- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 2-584-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00682-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. B., N. S. B.
- Trečiasis asmuo
- R. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Arūnas Justeikas
- Kategorijos
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Matukaitienei,
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Tvaskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį (patikslintą) atsakovams G. B., N. S. B., tretieji asmenys R. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) ieškiniu, kuriuo prašo: a) atsakovui G. B. ir N. S. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtą ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) pagal UAB „G. V.“ parengtą privažiavimo aiškinamąją schemą „Dėl bendro naudojimo kelio ir siūlomų servitutų iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“; b) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą pagal nustatyto kelio servituto ribą, nurodytą pridedamame priede; c) įpareigoti atsakovą G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sniego laikiklius ant jam priklausančio pastato stogo, kurio šlaitas ribojasi su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutu; d) įpareigoti atsakovą G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rekonstruoti jam priklausančio pastato stogo šlaitą taip, kad jis neišsikištų į įvažiavimą (duomenys neskelbtini) ir nustatyto kelio servituto ribas; e) per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius šių įpareigojimų, suteikti teisę ieškovei tai atlikti atsakovo lėšomis; f) priteisti iš atsakovo G. B. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad adresu (duomenys neskelbtini), valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais. Įvažiavimas į sklypą dar 1993 m. Tauragės teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro parengtame plane buvo nurodytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o 2002 m. rugsėjo 9 d., prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, buvo parengtas žemės sklypo planas, kurio sklypo ribos jau yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, ir kuriame įvažiavimas į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas iš (duomenys neskelbtini) g. Į šį sklypą nebuvo ir šiuo metu nėra kito įvažiavimo, tai yra akligatvis.
1.2. Žemės sklypas ties įvažiavimu kairėje pusėje ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (savininkė R. G.), o dešinėje pusėje – su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo bendrasavininkiai yra atsakovai G. B. ir N. S. B.). Nors G. B. priklauso ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai tai yra vientisas gyvenamasis namas, kuris pastatytas visiškai ant sklypo ribos, stogo šlaitui išsikišant už sklypo ribų.
1.3. Servituto plane, kuris teikiamas teismui yra sutartiniu ženklu pažymėta tvoros buvimo vieta šiuo metu. Taip pat pateikiama nuotrauka, kurioje yra pažymėtos sniego laikiklių ant stogo šlaitų įrengimo vietos, siekiant išvengti sniego sankaupų kritimo ant važiuojamosios (taip pat ir pėsčiųjų) kelio dalies. Į kiemą ne tik kad negali įvažiuoti didesnių gabaritų automobiliai, bet ir nelaimės atveju, būtų apsunkintas įvažiavimas specialiųjų tarnybų automobiliams. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 148 punkte teigiama, kad prie kiekvieno statinio, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti įrengti tinkami keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti. 148.2 p. nurodyta, kad kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Minėtų Reikalavimų 148.6 p. nurodyta, kad kelių turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis – ne mažesnis kaip 4,5 m, o 148.7 p., kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12 x 12 m aikštele.
1.4. Sutinkamai su Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimais įvažiavimas į ieškovės kiemą priskirtinas pagalbinės gatvės kategorijai (D). Reglamento 32 p. nurodyta, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Šiuo atveju toks reikalavimas nekeliamas, tačiau įvažiavime į (duomenys neskelbtini), mažu atstumu yra du posūkiai, t. y. pirmiausia norint patekti į kiemą būtina sukti į dešinę ir už kelių metrų – į kairę.
1.5. Rengiant kelio servituto planą paaiškėjo, kad įvažiavimo į ieškovės kiemą kelias nesiekia įstatymo nustatyto 4 m. pločio, todėl rengiant įvažiavimo planą, neliko kitos išeities kaip nustatyti kelio servitutą abiejose įvažiavimo pusėse, t. y. besiribojančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose.
1.6. Antstolis Tomas Ubartas, faktinių aplinkybių konstatavimo akte 2020 m. birželio mėnesį, fiksuodamas A. G. statomo pastato atstumus iki ieškovės kiemo, konstatavo ir tai, kad atsakovo pastato stogo kampas yra įsikišęs į įvažiavimą. Į įvažiavimą išsikišęs stogas vienareikšmiškai trukdo į kiemą įvažiuoti didesnių gabaritų automobiliui. Ieškovės prašymu Raseinių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba atliko eksperimentą, kurio metu gaisrinės automobiliui nepavyko įvažiuoti į ieškovės sodybą dėl (duomenys neskelbtini), pastato išsikišančių stogo konstrukcijų. Tarnybos pareigūnai užfiksavo esamą situaciją nuotraukose, kurios pridedamos prie bylos medžiagos kaip priedai. Ieškovė namus apsikūrena kietu kuru, ir yra priversta neštis malkas, briketus nuo pagrindinio kelio, nes krovininiu automobiliu į kiemą neįvažiuojama.
1.7. Su R. G. ginčo nekilo, ji, paveldėjusi A. G. turtą, perstatė pastato dalį taip, kad atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus tarp statinio ir žemės sklypo ribos, notarine tvarka su ieškove sudarė servituto sandorį.
1.8. Buvo parengtas UAB „G. V.“ planas dėl siūlomo kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas – sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas – sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu SI, kurio plotas 10 kv. m., plane pažymėtas raudona spalva. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. raštu informavo, kad įvažiavimas į nuosavą teritoriją (duomenys neskelbtini) skirtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovų 10 kv. m. žemės sklypo dalis, kuriai prašoma nustatyti kelio servitutą, nėra naudojama žemės ūkio veiklai, nėra apsodinta vertingais augalais ar pan., ir faktiškai jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukels.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą laikantis šalių interesų pusiausvyros, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija dėl įvažiavimo, kadangi 1993 metais sklypo pirkimo plane ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (1994 m. spalio 17 d.) tokie duomenys pateikti nebuvo. Ieškovės teiginys, jog kito įvažiavimo į šį sklypą ((duomenys neskelbtini)) nebuvo kaip tik iš (duomenys neskelbtini) g. taip pat neatitinka tikrovės, kadangi a. a. V. M. B. Namų valdos techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini) 1982 m. sklypo plane neparodytas joks įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) sklypą, taip pat buvusi savininkė I. J. V. (adresas (duomenys neskelbtini)) savo sklypo mūrinius pastatus statėsi naudodamasi, įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g. B. J. V. sklypo įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. buvo parodytas ir jos žemės sklypo plane. Šį planą atsakovams rodė pati ieškovė, tačiau teigė, kad tai nėra patogus susisiekimas. Prieš atsakovei įsigyjant žemės sklypą su jame esančiais statiniai 2002 m. rugsėjo 9 d., buvo parengtas sklypo planas, kuris pateikiamas teismui, kurio sklypo ribos jau yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio plano tvirtinimui nebuvo gautas nei vieno iš kaimynų parašų, kad jie sutinka su sklypo planu. Tačiau atsakovai teigia, kad tarp a. a. V. M. B. ir ieškovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl ginčo kelio naudojimo ir niekada tam atsakovai neprieštaravo ir neprieštarauja.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės nurodytas teiginys, kad stogo šlaitas išsikiša už sklypo ribų taip pat yra neteisingas, kadangi nuo sklypo ribos iki pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos yra 2,5 metro, o iki stogo daugiau nei 2 metrai. Atkreiptinas dėmesys, kad minimiems pastatams buvo išduoti statybos leidimai, šie statiniai buvo įstatymo nustatyta tvarka priimti ir patvirtinti kaip atitinkantys reikalavimus kompetentingų institucijų bei užregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas geranoriškai iki kreipimosi į teismą pastatė sniego gaudytuvus, kas iš ties galėjo būti kliūtis įvažiavimui į kiemą tarp šalių sutartu bet neįregistruotu keliuku. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovai patrauktų tvorą yra niekuo nepagrįstas, kadangi ieškovė nenurodo, kad ten kur prasideda ieškovės sklypo riba stovi ieškovės stulpas, kurį jei ieškovė pati patrauktų, įvažiavimas praplatėtų apie 1 metrą.
2.3. Nors ieškovė ir sudarė servituto sandorį su G., tačiau atsakovų nuomone tarp sudaryto sandorio su G. ir keliamo ieškiniu reikalavimo yra akivaizdūs skirtumai, o būtent G. sutiko su 2 m² suteikiamu plotu kelio servitutui nustatymo nors yra 8 m² neužstatyto ploto, o ieškovė iš atsakovų reikalauja, kad būtų atlikta dalinė pastato rekonstrukcija, nugriauta arba perkelta tvora, ir 10 m² žemės ploto. Atsakovai supranta, kad kelias reikalingas ne tik ieškovei bet ir atsakovams. Atsakovai niekada neprieštaravo kelio servitutui (jau 18 metų), bet dabartinis projektas yra netinkamas ir nepagrįstas. Kelio servitutas turėtų būti suformuotas, paskaičiavus vienodai atstumą nuo pastatų sienų, priklausančių tiek atsakovams tiek trečiajam asmeniui byloje G..
2.4. Ieškovei atlikus dalinius pakeitimus savo žemės sklypo ribose (stulpo patraukimas) būtų pasiekti tikslai, dėl kurių ieškovė ir kreipėsi į teismą. Šiuo atveju pilnai tinkamas įvažiavimas į kiemą būtų įmanomas ir be atsakovų tvoros nugriovimo arba perkėlimo. Tas pats pasakytina ir apie įvažiavimą į keliuką. Tuo atveju jei kelias būtų formuojamas proporcingai šalia kelio iš abiejų pusių esančių pastatų atstumu, atsakovui nebūtų būtinybės rekonstruoti namo kampo.
3. Trečiasis asmuo R. G. pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu sutiko
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
5. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime prašė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą.
5.1. Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui priklausantis pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), pažymėtas plane 2I1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2003 m. sausio 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 56 buvo pripažintas tinkamu naudoti. Šie aktai pagal Kauno apskrities viršininko (Statybos valstybinės priežiūros departamento teises ir pareigas, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, perėmė Inspekcija) tvirtinamus dokumentacijos planus buvo trumpalaikio saugojimo, todėl akto neturi.
5.2. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį visi nekilnojamojo turto registre bei kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacine sistema „Avilys“, atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nei pagal atsakovus su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad ginčo atveju dėl pastato būtų surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Kitokios informacijos, susijusios su nagrinėjamu dalyku, Inspekcija neturi.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2002 m. nupirko namą, buvo išsikvietusi tuometinį miesto architektą, buvo viskas išaiškinta. 2002 m. iš Statybos teritorinės inspekcijos gavo atsakymą, kad abiejų kaimynų yra neteisėta statyba ir kad čia nuo 1993 metų yra įvažiavimas, yra kelias, ir buvo nesilaikoma statybos reglamentų. Bet atsakovo tėtis buvo nuostabus žmogus ir tikras vyras, jis susitarė su tuometiniu (duomenys neskelbtini) kaimynu G., kad jis pafinansuos daržinę, kada kaimynai negalės ta daržine naudotis, ir jai atlaisvins įvažiavimą bei ant G. žemės leis pravažiuoti platesne riba, kad bus įmanoma normaliai įvažiuoti ir priešgaisrinei tarnybai ir visa kita. Nežino, kodėl G. kurstė G. statyti ant sklypo ribos, suvokdamas, kad jo pastatas taip pat stovi pro sklypo ribą pastatytas ant kelio. Raseinių rajono savivaldybės Architektūros skyrius pateikė aiškiai, kad yra įvažiavimas, nuo 1993 metų čia yra kelias, įvažiavimas. Ir 2002 metais, ir dabar sako, kad kelias turi būti žmogui prie sklypo privažiuoti, mano, kad jai jo reikia, ji nori įvažiavimo, kad ir parduodant namo vertė nekristų, ir kad gaisrinė įvažiuotų į kiemą, ir kad malkas galėtų parsivežti ir šiaip kokį didesnį pirkinį. Kai pateikė planą raštu, irgi ją abu su žmona „iškoliojo“. Tai tiesiog pateikė ieškinį. Lieka prie savo ieškinio, kadangi jis teisėtas, suderintas su žemėtvarka ir prašo to paties. Kokio ploto užtektų, turi pasakyti matininkas. Yra gaisrininkai, kurie atvažiavę pasakė, kad ir įvažiavime esantį kampą reikia rekonstruoti. Čia ne pati ieškovė prašo, čia tiesiog specialistai paaiškino, kaip turi būti, kad įvažiuotų priešgaisrinės tarnybos automobilis. Važiuojant lengvuoju automobiliu, servituto ploto, esančio iki tvoros, užtektų. Bet didesniu automobiliu, malkas parsivežant, gaisrinei įvažiuojant, ne, neužtektų. Visą gyvenimą malkas velka nuo kampo, ir atsakovo sniegą kasa aštuoniolika metų. Dėl sniego laikiklių įrengimo, jau viskas tvarkoje, jau pirmame posėdyje ieškovė padėkojo, jie jau įrengė sniego laikiklius, ten kur jiems patiems sniegas krinta. Ir namo kampas rekonstruotas. Šiai dienai ieškovės reikalavimas yra nustatyti servitutą, perkelti tvorą. Reikalavimas dėl sniego laikiklių yra įgyvendintas, dėl stogo šlaito rekonstravimo taip pat įgyvendintas. Stogo šlaitą, arba namo kampą, reikėjo sutvarkyti, nes gaisrinė pasakė, kad jeigu važiuos, jie nutemps atsakovui visą stogą. Taip išaiškino priešgaisrinės saugos darbuotojai.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė advokatė Raimonda Klimienė prašė ieškinį tenkinti, papildomai prašė įpareigoti parengti namo stogo rekonstrukciją, rekonstruoti stogą taip, kad jis neįsikištų į pravažiavimą. Nurodė, kad įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą iš ieškovės turimos inventorizacinės bylos numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nors ieškovei ir suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Bendro sutarimo su atsakovais rasti nepavyko, Jeigu žemė būtų atsakovo, jis nebūtų skundęs, kad ieškovė užstatė vartelius valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba nederino IĮ „V.“ projekto, kadangi dalinamo sklypo plotas skiriasi neleistinumo ribose nuo įregistruoto ploto. Pakartotiniame rašte vėlgi buvo nurodyta, kad sklypas skiriasi neleistinumo ribose. R. G. su planu sutiko ir šalys servitutą įsiformino ir užregistravo registre. Bylos nagrinėjime metu ieškovas kažkiek patrumpino stogą, pritvirtino sniego laikiklius. Ne stulpas yra pagrindinis aspektas dėl servituto nustatymo. Gaisrininkai konstatavo, kad įvažiuoti į ieškovės kiemą galimybės nėra. Galimybės įrengti kitą servitutą šiuo metu nėra. Jeigu žemės sklypas būtų atsakovo, jis jau seniai būtų buvęs aptvertas. Galimybė šiltinti atsakovo pastatą yra į vidų. Ieškovė nėra kalta, dėl to, kad atsakovas negali įregistruoti kadastrinių matavimų. Ieškovės turimas geodezinis planas yra galiojantis ir nenuginčytas. Ieškovė sakė, kad sutiktų ir su mažesniu plotu, tačiau geranoriškumo iš atsakovų pusės nebuvo. Atlyginimas priteistinas pagal paskaičiavimus. Ieškovė nesiekia nugriauti pastatų, nei paslinkti namo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes priežastis yra tame, kad ieškovė visada važinėjo per jų nuosavą žemę. Kai ieškovė nusipirko sklypą, jo tėtis sutiko, kad būtų važiuojama per jo žemę, nes pas G. tuo metu paprasčiausiai buvo užstatyta daržinė. Buvo iškviestas architektas, ar turėjo ką griauti, ar neturėjo pas G., tiksliai pasakyti negali, bet jo šeima sutiko, kad J. važinės jų žeme į savo sklypą. J. 2011 metais rodė savo sklypo pirkimo dokumentus, kur buvo parodyta, kad pas ją įvažiavimas yra ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo pačiu ieškovė užsitvėrė vartus ir neleido privažiuoti prie malkinės. Buvo pasakyta, kad čia yra jų žemė ir per jų žemę dabar jau nebevažinės. Žemėtvarka jam parodė planą, kur buvo šeimos paveldėta žemė 1993 metais, kažkaip 3 metrai nuo sklypo ribos tapo valstybine žeme. Ieškovė bet kokiu atveju negali užsitverti ir tuo keliu jie gali važinėti kartu – tiek važiuoti prie jo malkinės, tiek ieškovei važiuoti į savo sklypą. 2019 metų gale J. buvo įpareigota nukelti vartus ir patraukti stulpą, bet ji pusantrų metų to nepadarė. Tą padarė tiktai šį pavasarį. Kai prasidėjo teismas, gavo dokumentus, kur buvo labai aiškiai parašyta, kad jo paveldėtos žemės ribos yra pagal 1993 metų planą, 1994 metų kadastro duomenis. Teisme buvo pateikta, kad G. sklypo ribos, kai jie pirko 1993 metais, nuo gatvės iki jų sklypo ribos yra 23 metrai. Pagal jo nuosavybės dokumentus, kur dabar paveldėjo, yra 23,7 metrai atstumas nuo gatvės iki G. sklypo. Kai ieškovė sako teiginį, kad yra kelias pas ją nuo 1993 metų, tai tokio kelio negali paprasčiausiai pagal metrus būti. Elementari aritmetika neatitinka su tuo, kad atsiranda iš kažkur kelias. Nei jo tėvai, nei jis niekada neprieštaravo, kas ieškovė važinėtų per tą vietą. Bet kadangi kreipėsi į žemėtvarką, kad nusiimtų vartus ir leistų privažiuoti prie malkinės, pradėjo kurti kažkokias istorijas. Jeigu leidžia ieškovei važiuoti per savo žemę, kodėl turėtų nusileisti ir imti dar kažką griauti. Pas jį sklypo ribos yra nuo pastato trys metrai pagal statybos leidimą iki sklypo ribos. Ten gaisrinė niekada neįvažiuos, nes paprasčiausiai neužtenka vietos. Kadangi G. nuo savo žemės suteikė tiktai 20 centimetrų, jis suteikė 2,5 metrų ieškovei važinėti, bet jai dar vis tiek mažai. Nereikia jokio atlyginimo, ieškovė gali pilnai važiuoti tuo keliu ir dabar. Ir net jeigu G. faktiškai vis tiek neužsitvers to savo atstumo iki pastato, ten mašina per 4 metrus pilnai pravažiuoja. Ten absoliučiai niekur nieko nekeičiant, visi visur įvažiuoja. Kai sužinojo apie sniego laikiklius, tai iš karto ir uždėjo. Prisipažįsta, kad čia jo kaltė. Dėl stogo rekonstrukcijos, padarė tuos darbus, nenori niekam trukdyti, tegul gaisrinė įvažiuoja, žinoma, padarys, kaip geriau. Ir net iš principo galėtų stogą patvarkyti, jeigu formaliai ten būtų neįmanoma įvažiuoti. Dabar, jo nuomone, gaisrinės automobilis pravažiuos. Ten dar gal ir stulpas maišo. Kai J. jam rodė sklypo pirkimo dokumentus, įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Jo nuosavybės dokumentuose, kur įrašyti servitutai, yra tikai du servitutai – vandentiekio ir kanalizacijos. Jo pastatai nebuvo perstatyti, jie buvo rekonstruoti. Jie stovi ant nuosavos žemės, atstumai išlaikyti, tuometis miesto architektas išrašė statybų leidimą iki sklypo ribos, kuri ir dabar galioja – 3 metrai. Nors, kaip teigė ieškovės atstovė, byloje yra Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo raštas, kuriame nurodyta, kad į ieškovės sklypą įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, jo dokumentuose nerodo, kad įvažiavimas į ieškovės žemę yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nusprendė atsistatyti ribas ir suteikti ieškovei tokias ribas, kokių ieškovė nori.
9. Atsakovė N. S. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, ji kartu su atsakovu yra atstovaujama advokato, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
10. Atsakovų G. B. ir N. S. B. atstovas advokatas Arūnas Justeikas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal 2012 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo data yra 1994 m. spalio 17 d., šie duomenys, šiai dienai nėra pakeisti. Ieškovė pateikė 2002 metų žemės kadastro schemą, kuri yra kardinaliai skirtinga nuo valstybinių institucijų B. pateikiamos informacijos. Taigi, susiduriama su situacija, kada šiai dienai yra du skirtingi žemės sklypų planai. Akivaizdu, kad taip negali būti. Jeigu 2002 metais buvo koreguotos žemės sklypo ribos arba asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemės dali tapo valstybine žeme ir šiuo atveju per 3 metrus sumažėjo žemės plotas nuo pastatyto pastato, turėjo būti koreguotini ir atsakovo priklausančios nuosavybės žemės sklypo planai. 2002 metų planas, kuriuo buvo suformuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, teisiškai iki galo nėra įformintas. Jeigu jis yra įtrauktas į kadastro duomenų bazę, tai nėra pakeisti su tuo planu susiję B. nuosavybės duomenys. B., 2012 metais paveldėjęs minėtą turtą, nežinojo ir negalėjo žinoti apie kelio, dėl kurio šiandien kilo ginčas, egzistavimą. Kreipėsi į Nacionalinė žemės tarnybą su prašymu informuoti, kodėl pakito asmenine nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakymas buvo gautas, kurį vėliau pateiks teismui ir kurį paskui skųs. Iš minėto atsakymo nėra jokio aiškumo, jis yra formalus. Advokato nuomone, viskas labai aišku, jeigu buvo koreguotos sklypo ribos, jos turėjo būti įformintos ir užregistruotos Nekilnojamojo turto duomenų registre. Ir paveldėjimo atveju B. turėjo paveldėti visiškai kitas žemės sklypo ribas, pagal kitokį nuosavybės turto įforminimo planą, galimus papildomus servitutus, jeigu tokie buvo. Tačiau viso to nėra ir šiai dienai turime situaciją, kai B. turi nuosavybę patvirtinančius dokumentus, visiškai skirtingus, nei turi pati ieškovė savo nuosavybės dokumentus. Kodėl šie dokumentai, advokato teigimu, iš ieškovės pusės nebuvo iki galo įforminti, advokatas negali pasakyti, nes būtent ieškovė vėlesniu metu kreipėsi į atitinkamas instancijas, kad būtų suformuotas kelias. Kaip supranta, kelias buvo suformuotas, bet kodėl jis nebuvo iki galo įformintas įstatymų nustatyta tvarka duomenų registruose, yra neaišku. Kokiu būdu B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos sumažėjo 3 metrais į ilgį, yra visiškai nesuprantama. Kodėl centriniame duomenų banke, reglamentuojančiame bendrąjį miesto planą, yra visiškai neaiškiai nurodytos žemės sklypo ribos, netgi prasilenkiančios tiek ploto, tiek ilgio atžvilgiu, taip pat yra visiškai nesuprantama. Kai yra vykdomi gretimų sklypų koordinavimo drabai, jie yra subendrinti į vieną bendrą planą, ir tai yra ištisinis aktas. Šiuo atveju ieškovė turi vieną schemą patvirtintą, atsakovas turi kitą. Šiai dienai žemės sklypo ribos yra neaiškios, netikslios, duomenų skirtumai dideli. Ginčytinas žemės sklypo riba skiriasi iki trijų metrų, žemės sklypo ribos turi būti koreguojamos. Susidarė situacija, kad atsakovui apribota galimybė nustatyti žemės sklypo ribas. Nesant sklypo ribų, nėra galimybės, atsispyrimo taško, dėl ko negalima nustatyti servituto ribų, ieškinys negali būti įgyvendintas. Norint atlikti pastato stogo šlaito rekonstrukciją yra būtinas statybos leidimas, šiuo atveju nėra žinoma ar leidimas rekonstrukcija būtų išduotas. Ieškovė nesprendė klausimo dėl elektros stulpo nukėlimo, ties įvažiavimu į jos žemės sklypą yra ir tvoros stulpas. Pats įvažiavimas yra keturių su puse metro ploto.
11. Trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. 1989 metais atėjo čia gyventi. Toje vietoje buvo tik takutis, prieš tai gyvenę žmonės nesinaudojo važiuojamąja dalimi. Kai R. nupirko sklypą, G. tėtis atkėlė tvorą. Kokie ten susitarimai buvo, kodėl atkėlė tvorą, nežino. Tarp G. ūkinio ir G. pastato liko didelis tarpas. Ar ten buvo įvažiavimas, nežino, nes ji paveldėtoja G. pastatų. Kai jai buvo neaiškumai, kur jos žemės ribos, ji pasidarė geodezinį planą. Tuomet paaiškėjo, kad jų statomas ūkinis namas yra ant sklypo ribos. Pasitarusi su teisininkais, ji patraukė visą sieną, kadangi žinojo, kad jeigu sutinka kaimynas, turi būti bent 1,2 metro atstumas nuo važiuojamosios dalies. Visą sieną nugriovė ir pasidarė didesnis tarpas. R. tikrai neįvažiuodavo, malkas nešėsi nuo kampo. Buvusius medinius pastatus nugriovė, pastatė mūrinį pastatą. Mūrinį pastatą pastatė toje pačioje vietoje, jis taip pat buvo ties sklypo riba, todėl sieną patraukė 1,20 metro į šoną. Ieškovė dabar patenka pro įvažiavimą į sklypą, pro tą vietą, kur stovi G. ūkinis pastatas.
12. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškinys būtų tenkinamas.
13. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Tvaskienei prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą. Atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai pažymėjo, kad atsakovams priklausantis pastatas registro duomenimis yra įregistruotas dar 2003 m., registracija nėra nuginčyta. Klausimai dėl to, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį, inspekcijos kompetencijai nepriklauso. Pastato rekonstravimo darbams reikalingas projektas ir statybos leidimas. Šiuo atveju savavališkos statybos faktas nėra nustatytas. Tenkinus ieškinį, jo vykdymas būtų apsunkintas, kadangi yra daugybė veiksmų, kuriuos turėtų atliktų atsakovas, ir ne per mėnesį. Stogas yra laikančioji konstrukcija, ir matmenų didinimas ar mažinimas apima sąvoką „rekonstravimo darbai“, tokio statinio rekonstravimui reikalingas statybos leidimas ir projektas, nebent tai apimtų 20 centimetrų paklaidą.
14. Liudytojas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas A. V. nurodė, kad apie šalių ginčą yra girdėjęs iš nuogirdų, kad tai ginčas dėl įvažiavimo pločio. Tiksliai neprisimena, bet praeitų metų vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje buvo ginčo vietoje, nes kažkurie kaimynai labai arti pasistatė garažą ir susiaurino įvažiavimą. Jo paprašė pakonsultuoti, ar tas įvažiavimas tenkintų gaisrinės saugos reikalavimus. Nieko nenustatė, tiesiog pakonsultavo, kad įvažiavimas turi būti tam tikro pločio ir aukščio, t. y. 3,5 metrai pločio ir 4,5 metrai aukščio. Buvo į ginčo vietą atvažiavęs su savo nuosavu lengvuoju automobiliu, užsuko važiuodamas pro šalį. Negali pats vertinti, ar kelio plotas yra pakankamas, kad galėtų įvažiuoti gaisrinės automobilis. Yra gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti teisės normų, patvirtintų aplinkos apsaugos ministro. Jis gali tik konstatuoti faktą, negali pasakyti, įvažiavimas turi būti siauresnis ar platesnis. Paklaustas, ar gaisrinės automobilis tilptų įvažiuoti per įvažiavime esantį posūkį, atsakė, jo nuomone, gaisrinės automobilis netilptų dėl dviejų dalykų: kai buvo ginčo vietoje paskutinį kartą, įvažiavimas buvo siauras – nepilnai trys metrai. Antras dalykas, buvo per siauras keliukais gaisrinės mašinai įsukti ir šalia keliuko dar yra elektros stulpas, kuris trukdė padaryti posūkį. Kiek žino liudytojas, kažkuri pusė kreipėsi į jų viršininką ir buvo pasiųstas gaisrinės automobilis. Automobilis šiaip ne taip įmanevravo į kiemą, bet išvažiuoti atgal buvo labai sunku. Yra reikalavimai, kad gaisriniam automobiliui turi būti paliktas pravažiavimas iki gyvenamojo namo, kaip ir minėjo, 3,5 metrų pločio ir 4,5 metrų aukščio, ir automobilis turi privažiuoti nuo gatvės iki namo ne tolimesniu atstumu kaip 25 metrai. O tai, kas liečia patį keliuko plotį, sankryžos, pasukimo kampą, čia yra jau susisiekimo dalykai, į šį klausimą galėtų atsakyti kelininkai. Kalbant apie įvažiavime esančius posūkius, jei važiavimo trajektorija būtų iš pagrindinės gatvės į keliuką ir iš keliuko į kiemą, tuomet yra du posūkiai. Kai gaisrinis automobilis bandė įvažiuoti, sakė, kad vos pavyko išsisukinėti. Kolegos bandė su gaisriniu automobiliu įvažiuoti keliuku, jis tame bandyme nedalyvavo. Negali atsakyti, ar jei būtų pašalintas stulpas, pakaktų vietos įvažiuoti su gaisriniu automobiliu, Jis parašė raštiškai, koks plotis ir aukštis turi būti, tuo momentu įvažiavimas šių reikalavimų netenkino. Ar tas stulpas posūkyje nemaišo įvažiavimui, kaip ir minėjo, reikia klausti kelininkų. Įvažiavimą matavo, jeigu neklysta, buvo 2,8 metrų plotis, kai jau buvo pastatytas garažas. Matavo rudenį (tiksliai neprisimena), kai buvo pastatytas garažas, šiuo metu garažas lyg ir pakeistas. Ieškovė nėra liudytojo draugė ar pažįstama, tiesiog ieškovė dirba policijoje, juos kuruoja ta pati Vidaus reikalų ministerija. Su ieškove nėra turėjęs darbinių reikalų.
15. Liudytojas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. M. nurodė, kad yra Raseinių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas. Kiekvienas sklypas turi turėti įvažiavimą. Įvažiavimas sklype yra, tik gal jis nėra visoms transporto priemonėms skirtas, bet su motociklu tai tikrai įvažiuojama. Su gaisriniu automobiliu, kaip kalbėjo su gaisrininku, įvažiuoti problematiška. Pagal „Regia“ duomenis, iš (duomenys neskelbtini) gatvės aiškiai matosi, kad čia yra laisvos valstybinės žemės plotas. Reikalavimai paprastai būna rekonstruojant statinį, jeigu didinami jo gabaritai ir jeigu tie gabaritai artėja link kaimyninio sklypo ribos arčiau nei 3 metrai. Tokiu atveju reikalingas kaimyninio sklypo savininko rašytinis sutikimas. Arba statant naują pastatą, jeigu yra arčiau nei 3 metrais. Dėl artėjimo link servituto mano, kad jeigu pats servitutas yra suteikiamas eiti ar važiuoti, jis užstatomas negali būti. Jeigu servituto riba sutaps su pastato siena, tai sienos apšiltinimas, jo manymu, galimas tik iš vidaus. Naujai statybai, statybos vieta gali būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuose planuose ar kompleksiniuose bendruose planuose, gali būti apibrėžta ir specialiuose architektūros reikalavimuose. Šiuo atveju bendra nuostata, kad nemažiau kaip 3 metrai iki kaimyninio sklypo ribos, galioja. Ji galioja ir valstybinei žemei – jeigu statinys artėja prie sklypo ribos, už kurios yra valstybinė žemė, statytojas privalo gauti Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą. Pagal 1994 metų išduotą statybos leidimą pakomentuoti negali, nes mano, bet garantuoti negali, nes tikrai nežino, kokie teisės aktai tuo metu galiojo, kad tais metais šios nuostatos dėl 3 metrų nebuvo. Apskritai, jeigu šitie pastatai buvo įregistruoti tokios būklės, kokie jie dabar yra, viskas buvo teisėta. Jeigu atsirastų duomenų, kad kažkas buvo suklastota, būtų kitaip. Jų skyrius šiek tiek dalyvauja sklypų plano formavimo procese. Analizuojant šiai dienai galiojančius planus, kaip galėjo atsitikti, kad nurodytų taškų ilgis sutrumpėjo tris metrus, liudytojas atsakyti negali, reikėtų klausti „Registrų centras“. Jeigu sklypo ribos keitėsi, tai reiškia, turėjo būti priežastis, kas kreipėsi, kas rengė kažkokį dokumentą, dėl ko registrų centras savo duomenų bazėje keitė tuos duomenis. Ir tada kyla klausimas, kas turėjo informuoti, ar tas, kuris kreipėsi dėl duomenų keitimo, ar „Registrų centras“ savo iniciatyva. O galbūt tai buvo klaida. Klausimas, jeigu procedūra būtų neteisingai atlikta, ar „Registrų centras“ būtų registravęs tokius duomenis, nes bent jau sklypų formavimo projektuose ar geodeziniuose matavimuose šitie dokumentai apie informavimą, apie dalyvavimą, įprastai būna bylose.
16. Liudytojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas V. S. nurodė, kad Statybos inspekcija atvyksta, kai vyksta kažkokios statybos, projektiniai pažeidimai ar pan. Iš Statybos inspekcijos pusės, nežino, ką galėtų pasakyti šiame ginče. Dėl neteisėtų veiksmų šiame ginče pasisakyti negali. Projektuojant reikėtų laikytis servituto, jeigu jis yra, kad būtų galima, kieno pusėje yra tas servitutas, prieiti, remontuoti ar apžiūrėti statinį. Visa tai turi atsispindėti projekte, jeigu numatoma ką nors statyti. Jeigu pastato siena yra su lig servituto riba, tuomet projekto dokumentacijoje turi būti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas ar kažkas panašaus. 1994 metais atstumas nuo pastato sienos iki sklypo ribos buvo pusė metro. Dabar yra trys metrai, bet nuo labiausiai išsikišusios konstrukcijos, pavyzdžiui, šlaitinio stogo. Statybos leidime šie atstumai nebūdavo rašomi. Projektavimo reglamentuose yra reikalavimai įvažiavimams, gatvėms. Projektuotojas, darydamas projektą, turi juos žinoti ir atitinkamai vadovautis. Kelio projektuotojas privalėjo vadovautis šiuo reglamentu, norint suformuoti kelią. Jeigu užtenka 3,5 metrų, į tai turėtų atsižvelgti projektuotojas ir projektą derinantis architektas. Mano, kad to užtektų. Koks reglamentas numato reikalavimą , kad kelio plotas būtų ne mažiau 4 metrų, negali pasakyti. Tokio pastato, kuris pastatytas įlendant į valstybinę žemę, kuri yra skirta ieškovei įvažiavimui, nebuvo galima pripažinti tinkamu naudoti. Jeigu pastatas pastatytas ant valstybinės žemės, statybai yra 3 metų senatis, jeigu kerta sklypo ribą į valstybinę žemę, kokia yra senatis, pasakyti negali. Šiai dienai, pastatas, kuris įsikiša į valstybinę žemę negali būti priduotas. 1994 metais tai taip pat galėjo būti pažeidimas. Šiai dienai yra daromos kontrolinės geodezinės nuotraukos, su sklypų koordinatėmis, kurios lyginamos su projektine dokumentacija. Koks turėtų būti atstumas nuo servitutinio kelio iki pastato, pasakyti negali.
17. Liudytojas matininkas J. S. nurodė, kad ieškovė paruošti privažiavimo schemą, ją paruošė, stengėsi atsižvelgti į protingumo kriterijus likti nešališku. Atsižvelgdamas į valstybinės žemės plotą, nustatė ašį, į kurią atidėjo po du metrus į šoną ir paruošė schemą. Po kurio laiko patikslino schemą, sužymėjo labiau atsikišusias statinių dalis. Pagrindiniai duomenys, kuriuos įdeda į schemą, „Registrų centras“ esančios ribos ir faktiniai duomenys. Ponios G. matininkas jam atsiuntė jos sklypo ribas, kadangi lygiagrečiai atlikinėjo matavimus. Visų žemės sklypų ribos yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“ informacinėje sistemoje. Įvažiavimo plotis numatytas keturi metai. Kadangi laisvos valstybinės žemės plotas yra netaisyklingos formos, todėl servituto plotai skiriasi, logika buvo tokia, kad matuoti nuo centro, lygiai po du metrus į G. ir B. sklypą. Įprastai tokio pobūdžio bylose šalys teikia savo planus ir pagal juos nustatomas tinkamiausias variantas. Atsakovų žemės sklypui yra rengiamas formavimo pertvarkymo projektas, sklypas yra koreguotiname sluoksnyje, koregavimas yra 20-30 centimetrų klausimas, iš praktikos. Servituto nustatymo planas buvo rengiamas vadovaujantis surinktais duomenimis vietovėje. Nuvažiavo į vietą, pasimatavo esamą situaciją ir pagal tai parengė servituto planą. Liudytojo įsitikinimu, jis paruošė tokį servitutą, kuris atitinka protingumo, išmintingumo ir teisingumo kriterijus. Paprastai servitutą nustato fiziniai asmenys tarpusavyje notariškai, ir kaip jie susitaria, taip ir notaras patvirtina. Nėra kažkokio reglamento, kuris nustatytų, kuo turi būti vadovaujamasi, norint nustatyti servitutą. Ginčo atveju, būtent kaip ir šiuo atveju, ieškovė paprašė, kad paruoštų servituto planą, jis jį paruošė ir pateikė teismui. Būtų gerai iš oponuojančios pusės gauti jų pasiūlymą ir tada ieškoti kompromisinio varianto. Tai iš esmės yra laisvos formos planas. Koks turi būti servituto plotas, pagal ką nustatyta, iš esmės, reikia gauti 4 metrų pločio įvažiavimą. Nuo ieškovės J. sklypo ribos buvo atidedami 4 metrai, o tolimesnysis, problematinis kampas, su atsakovo B. sklypu ar namo kampu – ten buvo imamas vidurys tarp pastatų ir atmetama po lygiai kiekviena pusė. Dėl to ir gavosi vienoje pusėje šiek tiek daugiau ploto, o kitur šiek tiek mažiau. Bet kokiu atveju, reikėtų traktuoti servituto planą, kuris yra pateiktas teismui kaip specialisto nuomonę, kaip įsivaizduoja servitutą. Negali teigti, ar ieškovė važiuoja per atsakovo, ar valstybinę žemę, vietovėje nežinant riboženklių fiziniam asmeniui būtų sudėtinga tai pasakyti, nes vietovėje nėra išlikusių žemės sklypo riboženklių ir teigti ar kaltinti ieškovę, kad ji važiuoja ne per savo žemę, yra netikslu. Šiuo atveju, bendro naudojimo kelią apriboja gretimų žemės sklypų ribos, kurios yra registruotos kadastro sutvarkytame žemėlapyje „GeoMatininkas“. Bendro naudojimo kelias yra būtent ta valstybinės žemės dalis, kuri yra tarp gretimų žemės sklypų. Visa sklypais nesuformuota žemė yra valstybinė ir už ją yra atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovės ir atsakovo sklypų ribas nustatė iš kadastro žemėlapio, kuris yra pateikiamas skaitmeniniu būdu. O visi pastatai ir visos dimensijos, kas yra surašyta, yra paties išbraižyta. Kalbant apie gaisrinės saugos reikalavimus, įvažiavimo plotis turi būti 3,5 metro. Bendro naudojimo kelių nebūna siauresnių nei 4 metrai, reiktų žiūrėti Žemės įstatymą, ten turėtų būti parašyta. Per savo 12 metų darbo patirtį, nėra matęs teritorijų planavime, kad būtų siauresnis bendro privažiavimo kelias nei 4 metrai. Tas pats yra ir miesto teritorijose. Bet kokiu atveju, čia yra valstybinės žemės sklypo plotas, kuris nėra suformuotas kaip atskiras sklypas ar įregistruotas kaip inžinerinis statinys. Kalbant apie planus, su kadastriniais planais yra tam tikri niuansai, dėl to, kad čia yra sąlyginė koordinačių sistema, ir 20-30 centimetrų gali būti paklaida. Ir natūroje, ir Registrų centro kadastro žemėlapyje, yra tarpas valstybinės žemės tarp sklypų, kuris yra naudojamas kaip bendro naudojimo kelias.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 str. 1 dalies nuostatas, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį – 4 metrus. Taigi, prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas; šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane, jei jis būtinas. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad pateikta servituto schema ar planas nėra aiškūs arba trūksta tam tikrų duomenų, ieškovui suteikiama galimybė šiuos trūkumus pašalinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas atmesti prašymą nustatyti kelio servitutą vien dėl pateikto kelio servituto plano trūkumų, atsižvelgtina į civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012).
20. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).
21. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą atsakovui G. B. ir N. S. B. priklausančiame žemės sklype (t. 1, b. l. 52-56), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nurodydama, kad servitutas yra būtinas jai priklausančio žemės sklypo (t. 1, b. l. 25-26, 57-58), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), tinkamam naudojimui.
23. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausiai pažymi, kad nagrinėjamu atveju savininkų nesutarimas dėl servituto nustatymo yra akivaizdus, bylos duomenimis ieškovė dėjo pastangas nustatyti servitutą sutartimi, siuntė pasiūlymą dėl kelio servituto įteisinimo (t. 1, b. l. 21-22), tačiau, skirtingai nei su trečiuoju asmeniu R. G., tai padaryta nebuvo (t. 1 b. l. 12-20). Nors atsakovas ir nurodė, kad niekada netrukdė ieškovei patekti į jos žemės sklypą, tačiau su byloje pareikštais reikalavimais nesutinka, o šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl būtinybė servitutą nustatyti teismo sprendimu šiuo atveju neabejotinai egzistuoja.
24. Antrasis esminis klausimas nagrinėjamoje byloje, į kurį teismas turi atsakyti – ar byloje yra būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
25. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovė šiuo metu į savo žemės sklypą patenka esamu bendro naudojimo įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodytas įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė trečiasis asmuo R. G. (t. 1, b. l. 20), ir su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkiai yra atsakovai G. B. ir N. S. B.. Taigi, ieškovė R. J. į savo žemės sklypą patenka tarp šių žemės sklypų esančiu įvažiavimu. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje atsakovas G. B. ir teigė ieškovės jam rodytuose dokumentuose matęs, kad įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą buvo numatytas ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tačiau šių argumentų nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje apskritai nėra, ieškovė su šiais argumentais nesutinka. 2002 m. gegužės 5 d., prieš ieškovei sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, parengtame V. N. įmonės, ieškovei priklausančio žemės sklypo plane, kurio ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2002 m. rugsėjo 9 d. (t. 1 b. l. 8) įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo išreikalauti archyviniai 2002 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties dokumentai (jais įsigytas ieškovės žemės sklypas), kuriuose matyti tas pats žemės sklypo planas, kuriame įvažiavimas numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bet ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės kaip teigia atsakovas.
26. Aplinkybę, kad įvažiavimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patvirtino ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. M. 2020 m. gruodžio mėnesio rašte dėl informacijos pateikimo (t. 1 b. l. 67) bei teismo posėdžio metu. Kaip pagrįstai nagrinėjamoje byloje įrodinėja ieškovė, dar 1993 m. Tauragės teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro parengtame plane buvo nurodytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (t. 1 b. l. 24). Neabejotinai svarbu ir tai, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo R. G., tiek ir pats atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad būtent šiuo įvažiavimu ieškovė iki šiol patekdavo į savo žemės sklypą, o iš byloje esančių nuotraukų (t. 1 b. l. 46-51) matyti automobilių provėžos, kas rodo ir intensyvų šio įvažiavimo naudojimą. Duomenų apie kitas protingas patekimo į ieškovės žemės sklypą alternatyvas nagrinėjamoje byloje nėra.
27. Iš ieškovės pateikto UAB „G. V.“ įvažiavimo plano (t. 1 b. l. 64) matyti, kad įvažiavimo plotis nėra didelis, iki atsakovų pastatytos tvoros vietomis nesiekia ir trijų metrų, ieškovei norint patekti į savo žemės sklypą transporto priemone reikalinga atlikti du posūkius. Aplinkybę, kad ieškovė, jai atvežus malkas, negalėdavo jų įsivežti į savo žemės sklypą, patvirtino ir trečiasis asmuo R. G.. Šiuo atveju pažymėtina, kad įvažiavimo į žemės sklypą plotis ieškovei yra itin aktualus, o tai patvirtina ir 2020 m. birželio 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1 b. l. 27-28), kuriame matoma faktinė situacija ir konstatuojama, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) statomas prie pat sklypo ribos, einančios palei įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą. Bylos duomenis trečiasis asmuo R. G. šį ūkinį pastatą vėliau perstatė, taip pat sudarė servituto nustatymo sutartį. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad ir trečiasis asmuo, gyvenantis besiribojančiame žemės sklype, sutinka, kad objektyviai servituto nustatymas yra būtinas (bylos nagrinėjimu metu R. G. su ieškiniu sutiko). Teismas be kita ko pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ir pats atsakovas nurodė, kad jo vertinimu į ieškovei priklausantį žemės sklypą gaisrinė niekada neįvažiuos, nes neužtenka vietos, o tai taip pat rodo būtinybę nustatyti servitutą, atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, bei siekiant sudaryti realias galimybes ieškovei žemės sklypu naudotis pagal paskirtį, į jį patekti ir iš jo išvažiuoti.
28. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
29. Pasisakydamas dėl ieškovės pateikto įvažiavimo plano, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą, teismas pirmiausiai pažymi, kad šiuo atveju net ir atsakovui teigiant, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos buvo nepagrįstai pažymėtos kadastro žemėlapyje, pačio servituto nustatymo būtinumo tai nekeičia. Net ir atsakovams atlikus kadastrinius matavimus, permatavimus savo žemės sklypą, paaiškėjus, kad žemės sklypo ribos iš tiesų turi būti koreguojamos, būtinybė nustatyti servitutą neišnyktų, tiesiog galėtų būti nustatomas kitoks servituto plotas (tokiu atveju į ieškovei būtiną pravažiavimą patektų didesnė dalis ne valstybei, o atsakovams priklausančios žemės). Servituto nustatymas ir nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtinas.
30. Spręsdamas, ar ieškovės pasiūlytas servituto nustatymo variantas yra proporcingas, protingas ir sąžiningas, teismas pabrėžia, kad atsakovai byloje apskritai neteikė savo servituto nustatymo varianto, buvo apsiribojama deklaratyviais samprotavimas apie tai, kad trečiojo asmens R. G. žemės sklype būtų pagrindas nustatyti didesnio ploto servitutą ir pan. Vėlgi, teismas pabrėžia, kad trečiasis asmuo ne tik kad perstatė ūkinio pastato sieną (toliau nuo sklypo ribos), tačiau sutiko ir su servituto nustatymu sutartimi, todėl teigti, kad ieškovė nepagrįstai siekia apriboti būtent atsakovų teises nėra pagrindo. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo jau atliko pakankamai reikšmingus veiksmus, siekdamas sudaryti galimybę ieškovei patekti į savo žemės sklypą, nagrinėjant bylą iš esmės neatmetė galimybės dar labiau suderinti kaimynų pozicijas, tačiau jokių alternatyvių servituto nustatymo pasiūlymų iš atsakovų nebuvo gauta, susitarimai šiuo klausimu nebuvo sudaryti.
31. Svarbu ir tai, kad būtent ties įvažiavimu į ieškovės žemės sklypą yra didžioji prašomo nustatyti servituto dalis, kuri, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo poziciją apie galimybę įvažiuoti į žemės sklypą gaisrinės automobiliui (atsakovo vertinimu tokios galimybės nėra), yra reikšminga, suteikianti didesnių gabaritų transporto priemonei manevravimo tiek įvažiuojant, tiek išvažiuojat laisvę, kurios šiuo metu paprasčiausiai nėra. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtinybės nustatyti servitutą nepaneigia ir jokie kiti atsakovų argumentai (apie stovinčius stulpus, ketinimą pastatą šiltinti ir pan.), kadangi vienu atveju teiginiai nėra pagrįsti įrodymais (dėl ketinimo pastatą šiltinti), kitu atveju nepaneigia objektyvios būtinybės sudaryti ieškovei realias galimybes įvažiuoti ir išvažiuoti iš jos žemės sklypo. Be to, kaip nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai pastatą šiltinti iš vidaus nagrinėjamu atveju taip pat yra.
32. Pažymėtina, kad matininkas J. S. nurodė, kad servituto nustatymo planas buvo rengiamas vadovaujantis surinktais duomenimis vietovėje, ruošiant tokį servitutą, kuris atitinka protingumo, išmintingumo ir teisingumo kriterijus. Teismo vertinimu matininkas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju, bendro naudojimo kelią apriboja gretimų žemės sklypų ribos, kurios yra registruotos kadastro sutvarkytame žemėlapyje „GeoMatininkas“ bei kad ir natūroje, ir Registrų centro kadastro žemėlapyje, yra tarpas valstybinės žemės tarp sklypų, kuris yra naudojamas kaip bendro naudojimo kelias. Šias matininko nurodytas aplinkybes patvirtina bylos duomenys. Teismo vertinimu, matininkais vadovavosi galiojančiais žemės sklypų ribų dokumentais ir teismui pateiktas planas iš esmės yra parengtas tinkamai.
33. Pačio įvažiavimo konfigūracijos problematiką, apsunkintas galimybes įvažiuoti gaisrinės automobiliui, patvirtina tiek jau aptartas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta informacija su nuotraukomis, kad atlikus eksperimentą įvažiuoti į ieškovės sodybą nepavyko (t. 1 b. l. 68-69). Pažymėtina, kad apklausto tarnybos vyriausiojo specialisto A. V. nuomone gaisrinės automobilis netilptų dėl dviejų dalykų įvažiavimas buvo siauras – nepilnai trys metrai, buvo per siauras keliukais gaisrinės mašinai įsukti ir šalia keliuko dar yra elektros stulpas, kuris trukdė padaryti posūkį. Šiuo atveju vėlgi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra neproporcingas.
34. Detaliai išanalizavus įvažiavimo plane nurodyto servituto ribas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtų išlaikyti įstatymo leidėjo nustatyti kriterijai kelio pločiui (keturi metrai), galimybė ieškovei tiek įvažiuojant, tiek išvažiuojat iš žemės sklypo manevruoti, patekti į žemės sklypą didesnėms transporto priemonėms (gaisrinė, greitoji pagalba), atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė yra neįgali (t. 2, b. l. 43). Atsakovui tuo tarpu neįrodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas, neproporcingas, todėl yra pagrindas atsakovams G. B. ir N. S. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti 10 m² kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtą ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) pagal UAB „G. V.“ parengtą 2020 m. gruodžio 22 d. privažiavimo aiškinamąją schemą „Dėl bendro naudojimo kelio ir siūlomų servitutų iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 64).
35. Pasisakydamas dėl galimybės nustatyti servitutą pagal pateiktus dokumentus, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimu metu, atsakovui manant, kad jo žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai ir netinkamai nurodytus ieškovės pateiktoje schemoje, teismas siūlė atlikti sklypo kadastrinius matavimus ir ribas tikslinti, tačiau tai padaryta nebuvo, nors bylos nagrinėjimas truko daugiau nei metus laiko. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 11SD-(14.11.137E.) taip pat nurodoma (t. 2, b. l. 90-93), kad atsakovų sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl kadastro žemėlapyje šio sklypo ribos nėra tikslios ir pažymėtos kaip koreguotinos. 2012 m. sausio 5 d. rašte (b. l. 95), atsakovams norėjusiems registruoti kadastrinius matavimus, pažymima, kad faktiškai naudojamo sklypo plotas didesnis, GIS duomenų bazėje pažymėtas kaip koreguotinas ir gautas ploto skirtumas viršija leistiną maksimalią ploto paklaidą. Tuo tarpu į bylą pateiktame VĮ „Registrų centras“ rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypui yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams netikslinant sklypo kadastrinių matavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis kadastro žemėlapyje buvusias duomenimis, ieškovės ir trečiojo asmens atliktų sklypų kadastriniais matavimais ir nustatyti servitutą pagal byloje esančius ir nenuginčytus duomenis. Teismas dar kartą pabrėžia, kad atsakovams net ir atlikus kadastrinius matavimus, bet kuriuo atveju būtinybė atsakovei patekti į savo žemės sklypą neišnyks, ir servitutą nustatyti yra būtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant jau metus laiko, ieškovė tinkamai savo žemės sklypu naudotis vis dar negali. Sprendžiant priešingai, bylą stabdant, pavyzdžiui, iki kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo ar jų nuginčijimo (kilus ginčus) ir pan., servitutas ilgą laiką būtų nenustatomas ir tam tikrais atvejais asmenys apskritai negalėtų patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ar naudotis jiems priklausančiu turtu. Galiausiai, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu ir tai, jog bylos duomenimis pats atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl būtent valstybinėje žemėje ieškovės pastatytų vartų, dėl ko ieškovė buvo įpareigota vartus pašalinti (t. 1 b. l. 29-30), kas teismo vertinimu rodo tam tikrą atsakovo poziciją dėl įvažiavimo, o ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimo akte (t. 2, b. l. 21) yra ir V. B. parašas.
36. Nustačius servitutą, atsižvelgiant į jo apimtį ir tarnaujančiojo daikto savininkui tenkančius suvaržymus, sprendžiama dėl servituto atlygintinumo, jo būdo ir dydžio. Ieškovė už servituto nustatymą sutinka atsakovams sumokėti vienkartinę 35,01 Eur kompensaciją (t. 1, b. l. 23).
37. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis). Šių principų esmė, jog nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra. Kasacinis teismas suformavo teisminę praktiką, jog civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įstatymų leidėjas CK 4.129 straipsnyje įtvirtino servituto atlygintinumo prezumpciją. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančio daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių naudojimo ribojimo, mokama vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija taikoma tada, kai neįmanoma tikslai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita. Kompensacijos dydžiui nustatyti inter alia reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
38. Nagrinėjamoje byloje teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad 35,01 Eur vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą nagrinėjamu atveju yra pakankama ir protinga. Nors atsakovas apskritai nesutiko su servituto nustatymu ir neteikė įrodymų dėl tarnaujančio daikto savininkų nuostolių, tačiau svarbu tai, kad servituto nustatymas neabejotinai lėmė ir pastato stogo kampo išsikišimo pašalinimą, lems reikšmingas atsakovų išlaidas perkeliant tvorą bei net ir santykinai nedidelio ploto servitutas lemia galimybės naudotis atsakovas priklausiančia žemės sklypo dalimi esminį sumažėjimą. Įvertinus šias aplinkybes, protingumo ir teisingumo kriterijus teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovams iš ieškovės 350,00 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui G. B. priklauso 3/8 dalys žemės sklypo (t. 1, b. l. 52-53) jam priteistina 131,25 Eur dydžio kompensacijos dalis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei N. S. B. priklauso 5/8 dalys žemės sklypo, jai priteistina 218,75 Eur dydžio kompensacijos dalis.
39. Teismas be kita ko sprendžia, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovus per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą pagal nustatyto kelio servituto ribą, atlaisvinant nustatytą servitutą. Trumpesnio termino nustatymas, atsižvelgiant į būtinus atlikti darbus, jų apimtį, tai, kad ne visi darbai gali būti atliekami žiemos metus, nebūtų pagrįstas ir protingas. Per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškovei suteiktina teisė tai atlikti atsakovo lėšomis.
40. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sniego laikiklius ant jam priklausančio pastato stogo, kurio šlaitas ribojasi su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutu. Nagrinėjamos bylos duomenimis, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, atsakovas reikalavimą įvykdė, todėl patenkinus šį reikalavimą išnyko ieškovės subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimas ir poreikis šią teisę ginti teismine tvarka (ieškovės teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi šioje dalyje). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 42 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje byloje paliktinas nenagrinėtas atsakovams įvykdžius reikalavimus.
41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taip pat prašė įpareigoti atsakovą G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rekonstruoti jam priklausančio pastato stogo šlaitą taip, kad jis neišsikištų į įvažiavimą (duomenys neskelbtini) ir nustatyto kelio servituto ribas. Bylos duomenimis atsakovas pašalino pastato stogo išsikišimą, trukdžiusį pravažiuoti gaisrinės automobiliui (t. 1, b. l. 125). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad namo kampas rekonstruotas, šiai dienai reikalavimas yra nustatyti servitutą, perkelti tvorą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės poziciją, taip pat proporcingumo reikalavimus, teismas sprendžia, kad papildomi įpareigojimai, susiję su pastato stogo rekonstrukcija, projekto rengimu nenustatytini. Sprendžiant priešingai, atsakovai patirtų neproporcingai dideles išlaidas tiek rengiant projektą, tiek atliekant darbus, reikalavimų įgyvendinimas užtruktų, o esminių pokyčių, atsižvelgiant į pastato konfigūraciją, naudojantis servitutu nebūtų. Svarbu ir tai, kad byloje nėra ir jokių duomenų (ieškovė tokių duomenų neteikė) apie atsakovams priklausančio pastato statybos teisėtumą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad neturi jokių duomenų apie statybos neteisėtumą.
42. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės tenkinami ieškovės reikalavimai, tiek dėl servituto nustatymo, tiek ir išvestiniai reikalavimai dėl servituto atlaisvinimo. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai ir įrengė sniego laikiklius ant jiems priklausančio pastato stogo, kurio šlaitas ribojasi su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutu, taip pat iš dalies pertvarkė pastato stogą, pašalinant kliūtis įvažiuoti gaisrinės automobiliui, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
43. Ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 9) bei patyrė 700,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 34-36, 141-142), viso 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, protingos ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovei. Duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
44. Šioje byloje teismas patyrė 74,60 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų valstybei, t. y. po 37,30 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti 10 kvadratinių metrų kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtą ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), pagal uždarosios akcinės bendrovės „G. V.“ parengtą 2020 m. gruodžio 22 d. privažiavimo aiškinamąją schemą „Dėl bendro naudojimo kelio ir siūlomų servitutų iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš ieškovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų G. B. ir N. S. B. naudai vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 131,25 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 25 ct) kompensacijos dalį, N. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 218,75 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 75 ct) dydžio kompensacijos dalį.
Įpareigoti atsakovus G. B., (duomenys neskelbtini), ir N. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą pagal nustatyto kelio servituto ribą, pažymėtą uždarosios akcinės bendrovės „G. V.“ parengtoje 2020 m. gruodžio 22 d. privažiavimo aiškinamojoje schemoje „Dėl bendro naudojimo kelio ir siūlomų servitutų iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, atlaisvinant nustatytą servitutą. Per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškovei suteikti teisę tvorą nukelti atsakovų lėšomis.
Priteisti iš atsakovų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ieškovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 400,00 (keturis šimtus eurų 0 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Reikalavimą įrengti sniego laikiklius ant atsakovų pastato, kurio šlaitas ribojasi su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutu, stogo palikti nenagrinėtą.
Kitose dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 37,30 Eur (trisdešimt septynis eurus 30 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.