- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- I1-2330-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03096-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas M. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kamerų tipo patalpose, kuriose vietoj lovos buvo gultas (medinė lenta, rakinama prie sienos), todėl jis negalėjo normaliai išsimiegoti, taip pat trūko inventoriaus, t. y. nebuvo spintelės daiktams susidėti. Pareiškėjas pažymėjo, jog kamerose gamtinius reikalus teko atlikti matant pareigūnams, kadangi tualetas buvo atskirtas netinkamai, be to, tualetas buvo ne sėdimas, o vonelės tipo, taip pat teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo labai drėgna, šalta. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išduota higienos priemonių: tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetuko, muilo, skutimosi peiliukų. Pareiškėjo nuomone, nuo 2016 m. sausio mėnesio jam nebuvo užtikrinta teisė į internetinę telefoniją, todėl labai susilpnėjo jo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Pareiškėjas akcentavo, jog dėl netinkamų sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis patyrė nepatogumų, pažeminimą, psichologinių kančių, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija, todėl prašė skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Patikslintame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad per visą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo išduodamos higienos priemonės, todėl jas teko pirktis pačiam, iš savo lėšų. Neišduodama higienos priemonių atsakovė žemino pareiškėją ir jį diskriminavo. Dėl ligos pareiškėjas negalėjo dirbti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriuje, todėl turėdavo prašyti pinigų iš artimųjų. Nuo 2016 m. balandžio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė neužtikrino pareiškėjui teisės naudotis internetine telefonija. Pareiškėjas serga tuberkulioze. Dėl užkrečiamos ligos pasimatymai su tėvais bei mažamečiu vaiku visą ginčo laikotarpį nevyko, kadangi pareiškėjas nenorėjo rizikuoti jų sveikata. Atsakovė, neužtikrindama internetinės telefonijos, susilpnino pareiškėjo socialinius ryšius, dėl to pareiškėjas patyrė dvasines ir psichologines kančias (b. l. 60).
Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti (b. l. 11-15). Pažymėjo, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 104 ir Nr. 109 atliko nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09. Ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose gultų jau nebebuvo, o spintelė pareiškėjui pagal teisinį reglamentavimą nepriklausė. Sanitarinis mazgas kamerų tipo patalpose įrengtas vadovaujantis teisės aktais bei šios patalpos nuolat remontuojamos. Pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjui gydantis ligoninėje buvo išduodamas tik muilas ir tualetinis popierius. Kadangi pareiškėjas buvo nuteistasis, todėl jam išduoti dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus nepriklausė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje internetine telefonija galima naudotis tik nuo 2018-11-01, patalpų ventiliacija bei temperatūra atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau asmenų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai. Dėl skunde minimų aplinkybių pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją nesikreipė, todėl manytina, jog jis tuo metu jokių nepatogumų dėl skundžiamų aplinkybių nejautė. Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, be to, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovo atstovo nuomone, niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovė nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nuo 2015-12-11 iki 2016-08-01, ir buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Ligoninėje duomenų dėl pareiškėjo paskyrimo į konkrečią gyvenamąją patalpą laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-01-03 nėra. Nurodė, kad pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir/ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių (b. l. 63-64).
Į teismo posėdyje atsakovės atstovas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.), todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovės atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl ginčo laikotarpių ir pažeidimų pobūdžio
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nuo 2015-12-11 iki 2016-08-01, t. y.
- laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-01-03 pareiškėjas buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninės bendrabučio tipo patalpose (konkrečios patalpos nežinomos);
- nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09 buvo baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr.104 ir Nr. 109);
- nuo 2016-02-09 iki 2016-08-01 vėl perkeltas į bendrabučio tipo patalpas (konkrečios patalpos nežinomos).
Pareiškėjas nurodė, kad visą jo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpį, t. y. nuo 2015-12-11 iki 2016-08-01 jam nebuvo teikiamos higienos priemonės, šis pažeidimas buvo daromas jam būnant tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose. Laikotarpiu nuo 2015-12 mėnesio iki 2016-01-03 jam būnant bendrabučio tipo patalpose kitų nusiskundimų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (išskyrus dėl higienos priemonių nebuvimo) pareiškėjas nereiškė.
Laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09 pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, kamerose Nr. 3, Nr. 104 ir Nr. 109. Be aukščiau nurodyto nusiskundimo dėl higienos priemonių nebuvimo, pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu visose kamerose nebuvo spintelių daiktams susidėti, buvo šalta ir drėgna, buvo netinkamai įrengti tualetai. Pažymėjo, kad kamera Nr. 3 buvo avarinės būklės pastate, kameroje buvo gultai, o ne lovos. Kitos kamerų tipo patalpos Nr. 104 ir 109 buvo kitame pastate ir pareiškėjas dėl pastato būklės ir gultų/lovų ginčo šių patalpų atžvilgiu nekėlė.
Laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-08-01 pareiškėjas vėl buvo grąžintas į bendrabučio tipo patalpas, dėl kurių (ne) tinkamumo gyventi ginčo iš esmės nekėlė (nenurodė, kokios gyvenimo sąlygos šiose patalpose buvo netinkamos). Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad jam gyvenant bendrabučio tipo patalpose nuo 2016-04-01 iki 2016-08-01 nebuvo užtikrinta internetinė telefonija, kaip alternatyvus pasimatymams bendravimo būdas.
Dėl gyvenimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09
Kaip nustatyta, laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09 pareiškėjas bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 104 ir 109. Nurodė, kad šiuo laikotarpiu visose nurodytose kamerose nebuvo spintelių, buvo drėgna ir šalta, buvo netinkamai įrengtas tualetas. Be to, kamera Nr. 3 buvo avarinės būklės pastate, joje nebuvo lovų, o tik gultai.
Dėl gultų ir avarinės būklės pastato
Ginčo laikotarpiu galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, galiojo iki 2017-01-01), kuri nustatė baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose būtinų daiktų sąrašą, t. y. pritvirtinama prie grindų metalinė lova - 1 vnt. vienam asmeniui; pritvirtinamas prie grindų stalas - 1 vnt.; pritvirtinama prie grindų taburetė - 1 vnt. vienam asmeniui; sanitarinis mazgas - 1 komplektas (klozetas arba unitazas, praustuvė); sieninė viršutinių drabužių pakaba - 1 kabliukas vienam asmeniui; sieninė lentyna tualeto reikmenims - 1 vnt.; šiukšlių dėžė - 1 "; valymo inventorius - 1 komplektas.
Taigi, nurodytose normose buvo aiškiai numatytas lovos tvirtinimo mechanizmas ir pačios lovos konstrukcinė medžiaga, t. y. metalinė.
Atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjo argumentus dėl netinkamos gulimos vietos įrengimo, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo buvimo baudos izoliatoriuje metu gultų jau nebuvo, patalpos buvo aprūpintos kietuoju inventoriumi, kaip tai numato normos. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės Turto valdymo skyriaus 2019-02-11 pažymą Nr. S-226 (b. l. 17), kurioje pažymėta, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio baudos izoliatoriaus kamerose pradėti demontuoti gultai ir pastatomos lovos. Taigi, šiuo atveju, matyti, kad gultų demontavimo darbai pradėti ir, galima suprasti, baigti iki pareiškėjo apsigyvenimo baudos izoliatoriaus kameroje, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimo kamerų tipo patalpose momentu gultų jau nebuvo, o buvo pastatytos lovos, kaip tai numatyta galiojusiose normose. Pareiškėjas savo argumentams dėl gultų pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Be to, visiškai nepagrįstas, abstraktus ir pareiškėjo teiginys dėl pastato avarinės būklės, kurioje buvo kamera Nr. 3. Pareiškėjas tiesiog nurodo teiginius dėl avarinės pastato būklės, tačiau jų visiškai nekonkretizuoja, nenurodo, kas leidžia spręsti dėl pastato būklės, nepateikė įrodymų, kad ji yra avarinė. Be to, pastato itin prasta būkle leidžia abejoti byloje nustatyta aplinkybė bei atsakovės 2015 m. spalio mėnesio veiksmai, atliekant gultų keitimą į lovas. Nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad atsakovė, būtų investavusi ir atlikusi tam tikro inventoriaus gerinimo bei keitimo veiksmus pastate, kurio būklė avarinė ir kuriam iš esmės reikalingas kapitalinis remontas, t. y. būtų priėmusi finansiškai nenaudingą sprendimą ir neekonomiškai paskirsčiusi institucijos lėšas. Pareiškėjo teiginių dėl kameroje Nr. 3 buvusio gulto ir avarinės pastato būklės nepatvirtina jokie bylos duomenys, o atsakovės atstovės pateikti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. teisės aktus atitinkančias gyvenimo sąlygas, užtikrinant kameroje lovą.
Dėl spintelių
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09 jam būnant kamerų tipo patalpose, pažymėtose Nr. 3, Nr. 104 ir Nr. 109, nebuvo spintelių daiktams susidėti.
Atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjo argumentus dėl tam tikro inventoriaus nurodytose patalpose nebuvimo ginčo laikotarpiu, rėmėsi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos nuostatomis, nurodydama, kad kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos kietuoju inventoriumi, kaip tai numatyta normoje, pagal kurią spintelė nepriklauso.
Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), numatyta, kad baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose turi būti <...> daiktams susidėti sieninė viršutinių drabužių pakaba - 1 kabliukas vienam asmeniui ir sieninė lentyna tualeto reikmenims - 1 vnt. Taigi, galiojusios normos nuostatos nenumatė imperatyvaus reikalavimo užtikrinti kamerų tipo patalpose gyvenantiems asmenims spintelių. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (čia buvo gydomas), todėl jo statusas buvo dvejopas – ir nuteistasis, ir pacientas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija).
Taigi, Laisvės atėmimo vietų ligoninės dvejopa paskirtis - sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo – reiškia tai, kad ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020).
Lietuvos higienos normų HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma) ir galiojusių ginčo laikotarpiu, 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
Taigi, esant Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ kolizijai dėl patalpos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, aprūpinimo tam tikru inventoriumi, esminis vertinimo kriterijus yra institucijos, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, specifinis, dvejopo pobūdžio, teisinis statusas ir toks pat dvejopas pareiškėjo teisinis statusas (nuteistojo ir paciento).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės tikslas - sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems (toliau vadinama – pacientai), užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, kas reiškia, kad priskirtina ne tik bausmių vykdymo, bet ir sveikatos priežiūros įstaigų kategorijai, kuriai taikytini ir sveikatos saugos reikalavimai. Atitinkamai ir pareiškėjui turi būti užtikrinamos ne tik minimalios nuteistiesiems privalomos sudaryti gyvenimo sąlygos, bet ir sergantiems pacientams privalomos sąlygos pagal minėtą Higienos normą.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjui, ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 104 ir Nr. 109 turėjo būti taikomi Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, numatantys pareigą bausmę atliekančius asmenis (pacientus) aprūpinti spintelėmis daiktams susidėti.
Šiuo atveju iš bylos aplinkybių, ko neneigė ir atsakovė, galima daryti aiškią išvadą, kad nurodytose kamerose laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09 spintelių nebuvo, kas reiškia, kad 38 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygos. Toks Laisvės atėmimo vietų ligoninės neveikimas, nesudarant būtinų sąlygų pareiškėjui, pripažintinas neteisėtu.
Dėl drėgnų ir šaltų patalpų
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu, kai jis buvo kamerų tipo patalpose, t. y. nuo 2016-01-03 iki 2016-02-09, kamerose pažymėtose Nr. 3, Nr. 104 ir Nr. 109, buvo šalta ir drėgna.
Posėdžio metu pareiškėjas išsamiau nenurodė aplinkybių dėl drėgmės ir nepakankamos patalpos temperatūros, į bylą nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, tik paminėjo tas pačias skundo aplinkybes. Tačiau teismas tokius pareiškėjo teiginius laiko iš esmės deklaratyviais, niekuo nepagrįstais, išimtinai susijusiais su subjektyviu situacijos vertinimu. Pareiškėjas skunde tik nurodė aplinkybes dėl drėgmės ir nepakankamos kamerų oro temperatūros, tačiau visiškai jų nepagrindė, nenurodė ir neįrodė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis pasekmėmis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą, nepateikė medicininių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų kalinimo sąlygų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas turi (turėjo) galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų byloje nėra.
Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gyvenamosiose patalpose drėgmė ir temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus: šiltuoju metų periodu oro temperatūra buvo 18–28 °C, santykinė oro drėgmė 35–65 %; šaltuoju – temperatūra 18–22 °C, santykinė drėgmė 35–60 %, be to, asmenų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis ir paaiškinimais apie kamerų įrengimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, priešingų įrodymų byloje nėra.
Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos dėl drėgnų ir šaltų kamerų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas kaip vieną iš neturtinės žalos kilimo aplinkybių nurodė netinkamai įrengtą sanitarinį mazgą, t. y. jog sanitarinis mazgas buvo be durų, nuo kameros atitvertas neaukšta pertvara, todėl buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (jį galėjo stebėti pareigūnai), be to, tualetas buvo ne sėdimas, o vonelės tipo.
Atsakovė atsiliepime rėmėsi Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., kuriame numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės nei 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėjo, kad ligoninės patalpos buvo remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normų reikalavimų. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) ligoninėje pilnai panaudojamos ir patalpos buvo nuolat remontuojamos.
Pažymėtina, kad atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, iš esmės tik cituoja teisės normas, tačiau nepateikė jokių argumentų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl tinkamo privatumo neužtikrinimo. Atsakovės nurodyti argumentai dėl ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpų (ne)atitikimo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių normoms iš esmės abstraktūs, niekaip nepagrindžiantys, kad ginčo laikotarpiu atsakovės nurodytose patalpose sanitarinis mazgas buvo įrengtas tinkamai ir nepaneigiantys pareiškėjo skundo argumentų, todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytais duomenimis.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustatė, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, jog būtų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010-12-16 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-10 sprendimą byloje G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009-03-12 sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.).
Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas nagrinėjamu atveju neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo, jis galėjo būti matomas tiek kitų kameroje kalinamų asmenų, tiek prižiūrėtojų, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su ligoninės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog sanitariniuose mazguose vietoje klozeto buvo įrengtas unitazas (tupimas tualetas). Tačiau teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (akto redakcija iki 2017-01-01), sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas, taigi tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Akcentuotina, kad pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2012 m., 7-asis pataisytas ir papildytas leidimas) tualetas yra išvietė, o unitazas – tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-11-30 įsakymu Nr. 622, galiojo iki 2016-06-27) 3.4 punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis tik sėdint.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir/ar nepateikė jokių įrodymų, kad naudojimasis tupimu unitazu jam buvo žalingas, ar kad jis juo negalėjo naudotis dėl savo sveikatos būklės. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šios problemos ir kad į tokius jo prašymus nebuvo atsižvelgta.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai Laisvės atėmimo vietų ligoninės įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl to, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės sanitariniame mazge nebuvo įrengti sėdimi tualetai, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl internetinės telefonijos
Atsakovė šiuo aspektu nurodė, kad Suimtųjų ir nuteistųjų vaizdo skambučių naudojimo tvarka numatyta ligoninės direktoriaus 2018-10-01 įsakymu Nr. V-231 patvirtintoje ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše, ši paslauga ligoninėje teikiama tik nuo 2018-11-01.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu ginčo laikotarpiu reglamentavo Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194.
Nuo 2016-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuoseklioje praktikoje taip pat pažymi, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Pažymėtina, kad internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju pareiškėjas posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad jam buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu, dėl šio teisės pažeidimo ir neužtikrinimo pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė.
Atsakovės direktoriui 2018-10-01 įsakymu Nr. V-231 patvirtinus ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu ir vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo patvirtinimo“ aprašą, nuo 2018-11-01 internetinės telefonijos paslauga teikiama kaip dar viena alternatyvi bendravimo priemonė. Tačiau ši aplinkybė, kad telefonijos paslauga nebuvo teikiama pareiškėjui ginčo laikotarpiu, nevertintina kaip esminis pareiškėjo teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-08-01, pareiškėjui nesudarius sąlygų komunikuoti internetinės telefonijos būdu, buvo pažeista jo teisė bendrauti su artimaisiais kitais komunikavimo būdais, įvertinus tiek pareiškėjo, tiek institucijos, kurioje tuo metu pareiškėjas buvo kalinamas (Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), statusą.
Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją su rašytiniais prašymais, prašydamas suteikti jam pokalbį internetine telefonija (vaizdo skambutį), bei, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija atsisakė tenkinti tokius pareiškėjo prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, Laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybei – ir internetine telefonija. Kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad jam sudarytos galimybės paskambinti telefonu, o kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams, darytina išvada, jog galimybės skambinti internetine telefonija nesudarymas jo teisių nepažeidė, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme neatliko.
Dėl higienos priemonių neužtikrinimo (nepakankamo užtikrinimo)
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Laisvės atėmimų vietų ligoninėje jam nebuvo išduodami higienos reikmenys: tualetinis popierius, dantų pasta ir dantų šepetėlis, muilas skutimosi peiliukas ir t. t. Šią aplinkybę jis akcentavo tiek patikslintame skunde, tiek posėdžio metu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl ligos neturėjo galimybės dirbti, todėl tam, kad galėtų įsigyti atsakovo parduotuvėje higienos priemonių, kurių neteikė atsakovas, turėjo prašyti pinigų iš savo artimųjų.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas visais gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiais buvo nuteistasis, todėl nurodytu 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-79 įsigalioję Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų pakeitimai suimtiesiems dantų šepetėlio, dantų datos ir vienkartinių skustuvų išdavimo, pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo taikomi.
Kaip matyti, esminis kriterijus, kuriuo remiasi atsakovė, argumentuodama, kad užtikrino pareiškėjui pakankamą higienos priemonių aprūpinimą, yra pareiškėjo teisinio statuso sureikšminimas, t. y. nuteistojo ir suimtojo teisių skirtingas traktavimas.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017-07-01; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Taigi, pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009-03-09 įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).
Taigi, iki 2017-01-01 galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.
Pastebėtina, kad nuo 2017-01-01 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose, vieną kartą per mėnesį išduodamas dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, bei kartą per du mėnesius – dantų pasta. Todėl nuo 2017-01-01 galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.
Šiuo atveju dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-662/2019, kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-03 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1999-602/2019).
Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-08-01 pareiškėjui nebuvo išduotos tam tikros higienos priemonės (visą ginčo laikotarpį, t. y. beveik 8 mėnesius), bei į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą Laisvės atėmimo vietų ligoninės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Šiuo atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, negautų visų higienos priemonių, spintelių bei privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, patyrė nepatogumų, pažeminimą, psichologinių kančių, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtų psichologinių ar fizinių sutrikimų kreipėsi į psichologą ir kitus sveikatos specialistus dėl tam tikros pagalbos suteikimo. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė itin didelį fizinį skausmą bei tokias dvasines kančias, kurias kompensuoti galėtų tik pareiškėjo prašoma priteisti didelė suma. Nepaisant to, teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė atitinkamų papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria tam tikro lygio neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovės neveikimas taip, kaip turėjo veikti, yra tokie neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie šiuo atveju sukėlė pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais. Dėl negautų visų higienos priemonių, dėl spintelių trūkumo, dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo pareiškėjas jautė diskomfortą, neturėjo kur laikyti asmeninius daiktus, buvo priverstas pats pirkti trūkstamas higienos priemones, buvo pažeistas jo orumas naudojantis tualetu, jis jautė diskriminaciją, lyginant su kitais toje pat įstaigoje esančiais asmenimis, aprūpinant higienos priemonėmis dėl jo teisinio statuso.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Laisvės atėmimų vietų ligoninėje buvo pažeista, t. y. nebuvo spintelės (38 dienas), nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge (tas pačias 38 dienas) ir nebuvo išduotos visos higienos priemonės (visą ginčo laikotarpį, t. y. beveik 8 mėnesius), atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju vien tik teisės pažeidimų pripažinimas nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui, todėl neturinė žala turi būti priteista.
Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgęs į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų trukmę, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nesant įrodymų, kad pareiškėjas buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) raštu dėl higienos priemonių neišdavimo, dėl spintelių nebuvimo ar netinkamo sanitarinio mazgo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 300 eurų. Ši suma, kaip pakankama ir teisinga satisfakcija, priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. R. (M. R.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.