Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Bražiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei D. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

Ieškovas ieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu L. D.; nustatyti atsakovės su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką: atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. D. pirmo ir trečio kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ieškovo gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje; sūnus E. D., gimęs (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais praleidžia motinos dieną su motina D. A. tėvo gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, apie numatomą susitikimą su sūnumi atsakovė įspėja tėvą prieš dvi dienas; atsakovė gali bendrauti su sūnumi per vaiko gimtadienį, valstybinių švenčių dienomis poriniais kalendoriniais metais nuo 10.00 val. iki 16.00 val., apie numatomą susitikimą su sūnumi privalo įspėti tėvą prieš dvi dienas; L. D. atostogų metu, neesant galimybės D. A. bendrauti su sūnumi E. D. aukščiau numatytais būdais, D. A. turi teisę bendrauti su sūnumi Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis vieną kartą per savaitę ne mažiau nei valandą šalių suderintu laiku; priteisti iš atsakovės D. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. po 150,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 51-53).Ieškinyje nurodoma, jog su D. A. kartu pradėjo gyventi 2013 m., santuokos nebuvo sudarę. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. D.. 2016 m. vasarą D. A. pradėjo bėgti iš namų, namuose nebūdavo savaitę ir daugiau. Kadangi jis buvau susižalojęs koją, o motinos nebuvo, todėl sūnus E. D. buvo paimtas ir patalpintas į Alytaus vaikų namus. D. A. vaiko nežiūrėjo, jo nelankė. Jis sūnų pasiėmė 2017 m. lapkričio 17 d. ir nuo to laiko sūnus gyvena kartu su ieškovu. Atsakovė sūnaus nelanko, išlaikymui pinigų neskiria ir prie jo auginimo neprisideda. Jis gauna tik socialinę išmoką kas mėnesį po 152,50 Eur. Kadangi nepilnametis sūnus E. D. gyvena kartu su juo, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu L. D., o bendravimo tvarka su atsakove. Atsakovė turi visas galimybes teikti vaikui išlaikymą, yra darbinga, neturi jokių sveikatos problemų bei kitų išlaikytinių. Vaikas gyvena su juo, tai reiškia, kad jam tenka pareiga suteikti jam gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jų augimui ir vystymuisi, taip pat tenka kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos joks išlaikymo priteisimas. Atsakovė visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, visa išlaikymo našta tenka vienam. Šiuo metu ieškovo pajamos sudaro 152,50 Eur socialinė išmoka. Sūnaus poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 300,00 Eur. Dėl to iš atsakovės D. A. sūnaus E. D. išlaikymui prašoma priteisti 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 51-53).Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

II. Atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentai

Atsakovei D. A. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. balandžio 19 d. atsakovės motinai M. A. (b. l. 24). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, šaukimas įteiktas asmeniškai (b. l. 69).Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2018 m. balandžio 23 d. išvadoje Nr. (VTAS)AR4-72 (b. l. 25-26) nurodė, kad ištyrus ieškovo L. D. šeimos buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad jis su sugyventine R. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiu sūnumi E. D., gimusiu 2016 m. sausio 30 d., gyvena giminaičiams nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, kurią sudaro du kambariai (vienas kambarys bendras su virtuve). Vienas namo kambarys, kuriame yra virtuvė, krosnims pečius, vaikiška lovytė, sofa-lova, stalas televizorius ir šaldytuvas, bendro naudojimo. Antrasis kambarys, apkūrenamas krosnele, šeimos narių naudojamas labai retai. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. E. D. auga namuose prižiūrimas tėvo ir jo sugyventinės. Berniukas sveikas, registruotas Stakliškių PSPC. L. D. su sugyventine R. K. niekur nedirba, abu registruoti darbo biržoje, šeimos pajamas sudaro išmoka vaikui ir socialinė pašalpa, bendros šeimos mėnesio pajamos apie yra 330,00 Eur. Lankymosi šeimoje metu išsiaiškinta, kad ieškovas nuo 2017 m. lapkričio 19 d. sūnumi rūpinasi vienas. Atsakovė D. A. sūnaus ieškovo gyvenamojoje vietoje niekada neaplankė, neskambino, nesidomėjo jo sveikata, išlaikymo neteikė. Atsakovė turi dar vieną sūnų, kurio taip pat pati neaugina, vaikas auga globos namuose. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išvadoje nurodoma, kad ieškovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, šiuo metu tik ieškovas rūpinasi sūnumi, atsakovė visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, todėl, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad emocinis biologinis ryšys tarp tėvo ir sūnaus yra stiprus, jis auga su tėvu, skyrius daro išvadą, kad E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu L. D. geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio išvadoje nurodoma, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 150,00 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis ieškovą L. D., neprieštarauja nepilnamečio E. D. interesams. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, berniuko amžių, skyrius palaiko ieškovo reikalavimą ir daro išvadą, kad bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja nepilnamečio E. D. interesams.Išvadą duodančios institucijos atstovė Ingrida Bražiūnienė teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

E. D. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai L. D. ir D. A. (b. l. 5). Nuo 2017 m. lapkričio 16 d. E. D. panaikinta laikinoji globa (b. l.19). L. D. su sūnumi E. D. gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). L. D. yra išsituokęs, niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, pareigingai atlieka visuomenei naudingus darbus, šeima yra įrašyta į seniūnijos socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus sąrašą (b. l. 18, 20). L. D. šeimos nariai yra R. K. ir E. D. (b. l. 17). L. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (b. l. 10-16). L. D. pajamas sudaro 152,50 Eur socialinė pašalpa ir nedarbo išmoka (b. l. 7, 20). D. A. niekur nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, bausta administracine tvarka (b. l. 35, 37, 38, 45-50).Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovei pranešta tinkamai (b. l. 56), nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu (ieškovu). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad po laikinosios globos panaikinimo ieškovas su sūnumi visą laiką gyvena kartu, o, tėvo žiniomis, motiną yra matęs tik keletą kartų, motina sūnumi nesirūpina, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.Spręsdamas dėl vaiko ir motinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje prašė nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kuri, teismo vertinimu, sudaro galimybes skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neprašė keisti bendravimo tvarką, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir nėra duomenų, kad atsakovė pažeidinėja vaiko teises, teismas sprendžia, kad nustatoma bendravimo tvarka ieškovo ieškinyje nurodyta tvarka.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400,00 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 150,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovas nurodo, kad sūnaus poreikiams reikia apie 300,00 Eur. Išlaidos sudaro: vaiko maitinimui – 100,00 Eur, rūbeliams, žaislams – 90,00 Eur, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms – 60,00 Eur, būsto išlaikymas – 50,00 Eur. Ieškovas nepateikė su vaiko poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų, teismo posėdyje nurodė, kad vaikas yra sveikas, jokių specialių poreikių nėra nustatyta (2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas su sūnumi gyvena ieškovui priklausančiame gyvenamajame name (b. l. 6, 10-16), dėl to jam tenka pusė būsto išlaikymo išlaidų. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ieškovo finansinė padėtis yra sunki, todėl, teismo vertinimu, ieškovas gali tenkinti tik minimalius sūnaus poreikius. Dėl to teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti pakankama ir ieškovo nurodyta 300,00 Eur suma, kurią apima ir orientacinė minimaliai mėnesinei algai lygi 400,00 Eur dydžio suma.Pagal pateiktą 2018 m. kovo 30 d. pažymą ieškovo pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia 152,50 Eur ir nedarbo išmoka (b. l. 7, 20). Ieškovas turi nekilnojamojo turto. Duomenų, patvirtinančių su būsto išlaikymu susijusių išlaidų ieškovas nepateikė. Atsakovė su sūnumi nebendrauja, neprisideda prie jos ugdymo, lavinimo, priežiūros. Visos šios pareigos tenka ieškovui. Kadangi su ieškovu lieka gyventi vaikas, jam tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Atsakovė nedirba (b. l. 35). Atsakovė kilnojamojo ir nekilnojamo turto neturi. Atsakovė turi dar vieną vaiką – išlaikomą asmenį, tačiau duomenų, ar šiam vaikui teikia išlaikymą, teismas neturi. Išvadą duodančios institucijos duomenimis šis atsakovės vaikas auga globos namuose (b. l. 25-26).Atsižvelgiant į byloje ištirtus duomenis, kurie atspindi šalių turtinę padėtį, teismas vertina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki. Ieškovo gyvenamojoje vietoje taip pat gyvena ieškovo draugė R. K. (b. l. 17). Teismo procesinių dokumentų įteikimo pažyma patvirtina, kad atsakovės gyvenamoje vietoje taip pat gyvena jos mama (b. l. 24), duomenų apie šioje gyvenamoje vietoje esančius kitus asmenis byloje nėra. Gyvenamosios patalpos išlaikymo našta šalys dalinasi su kitais asmenimis, o papildomai ieškovui tenka ir būsto išlaikymo išlaidų dalis, susijusi su šalių sūnaus poreikių tenkinimu. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad, nepaisant ieškovui tenkančios didesnės nepilnamečio vaiko kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimo prievolės, vis tik ieškovo turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės. Be to, vertinant atsakovės finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdama pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekusi padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta.Dėl nepakankamų pajamų turėjimo atsakovė nėra atleidžiama nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. D.. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principu, iš atsakovės nepilnamečiui sūnui E. D. išlaikyti priteisiama 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovui išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas jis gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jam suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal pateiktus duomenis iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 130,00 Eur (b. l. 34), todėl ieškinį tenkinus, priteisiamos 130,00 Eur išlaidos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (150,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 54,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 54,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo taip pat tenkinamas visiškai, o nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas, iš atsakovės priteisiama 100,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 16,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovo naudai, šių 16,92 Eur išlaidų dydis turėtų būti priteisiamas valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. D. pirmo ir trečio kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ieškovo gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje; sūnus E. D. kiekvienais metais praleidžia motinos dieną su motina D. A. tėvo gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, apie numatomą susitikimą su sūnumi atsakovė įspėja tėvą prieš dvi dienas; atsakovė gali bendrauti su sūnumi per vaiko gimtadienį, valstybinių švenčių dienomis poriniais kalendoriniais metais nuo 10.00 val. iki 16.00 val., apie numatomą susitikimą su sūnumi privalo įspėti tėvą prieš dvi dienas; L. D. atostogų metu, neesant galimybės D. A. bendrauti su sūnumi E. D. aukščiau numatytais būdais, D. A. turi teisę bendrauti su sūnumi Skype programa arba kitomis komunikacinėmis priemonėmis vieną kartą per savaitę ne mažiau nei valandą šalių suderintu laiku.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 16,92 Eur (šešiolika eurų ir devyniasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.