- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1316-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01280-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- R. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. Z. dėl iškeldinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. Z. 2021 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11998-812/2021 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei S. D. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir garažu, esančiais (duomenys neskelbtini), pakeitimo. Jeigu minimoje civilinėje byloje teismas patenkins ieškinį dalyje dėl naudojimosi garažu tvarkos pakeitimo ir paskirs R. Z. naudotis garažo pirmu aukštu ir mansarda, bus visiškai nebegalima patenkinti S. D. ieškinio reikalavimo šioje civilinėje byloje (iškeldinti atsakovą R. Z. su visais jo daiktais (manta) iš pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto).
3. Ieškovė S. D. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad atsakovas piktybiškai nesilaiko teismo nustatytos naudojimosi turtu tvarkos. Teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims. Faktinė situacija nepasikeitė, todėl atsakovas inicijavo jo minimą civilinę bylą be teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-06340-2021-8).
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme 2021 m. balandžio 21 d. priimtas R. Z. ieškinys dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimo. Teismo vertinimu, procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 šioje byloje turės reikšmę, ieškinio tenkinimo atveju pakeitus naudojimosi bendru turtu tvarką nebeliktų pagrindo tenkinti šioje byloje keliamą reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo. Nors ieškovė atsiliepime pažymėjo, kad ieškinį kitoje byloje atsakovas pareiškė neteisėtai, nes faktinė situacija nepasikeitė, tačiau tai teismas nustatys tik išnagrinėjęs minimą bylą iš esmės. Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas, jis atitiko įstatymo reikalavimus, akivaizdžių kliūčių ieškiniui priimti teismas nenustatė, todėl ieškovės argumentai, kad ieškinys pareikštas neteisėtai, šioje proceso stadijoje vertinti kritiškai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė S. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, pažeidė CPK 18 straipsnį. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-1052/2020, kuris yra įsiteisėjęs, nustatyta gyvenamojo namo, pastato-garažo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Ši teismo nustatyta tvarka yra privaloma tiek ieškovei, tiek atsakovui, o taip pat ir visiems kitiems asmenims ir šis teismo sprendimas turi būti vykdomas. Tai yra įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali būti stabdoma ieškovės teisė naudotis jai priskirtomis ūkinio pastato patalpomis, kuriomis neleidžia naudotis atsakovas, nes pažeidžiamas sprendimo privalomumo principas.
1.2. Teismas, sustabdydamas civilinę bylą, kurioje pareikštas reikalavimas iškeldinti atsakovą iš patalpų, kurios paskirtos naudotis ieškovei, leido ir toliau naudotis atsakovui neteisėtai patalpomis, kurios paskirtos naudotis ieškovei, pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą.
1.3. Teismas, sustabdydamas civilinę bylą, pažeidė teisingumo principą, ieškovės teisėtus lūkesčius, kadangi neribotam terminui atidėjo ieškovės teisę naudotis jai paskirta ūkio patalpa.
1.4. Teismas, sustabdydamas bylą, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama. Tuo tarpu teismas abejoja priimtu sprendimu ir sustabdymas bylą nurodo, kad jis gali būti nevykdomas, nes turėtų būti vykdomas sprendimas, kuris neaišku, ar bus priimtas ir kada bus priimtas.
1.5. Teismas, sustabdydamas civilinę bylą, pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Sutinkamai su kasacinio teismo praktika teismas privalo sustabdyti bylą, kai negali išnagrinėti bylos kol nebus išnagrinėta kita byla. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl negali išnagrinėti bylos, vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Nagrinėjamojoje byloje teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiu sprendimu gali nustatyti visus faktus pats, todėl nebuvo pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą ir nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
1.6. Teismas, sustabdydamas bylą, pažeidė civilinio proceso principus. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 tenkinimo atveju pakeitus naudojimosi bendru turtu tvarką nebeliktų pagrindo tenkinti šioje byloje keliamo reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo. Taigi teismas nustatė dviejų skirtingų civilinių bylų sąsajumą. Tiek ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-5229-475/2021, tiek atsakovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 pareikšti iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu – šalys yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, jų santuokos nutraukimo metu teismas nustatė naudojimosi bendrais daiktais tvarką. Ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovą iš garažo pirmo aukšto, atsakovas reikalauja pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką ir taip išvengti iškeldinimo.
2.2. Atsakovui galimai palankus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių (kokiu pagrindu jis turi teisę naudotis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis ir neturi būti iš jo iškeldintas) įrodinėjimo.
2.3. Esant skirtingų civilinių bylų sąsajumui, gali būti taikomas tiek civilinių bylų sujungimo institutas, tiek bylos sustabdymo institutas, todėl teismas bylą sustabdė pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu
10. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).
11. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje ir kt.).
12. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
13. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.).
14. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė S. D. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo iškeldinti atsakovą R. Z. su visais jo daiktais (manta) iš pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei S. D.. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-1052/2020 nustatyta pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: S. D. paskirta naudotis garažo pirmu aukštu, R. Z. paskirta naudotis nuliniu aukštu ir mansarda. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio garažo pirmu aukštu naudotis negali, nes jį užėmęs atsakovas, kuris neišsikelia iš ieškovei priklausančio turto. Atsakovas garažo pirmo aukšto patalpose laiko savo daiktus, neduoda ieškovei rakto. Tuo tarpu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11998-812/2021, kurioje ieškovas R. Z. prašo, be kita ko, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-1052/2020 nustatytą pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovei S. D. paskirti naudotis garažo nuliniu aukštu, ieškovui R. Z. paskirti naudotis garažo pirmu aukštu ir mansarda.
15. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl ieškovės S. D. naudojimosi teisės, kaip nuosavybės teisės sudedamosios dalies, pažeidimo, t. y. ar atsakovas R. Z. naudojasi ieškovei priskirtomis naudotis garažo patalpomis, tokiu būdu pažeisdamas jos teises, o civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021, dėl kurios skundžiama nutartimi buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, keliamas klausimas dėl tarp šalių (S. D. ir R. Z.) nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (garažu) tvarkos pakeitimo, t. y. ieškovas R. Z. siekia, kad būtų pakeista teismo sprendimu nustatyta naudojimosi pastatu-garažu tvarka taip, jog jam būtų priskirta naudotis ta garažo dalis, iš kurios ieškovė S. D. prašo jį iškeldinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiuo atveju teismas aplinkybės, yra ar ne minėtas tiesioginis teisinis ryšys, iš esmės neatskleidė, formaliai nurodė, kad, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-11998-812/2021 ir priėmus atsakovui R. Z. palankų sprendimą minėtoje civilinėje byloje, nebeliktų pagrindo tenkinti ieškovės S. D. ieškinį šioje civilinėje byloje, t. y. konstatavo, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 gali turėti įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui. Kitaip tariant, bylos sustabdymą teismas motyvavo ne šios civilinės bylos nagrinėjimo negalimumu, tačiau galimai ateityje išnyksiančiu ieškinio tikslingumu ir prasmingumu, kas prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams.
17. Pažymėtina, kad būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas. Dėl to, stabdant bylos nagrinėjimą, turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą bei kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, ir kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė tarp minėtų dviejų bylų egzistuojant prejudicinį ar kitą teisinį ryšį, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 galimai turės įtakos šalių daiktinėms teisėms tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė S. D. ir atsakovas R. Z. šiuo metu turi bendrą dalinę nuosavybę, kurią naudoja pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką, todėl teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą patvirtinantys arba paneigiantys faktai, kuriuos nebūtina nustatyti kitoje byloje, nes bylą nagrinėjantis teismas gali nustatyti juos pats, t. y. teismas gali pats nustatyti, ar ieškovės teisės buvo pažeistos, ar šios teisės turi būti apgintos. Akivaizdu, kad vien tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021 atsakovas R. Z. siekia pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nėra tos faktiškai ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdytų išspręsti šalių ginčą nagrinėjamoje byloje dėl galimai pažeidžiamų ieškovės S. D. nuosavybės teisių pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi turtu tvarką, kadangi nagrinėjamoje byloje jokie su jau nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimu susiję klausimai nėra sprendžiami. Nagrinėjant civilinę bylą dėl nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (garažu) tvarkos pakeitimo nebus nustatinėjamos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, todėl net ir tenkinus atsakovo R. Z. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-11998-812/2021, nebus automatiškai patvirtintas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šių dviejų bylų egzistuoja prejudicinis ar kitas teisinis ryšys, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek civilinėje byloje dėl ieškovės naudojimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudedamosios dalies, pažeidimo (atsakovo iškeldinimo), tiek civilinėje byloje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (garažu) tvarkos pakeitimo reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai susiję, nors bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingi (dalykas skirtingas), dalyvauja tie patys asmenys, vienos iš šalių reikalavimų patenkinimas eliminuotų kitos šalies teisę į savo reikalavimų patenkinimą kitoje civilinėje byloje (t. y. patenkinus reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, negalėtų būti patenkintas reikalavimas dėl iškeldinimo, ir atvirkščiai, atmetus reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, taptų galimu reikalavimo dėl iškeldinimo patenkinimas). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog abiejose civilinėse bylose yra pareikšti priešiniai reikalavimai, o vieno iš reikalavimų patenkinimas lemia kito reikalavimo patenkinimo galimybės eliminavimą, todėl tiek civilinė byla Nr. e2-5229-475/2021 (dėl atsakovo iškeldinimo), tiek civilinė byla Nr. e2-11998-812/2021 (dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pakeitimo) yra tarpusavyje susijusios ir neturi prioriteto (pirmenybės) viena kitos atžvilgiu.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2012; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011; 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010). Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios.
21. Nurodyti išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo išnagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimą ir tik nustatęs faktinius bei teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų būti sujungtos, spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Nepamatuotas bylos sustabdymas gali pažeisti šalių ir kitų proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, lemti nepagrįstą proceso vilkinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodomus faktus, turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo R. Z. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo R. Z. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.