- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- TA-27-415/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00458-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Bruneros“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Bruneros“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškės), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. spalio 7 d. Pravieniškėse jam nebuvo užtikrintas kokybiškas gydytojo paskirtas R↓B↑ dietinis maitinimas. Taip pat valgykloje dozatoriai nebuvo užpildyti skystu muilu, maistas buvo tiekiamas į suskaldytus ir subraižytus plastikinius indus. Dėl tokių neteisėtų Pravieniškių veiksmų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal sudarytas maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis pataisos įstaigoje maitinimo paslaugas teikia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Bruneros“. Maitinimas Pravieniškėse organizuojamas vadovaujantis teisės aktais. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, Pravieniškių direktorius įsakymu Nr. V-654 „Dėl nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugos teikimo kokybės tikrinimo komisijos sudarymo“ yra sudaryta komisija, kuri patikrinimo rezultatus įformina aktu. Apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus informuojamas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir maitinimo paslaugą teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“. Esant nustatytiems trūkumams bei pažeidimams VšĮ ,,Bruneros“ siunčiamos pretenzijos, reikalaujant užtikrinti tinkamą sutartyje numatytų sąlygų vykdymą. Į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai įrodo tinkamo pataisos įstaigoje tiekiamo maisto kokybę. Pareiškėjui pataisos įstaigoje nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo užtikrinamas jam priklausantis dietinis R↓B↑ maitinimas. VšĮ ,,Bruneros“ pataisos įstaigoje nuolat atnaujina indus, tačiau nuteistieji patys indus subraižo, sulanksto. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, taip pat neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu/neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VšĮ ,,Bruneros“ maitinimo paslaugas pataisos įstaigoje teikia griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, ji yra kontroliuojama tiek Lietuvos kalėjimo tarnybos administracijos, tiek kitų valstybės institucijų, kuriems yra deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Pareiškėjui Pravieniškėse tiekiamas dietinis R↓B↑ maitinimas atitiko visus reikalavimus. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu pagaminto maisto tiekimas nuteistiesiems keramikiniuose, stikliniuose ar metaliniuose induose yra draudžiamas. Nuteistiesiems maistas tiekiamas daugkartinio naudojimo plastikiniuose induose. Maitinimui naudojami plastikiniai indai susibraižo, nublanksta, tačiau jie yra tinkami naudoti. Netinkamus naudoti indus VšĮ ,,Bruneros“ keičia naujais. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl laikytinas nepagrįstu.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų atmetė.
8. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ Pravieniškėse ginčo laikotarpiu teikė nuteistųjų maitinimo paslaugas 2019 m. sausio 29 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-11 ir 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 765/1065 (toliau – ir Sutartys) pagrindu. Taigi viešojo administravimo subjektas, t. y. Pravieniškės, maitinimo organizavimo funkciją įgyvendina ne pati tiesiogiai maitindama nuteistuosius, o pasitelkdama maitinimo įmonės VšĮ ,,Bruneros“ paslaugas. Iš Sutarčių matyti, kad jomis iš esmės yra apibrėžiamos maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. maitinimą organizuojančių Pravieniškių ir maitinimo paslaugą teikiančios VšĮ ,,Bruneros“ tarpusavio teisės ir pareigos bei atsakomybės aspektai viena kitos atžvilgiu. Tačiau šios sutartys tarp paslaugos pirkėjo ir tiekėjo nepanaikina Pravieniškių atsakomybės prieš nuteistuosius dėl jų maitinimo užtikrinimo, kadangi joje numatoma tik šių sutarčių šalių tarpusavio atsakomybė, bet ne atsakomybė prieš nuteistuosius. Byloje esanti Kalėjimų departamento Turto valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažyma patvirtino, kad I. G. dietinis R↓B↑ maitinimas paskirtas 2016 m. balandžio 1 d. ir periodiškai tęsiamas tarnybiniais pranešimais. Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo tiekiamas būtent dietinis maitinimas patvirtino atsakovo atstovo į bylą pateikti Pravieniškių Trečiojo sektoriaus Sąrašai nuteistųjų, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais kreipėsi į Pravieniškių administraciją dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjo manymu, netinkamas maitinimas pasireiškė tuo, kad patiekiamas maistas buvo nekokybiškas, netinkamas valgymui, maisto porcijos neatitinka reikalavimų, patiekiamas neplautuose induose, jam kaip dirbančiam fiziologinės mitybos normos turėjo būti padidintos.
9. Įvertinęs Pravieniškių atsakymus į pareiškėjo nusiskundimus, kitus byloje esančius duomenis dėl pareiškėjo skunduose išdėstytų argumentų, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo patiektos surūgusios burokėlių salotos, 2021 m. rugpjūčio 17 d. pusryčiams pateikta pridegusi ryžių košė, bulvių košėje buvo neišvirusių bulvių gabaliukų, buvusių šaltų žuvies kotletų, 2021 m. rugsėjo 10 d. žirnių sriuboje buvusio neaiškios kilmės „juodulio“, 2021 m. lapkričio 21 d. patiektos neišvirusios sriubos, 2022 m. kovo 12 d. ryžių sriuboje juntamo indų ploviklio skonio, 2022 m. balandžio 4 d. plove nebuvusios mėsos ir burokėlių kokybės, 2022 m. birželio 26 d. patiektos surūgusios varškės, pieno supilto į nešvarų puodelį, 2022 m. rugpjūčio 10 d. patiektos sriubos, kurioje buvo mažai daržovių, neiškepusio mėsos kotleto, 2022 m. rugpjūčio 11 d. patiekto kefyro neišplautame puodelyje, vizualiai įtartinos arbatos, teismas darė išvadą, kad tai tik paties pareiškėjo subjektyvūs šių aplinkybių vertinimai, neatitinkantys tikrovės, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog šiomis dienomis pareiškėjui patiektas maistas buvo nekokybiškas. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad pataisos namų administracija nuolat tikrina virtuvės darbą, gaunamas žaliavas, jų kokybę.
10. Įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. duonos davinys buvo išduotas pavėluotai tik vakarinio maitinimo metu; 2021 m. rugpjūčio 16 d. vietoj sugedusio vištienos maltinio patiekus pieniškas dešreles, 2022 m. kovo 12 d. vietoj paukštienos maltinio patiekus širdžių guliašą ir vakarinio maitinimo metu vietoj žuvies kotleto, pareiškėją pamaitinus kitu maistu (kepta žuvimi), teismas nurodė, jog šie pareiškėjo nusiskundimai nelaikytini pažeidimais, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis, o daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus (Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 9 p.). Teismas vertino, kad, jeigu ir buvo kokie nukrypimai minėtomis dienomis, tačiau jie buvo mažareikšmiai ir negalėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ar išgyvenimų pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad aptariamais aspektais pareiškėjui kilo neturtinė žala, nes maitinimą, nors ir ne tokį kaip numatyta tos dienos valgiaraštyje, pareiškėjas gavo ir be maitinimo neliko. Pareiškėjui duonos davinys buvo išduotas tos pačios dienos vakarinio maitinimo metu, duonos trūkumas buvo pašalintas. Žalą būtų galima vertinti, jeigu pareiškėjas iš viso nebūtų gavęs priklausančio maitinimo, tačiau vienų maisto produktų pakeitimas kitais, kurie atitinka energetinę vertę ir negali padaryti jokios bent kiek žymesnės žalos asmeniui.
11. Dėl 2021 m. rugpjūčio 14 d. pietų metu patiektų sugedusių dešrelių ir 2022 m. birželio 26 d. pusryčių metu išduotos supelijusios baltos duonos, šį faktą pripažinus paslaugos tiekėjui, kad dėl aukštos temperatūros duona galėjo būti su pelėsio dėmelėmis, teismas nurodė, kad dienos pietų nekompensavus kitu maistu dėl sugedusių dešrelių ir supelijusios duonos, pareiškėjas galėjo patirti alkį ir kitus nemalonius pojūčius, todėl šiuo aspektu konstatavo pažeidimą.
12. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. teikė skundą dėl neteikiamo dietinio maitinimo padidintomis fiziologinėmis normomis jam kaip dirbančiam nuteistajam. Pravieniškių 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 7-5957 pareiškėjui atsakė, kad maitinimas jam tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius; įstaigos administracija, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neturi teisės nei pakeisti, nei papildyti patvirtintų valgiaraščių; tiekiamas maitinimas atitinka Fiziologines mitybos normas ir atitinka skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pareiškėjas pataisos įstaigai 2021 m. rugsėjo 20 d. pateiktu skundu tvirtino, kad jam 2021 m. rugsėjo 19 d. vakarienės metu patiektas obuolys svėrė tik 75 g., kai tuo tarpu turėjo būti išduotas 100 g. sveriantis obuolys. Pravieniškės 2021 m. spalio 19 d. raštu Nr. 7-4848 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą“ pareiškėjui paaiškino, jog obuolių tiekėjai skirtingais laikotarpiais pristato didesnius ir mažesnius obuolius, tačiau obuoliai išduodami vienu atveju didesni, kitu atveju mažesni, todėl vidutinis svoris būna apie 100 g. Teismas pažymėjo, kad nors iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, jog Pravieniškėse tiekiamo maisto kokybė (konsistencija, estetinis vaizdas, kvapas, galiojimo trukmė) atitiko teisės aktų reikalavimus, bet tam tikrų maisto davinių svoriai, pareiškėjo laikymo metu 2022 m. gegužės 9 d., pasvėrus dozatoriumi paruoštus dietinio maitinimo sviesto davinių vietoje priklausančių 100 g., rastas svoris – 85 g., t. y. neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytų normų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Šalies argumentai
14. Vertindamas skundo teiginius, kad Pravieniškių valgykloje dozatoriai nebuvo užpildyti skystu muilu, teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 17 d. pataisos įstaigai pateiktame skunde nurodė, jog 2022 m. birželio 16 d. pavalgęs vakarienę negalėjo nusiplauti rankų, kadangi nebuvo užpildytas dozatorius skystu muilu. Pravieniškės 2022 m. liepos 20 raštu Nr. 7-3985 pareiškėją informavo, jog už dozatorių pripildymą skystu muilu atsakingas maitinimo organizavimo administratorius – VšĮ „Bruneros“, ją informavo apie šį pareiškėjo nusiskundimą. Remdamasis byloje pateiktais maitinimo paslaugos teikimo patikrinimais, teismas nenustatė, jog pataisos įstaigos valgykloje dozatoriai nebuvo pripildyti skystu muilu. Pravieniškės, atsakydamos pareiškėjui, ne kartą yra nurodžiusios, jog dėl iškilusių klausimų operatyvaus išsprendimo kreiptųsi į maitinimo organizavimo administratorę, todėl pritrūkus skysto muilo, pareiškėjas turėjo galimybę iš karto kreiptis dėl jo trūkumo pašalinimo. Pareiškėjo teiginys, kad dėl neužpildyto dozatoriaus patyrė neturtinę žalą, atmetamas kaip nepagrįstas.
15. Nagrinėdamas skundo teiginius dėl suskaldytų ir subraižytų plastikinių indų, teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d. skundėsi, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. plovas patiektas suskilusioje plastmasinėje lėkštėje. Be to, 2021 m. gruodžio 13 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių administraciją dėl 2021 m. gruodžio 10 d. vakarienės metu maisto patiekto subraižytoje lėkštėje. Pravieniškės 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. 7-4635 ir 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. 7-108 pareiškėjui atsakė, kad VšĮ „Bruneros“ nuolat atnaujina indus, tačiau patys nuteistieji juos nuolat subraižo ir sulanksto. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad VšĮ ,,Bruneros“ pataisos įstaigoje nuolat atnaujina indus. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pateiktų duomenų teisingumu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo teiginį, kad Pravieniškių valgykloje maistas buvo tiekiamas į suskaldytus ir subraižytus plastikinius indus, atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pravieniškės ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi 2022 m. gegužės 9 d. tiekiamo maisto davinių svoriai neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytų normų, 2021 m. rugpjūčio 14 d. ir 2022 m. birželio 26 d. neužtikrino pareiškėjui tinkamo maitinimo (patiektos sugedusios dešreles, išduota supelijusi duona). Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį (pataisos įstaigos valgykloje teikiamo maisto davinių svoriai neatitiko valgiaraščiuose nustatytų normų), teismas nenustatė pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
III.
17. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra neteisingas, nes vien tik pažeidimo pripažinimas nelaikytinas teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, teismas nebuvo aktyvus ir neatsižvelgė į jo pateiktus papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos gydytojus dėl sveikatos sutrikimų. Dėl netinkamo maitinimo jam nukrito svoris, pablogėjo psichinė būklė. Be to, pareiškėjas su skundais ir prašymais nuolat kreipėsi į įstaigos administraciją. Pareiškėjo teigimu, kitose panašaus pobūdžio administracinėse byloje pareiškėjas buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimais pinigais ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos (žr., Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-4580-389/2021; LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-295-1047/2023; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4275-428/2023; Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-5428-320/2023).
Atsiliepimas
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidė kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo atstovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimą.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesuformulavo skundo dalyko ir nenurodė kokį naują sprendimą prašo priimti, tačiau iš bendro konteksto galima spėti, kad prašoma jo naudai priteisti neturtinę žalą bei procesines palūkanas.
23. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Suprantama, kad laisvės atėmimo bausmė atlikimas ir buvimas laisvės atėmimo vietoje sukelia neigiamų padarinių, nepatogumų, galimai ir dvasinių išgyvenimų, kurie, tikėtina, gali turėti įtakos asmens fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau vien tai negali būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl neužtikrinto dietinio maitinimo, dozatorių neužpildymo skystu muilu ir maisto tiekimo suskaldytuose ir subraižytuose induose nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. spalio 7 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškės ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi 2022 m. gegužės 9 d. tiekiamo maisto davinių svoriai neatitiko valgiaraščiuose nustatytų normų, 2021 m. rugpjūčio 14 d. ir 2022 m. birželio 26 d. neužtikrino pareiškėjui tinkamo maitinimo (patiektos sugedusios dešreles, išduota supelijusi duona), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų atmetė.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog teismo sprendimas yra neteisingas, teismas nebuvo aktyvus ir neatsižvelgė į jo pateiktus papildomus įrodymus.
27. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Regionų apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad Pravieniškės ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi 2022 m. gegužės 9 d. tiekiamo maisto davinių svoriai neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytų normų, 2021 m. rugpjūčio 14 d. ir 2022 m. birželio 26 d. neužtikrino pareiškėjui tinkamo maitinimo (patiektos sugedusios dešreles, išduota supelijusi duona). Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.
28. Taip pat iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės kelia ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.
29. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
30. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Jokių tai paneigiančių argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė.
31. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų pažymėtina, jog jo nurodytose bylose nebuvo reikalaujama atlyginti neturtinę žalą dėl neužtikrinto dietinio maitinimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo jomis vadovautis šioje byloje.
32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.