieji, procedūriniai ir procesiniai (DK 14–16 straipsniai). DK 15 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senatį, nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (1 dalis); bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis); ieškinio senačiai skaičiuoti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (4 dalis). DK 16 straipsnyje, reglamentuojančiame procedūrinius, procesinius ir naikinamuosius terminus, įtvirtinta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taigi DK 15 ir 16 straipsniuose yra reglamentuojami skirtingų rūšių (pobūdžių) terminai. Termino teisinis kvalifikavimas (rūšies (pobūdžio) nustatymas) reikalingas jo taikymą reglamentuojančioms teisės normoms identifikuoti ir, vadovaujantis jomis, tinkamai jį taikyti. Taigi, DK normose atskiriami ieškinio senaties ir procesiniai (procedūriniai) terminai. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Taigi ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios, o ieškinio senaties terminus teismas taiko tik esant priešingos šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

17. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis nuvyko į Darbo inspekciją, kur vyr. darbo inspektorius A. Š. jį klaidingai patikino, jog dėl atleidimo iš darbo aplinkybių jis gali teikti skundą DGK per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo datos. Kadangi tuo metu po ligos jis turėjo pradėti reabilitacinį kursą, nutarė, jog po reabilitacijos turės pakankamai laiko skundo pateikimui. Be to, tuo metu smarkiai sirgo jo sūnus, nuolat reikėjo lankytis pas gydytojus bei slaugyti vaiką namuose.

19. Iš byloje esančios 2018-07-03 pažymos apie asmeniui išmokėtas sumas (165 b. l.) matyti, kad ieškovo sutuoktinei J. B. laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-02-28 buvo mokama vaiko priežiūros išmoka, todėl spręstina, kad minimu laikotarpiu ieškovo sergančiu vaiku taip rūpinosi ir prižiūrėjo ieškovo sutuoktinė, kuriai buvo mokama tiek netekto darbingumo pensija, tiek ir vaiko priežiūros išmoka. Taigi, ieškovas galėjo ir privalėjo įstatymų nustatytų terminu kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į DGK.